Prieš beveik tris mėnesius atgal į Baltijos jūrą paleisti Lietuvos jūrų muziejuje slaugyti ruonių jaunikliai puikiai prisitaikė prie savarankiško gyvenimo būdo, rodo naujausi siųstuvų duomenys. Ruoniukai didžiąją laiko dalį praleidžia vandenyje, sėkmingai susimedžioja žuvį ir dėl to nesunkiai įveiks žiemos šalčius. O kur mažyliai sutiks Kalėdas, pasakoja muziejaus darbuotojai.
„Specialūs siųstuvai mums parodo ne tik ruoniukų buvimo vietą, bet ir kiek laiko jie praleidžia vandenyje, į kokį gylį paneria, kada maitinasi ar ilsisi, miega. Pavyzdžiui, matome, kad ruoniukai vidutiniškai 80–90 proc. laiko praleidžia vandenyje. Tai rodo, kad muziejuje išslaugyti mažyliai yra stiprūs ir turi jėgų patys susimedžioti žuvį, kurią jų ūsai padeda nesunkiai pastebėti net ir dideliame gylyje, kur yra visiškai tamsu“, – pasakoja Laura Lupeikaitė, Lietuvos jūrų muziejaus vyriausioji biologė.
Šventes sutiks toliau nuo Lietuvos krantų
Jūrų žinduoliams skirti siųstuvai siunčia ir duomenis apie tikslų ruoniukų nuplaukiamą maršrutą. Tiesa, kaip jie naviguoja ir net tamsiuoju paros metu ar prastomis oro sąlygomis sugeba sugrįžti į tas pačias vietas, mokslininkams nėra gerai žinoma.
„Žvelgdami į siųstuvų duomenis matome, kad pirmosios ruoniukų kelionės buvo ilgesnės. Dabar jie yra atradę pastovesnes vietas ir itin dideliais atstumais nebekeliauja. Pagal tai galime spėti, kad mažyliai Kalėdas sutiks maždaug ten, kur ir yra šiuo metu: dalis – prie Gotlando salos, dar kiti – prie šiaurinių Švedijos ar netoli Vokietijos, Lenkijos krantų. Nors visi aštuoni siųstuvais pažymėti ruonių jaunikliai į atvirą jūrą buvo paleisti vienu metu, jie ilgalaikių draugysčių neužmezgė ir plaukioja atskirai“, – vardija L. Lupeikaitė.
Biologė priduria, kad mokslininkai jau ilgą laiką negauna jokių žinių apie vieną iš paleistų ruoniukų. Tikimasi, kad tai lemia techninės kliūtys ir artimiausiu metu jas pavyks išspręsti. O štai apie muziejuje pasilikusias ruonių jaunikles Svilą ir Zundą jų prižiūrėtojai turi džiugių žinių.
„Abiejų ruoniukių apetitas gerėja ir šiuo metu jos sveria jau daugiau nei 30 kg. Planuojame, kad į Baltijos jūros bangas ruoniukės ners tik pavasarį, kai svers po maždaug 50–60 kg. Jų reabilitacijos procesas užsitęsė, todėl norime būti tikri, kad mažylės į gamtą grįš pakankamai sutvirtėjusios ir pasiruošusios gyventi savarankiškai“, – sako Arūnas Grušas, Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas.
Ruošiasi priimti sekantį būrį nusilpusių ruoniukų
Ruoniukės Svila ir Zunda bei ankstesniais metais biologų išgelbėti ruoniai Molas ir Smiltynė bei muziejuje gimęs Pagrandukas Kalėdas sutiks muziejaus darbuotojų draugijoje. Čia jau ruošiamasi kalėdiniams Juodosios jūros afalinų ir kaliforninių jūrų liūtų pasirodymams.
„Šiemet muziejaus ir delfinariumo lankytojus pasitinkame nuotaikingu, prasmingu ir Kalėdų bei ekologijos dvasia alsuojančiu pasakojimu. Juo siekiame atkreipti dėmesį į nenumaldomai šiltėjantį klimatą ir dėl to kylantį pavojų visiems jūrų žinduoliams – nuo delfinų, jūrų liūtų iki mūsų globojamų ruoniukų“, – pabrėžia Nina Puteikienė, Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja.
Per kelis dešimtmečius pilkųjų Baltijos jūros ruonių populiacija drastiškai sumažėjo ir šiuo metu yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Į krantą pavasarį išmesti ruonių jaunikliai negali prisidėti prie populiacijos palaikymo, todėl jiems būtina skubi specialistų pagalba.
„Atėjus žiemai turime ruoštis ne tik Kalėdoms, bet ir atlikti įvairius pasiruošiamuosius darbus, kad pavasarį vėl galėtume rūpintis nusilpusiais ruoniukais. Duris atvėrus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui, ateinantį sezoną nukentėjusius ruonius galėsime gydyti dar profesionaliau. Čia įrengti lauko ir vidaus baseinai, operacinė, intensyvios terapijos ir tyrimų patalpos, o visa ruonių priežiūrai ir gydymui reikalinga įranga įsigyta padedant prekybos tinklui „Lidl“ ir jo lankytojams“, – sako vyriausioji muziejaus biologė.
Paramą ruoniukams „Lidl“ lankytojai gali suteikti įsigydami specialius daugkartinius maišelius su ženklu „Duok ruoniukui penkis“.
„Įsigydami šiuos maišelius prekybos tinklo pirkėjai remia nykstančios Baltijos jūros pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimą. Kiekvienas nupirktas maišelis tampa 0,05 eurų parama Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos veiklai“, – pažymi „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.
Nuo projekto pradžios 2021 m. liepą jau surinkta beveik 87 tūkst. eurų.
