Kasmet Lietuvos pajūryje yra randama apie 20 sužalotų ar nusilpusių ruonių jauniklių. Iki sutvirtėja ir gali būti paleidžiami atgal į Baltijos jūrą, ruoniukais rūpinasi Lietuvos jūrų muziejaus specialistai – mažyliai yra gydomi, maitinami ir mokomi savarankiško gyvenimo jūroje.

Remiamas prekybos tinklo „Lidl“ jau šiemet duris atvers pirmasis šalyje Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame ekspertai slaugys ne tik atklydusius ruonius, bet ir sužeistus jūrinius paukščius.

Besikeičianti Baltijos jūros ekologinė būklė nėra palanki stambiausiems šio regiono žinduoliams – ruoniams. Dėl laivybos, žvejybos, jūros taršos ir klimato atšilimo jų populiacija per kelis dešimtmečius drastiškai sumažėjo ir šiuo metu siekia apie 30 tūkst. ruonių.

Ši rūšis yra ant išnykimo slenksčio, todėl yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Į krantą pavasarį išmesti ruonių jaunikliai negali prisidėti prie populiacijos palaikymo, todėl jiems būtina skubi specialistų pagalba, kad pasveikę ir sustiprėję galėtų būti paleisti atgal į jūrą.

Ruoniukų reabilitacija – ilga, sunki ir brangi

Idėja gelbėti ruoniukus atsirado savaime, pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas, biologas Arūnas Grušas. Prieš 35-erius metus prie pietinio Klaipėdos molo buvo rastas nusilpęs ruoniukas, kurį muziejaus darbuotojams pavyko užauginti.

„Tuomet per metus žmonės mums savarankiškai atveždavo daugiausia du ruoniukus, tačiau pastarąjį dešimtmetį pajūryje pastebimų nelaimėlių skaičius gerokai išaugęs. 2021 m. išgelbėjome ir atgal į jūrą paleidome net 21 mažylį, o 2020 metų pavasarį teko rūpintis 19 ruonių jauniklių, kurie į muziejų atkeliavo smarkiai išsekę, netekę daug skysčių, negavę maisto, sirgdami infekcinėmis ligomis, turėdami parazitų. Kartais ruoniukai patiria ir išorinius šunų ar laukinių gyvūnų sužalojimus“, – pasakoja A. Grušas.

Į muziejų atkeliavus naujam ligoniukui, specialistai skuba atlikti būtiniausius tyrimus ir sužinoti tikslesnę ruoniuko būklę. Tuomet darbuotojai pritaiko gydymą ir vaistus, parenka maistelį ir mišinį šeria per zondą, pratina mažylių organizmą prie žuvies ir vandens, mat ruoniukai bijo jūros.

Biologas pasakoja, kad kiekvienam jaunikliui reikalinga atskira priežiūra visą parą, o vieno gyvūno išlaikymas ir gydymas kainuoja apie 1500 eurų. Jeigu ruoniukas stipriai sužalotas ar sunkiai sergantis, ši suma dar didesnė.

Lietuvos jūrų muziejus tampa nuolatiniais ruoniukų namais

Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai kaip įmanydami stengiasi padėti ruoniukams sustiprėti ir užaugti, kad šie galėtų pradėti savarankišką gyvenimą jūroje. Deja, ne visi išgelbėti gyvūnai geba prisitaikyti prie tokių laukinių gyvenimo sąlygų, todėl nedidelė dalis jų pasilieka gyventi jūrų muziejaus baseinuose.

Čia iki šiol gyvena ir pirmasis muziejaus specialistų užaugintas ruonių jauniklis – patinėlis Molas. Kaip pasakoja ruoniais besirūpinantis biologas, Molas yra labai senas, sočiai valgo ir daug miega, tačiau gyvūnas dar turi parako ir jaunesniems patinams dažnai parodo, kas yra tikrasis baseino šeimininkas.

Muziejuje gyvena ir dvi jūros bangų į krantą išmestos ruonių mažylės. Devynerių Parnidė ir trejų Smiltynė negalėjo būti sugrąžintos atgal, nes taip ir neišmoko maitintis savarankiškai. Lyginant su kitomis ruonių patelėmis, abi ruonės yra per mažos, pasakoja A. Grušas. Jis užsimena, kad abiem ruonėms svetimas kąsnis skanesnis – maitinimo metu joms smagu atiminėti kitiems gyvūnams skirtą žuvį.

Nuolatiniais namais muziejaus baseinai tapo ir Pilkei, Druskiui bei Rygai. Pilkė į Lietuvą iš Estijos atvežta 1981 m. ir per kiek daugiau nei keturis dešimtmečius atsivedė šešiolika jauniklių. Patinėlis Druskis 2011 m. gimė muziejuje ir yra paskutinis čia pasaulį išvydęs ruonių jauniklis, o žieduotojo ruonio patelė Ryga prieš trejus metus į muziejų atkeliavo iš Rygos zoologijos sodo. Nusilpusi mažylė buvo rasta kaimyninės Latvijos pakrantėje, tačiau po reabilitacijos negalėjo sugrįžti į jūrą.

Specializuoto centro atidarymas – ne už kalnų

Lietuvos jūrų muziejus jau daugelį metų rūpinasi sužeistais, nusilpusiais ir į pakrantę atklydusiais ruoniais, telkia pastangas ir lėšas jų gydymui, slaugymui ir saugiam paleidimui į laisvę. Tačiau muziejus neturi tinkamos infrastruktūros ir inovatyvių diagnostinių prietaisų, kurie leistų darbuotojams dar profesionaliau globoti ruonius ir kitus gyvūnus. Tokią specializaciją turinčios vietos nėra visoje Lietuvoje, o artimiausias ruonių gydymo centras įsikūręs Lenkijoje, Helio pusiasalyje.

Dėl šios priežasties Lietuvos jūrų muziejus vysto ambicingą projektą ir jau vasarą Smiltynėje duris atvers Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, papildysiantis Lietuvos jūrų muziejaus kompleksą. Centre sparčiau ir efektyviau bus gydomi bei slaugomi nukentėję ruoniai ir vandens paukščiai.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre bus įrengti lauko ir vidaus baseinai, aptvarai su reabilitaciniais baseinėliais, operacinė, intensyvios terapijos ir tyrimų patalpos, apžiūrų kabinetai. Interaktyvioje erdvėje vyks edukacinės programos vaikams ir suaugusiems, čia jie galės susipažinti su ruoniukais, sužinoti apie jiems kylančias grėsmes ir centro specialistų indėlį juos gelbstint.