Lapkričio 7 d. į Baltijos jūrą bus paleisti šiemet jūros pakrantėje rasti ir Lietuvos jūrų muziejuje reabilituoti Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba teikė ruonių reabilitacijos projektą, o programai lėšas skiria Aplinkos ministerija.
Prieš ruonių paleidimą į gamtą lapkričio 7 d. 11 val. Jūrų muziejuje vyks Spaudos konferencija, kurioje bus pristatyta ruonių reabilitacijos programa.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) yra reta nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą. Lotyniškasis šio ruonio pavadinimas reiškia „kumpanosė jūros kiaulė“. Po vandeniu išbūna iki 20 min. Tuomet gyvūno širdis ima lėčiau plakti – taip taupomas deguonis. Gyvena apie 40 metų. Patinų kūno ilgis – iki 2,5 m ilgio, sveria iki 300 kg. Patelės mažesnės – iki 2 m ilgio, ir 200 kg svorio.
XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Baltijos jūroje buvo apie 20 tūkst. ruonių, šeštajame – apie 10 tūkst., septintojo dešimtmečio pradžioje beveik dvigubai sumažėjo. Rygos įlankoje 1977 m. teliko 100 – 150 ruonių. Sustiprinus apsaugą, jų ėmė daugėti.
Kiekvienais metais Lietuvos jūrų muziejus priglaudžia pajūryje rastus nusilpusius Baltijos pilkųjų ruonių jauniklius, juos gydo, maitina ir paleidžia atgal į Baltijos jūrą.
2014 m. taip pat buvo slaugomas Lietuvoje itin retai stebimas nusilpęs Rytų Atlanto paprastasis ruonis. 2015 m. buvo rasta ir slaugyta paliktų ruonių jauniklių – 9 vnt., 2016 m. – 6 vnt., 2017 m. – 2 vnt. O šiais metais buvo slaugyta net 14 Baltijos pilkųjų ruonių.
Apgyvendinti muziejaus karantino baseinuose, ruoniukai buvo gydomi, šeriami per zondą, kol išmoko ėsti žuvį. Ruoniukai sustiprėjo ir priaugo reikiamą svorį (apie 40 kg). Ruonių augimo ir stiprėjimo procesas užtrunka apie 8 mėnesius.
Lapkričio 7 d. sustiprėję Baltijos pilkieji ruoniai bus paleidžiami atgal į Baltijos jūrą.
