Šiandien, gugsėjo 8 dieną, Smiltynėje į dar vasariškai šiltas Baltijos jūros bangas nėrė du Lietuvos jūrų muziejaus augintiniai – Baltijos pilkieji ruoniai. Vienas jų – Rikis – buvo rastas balandį Melnragėje išsekęs, o antroji – šiemet kovą muziejuje gimusi Zundos ir Molo jauniklė.
Pajūryje išleisti gyvūnėliai iš pradžių į neaprėpiamą jūros stichiją žvelgė kiek nepatikliai, tačiau greit įsidrąsinę nuplaukė tolyn nuo kranto.
Pasak muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, pagrindinė kliūtis, galinti pastoti ruoniukams kelią – žvejų tinklai. O tinklų itin daug, kadangi jau prasidėjo lašišų migracija.
Rastinukas Rikis į muziejų pateko itin sunykęs ir svėre tik 13,8 kilogramo (net vos gimę ruoniukai sveria bent pora kilogramų daugiau), bet labai guvus ir gyvybingas. Laimei, jo sužalojimai, palyginus, buvo menki – tik pūlinukai ant priekinių ir užpakalinių plaukmenų. Pirmą savaitę gyvūnui taikytas intensyvus gydymas – skirti antibiotikai, mikroelementai, maitintas per zondą žalios žuvies ir grietinėlės tyre. Tačiau jau antrą savo viešnagės muziejuje savaitę ruoniukas mielai valgė nesmulkintą silkutę.
Jau iš pat pradžių muziejininkai planavo, kad abu šie ruoniukai gyvens laisvėje. Todėl buvo siekiama išlaikyti natūralius jų instinktus, nepratinti prie žmonių dėmesio. Specialiai šiems gyvūnėliams mariose buvo žvejojami grundalai ir pietums patiekiami gyvi. Ruoniukai treniravosi baseine juos gaudydami. Per pusmetį abu ruoniukai suapvalėjo ir sveria apie 50 kilogramų.
Jau dvidešimt treti metai muziejininkai, išleisdami ruonius į laisvę, gausina pietinę Baltijos pilkųjų ruonių populiaciją. Per tą laiką iškeliavo 42 gyvūnai. Kiekvienam iš jų yra prisegtas žymeklis, o pastebėjusius pažymėtą ruonį prašoma pranešti muziejui. Ankstesni stebėjimai parodė, kad jau po paros ruoniukai būna gerokai nutolę nuo Lietuvos: traukia į Gotlando, Saremos salas, link Lenkijos – ten kur gyvena daugiau šios rūšies gyvūnų.
Šiemet be Rikio, muziejininkams teko gydyti dar du ruonius. Vasarį į muziejų buvo atvežtas nusilpęs ir sužalotas Rytų Atlanto paprastasis ruonis. Šios rūšies ruoniai itin reti mūsų pakrantėje ir tai – pirmasis toks muziejininkų „pacientas“. Specialistai mano, kad jis nukentėjo nuo laivo sraigto ir todėl elgiasi neadekvačiai laukiniam gyvūnui – it namuose užaugęs šuniukas: visiškai nebijo žmonių. Todėl jam laisvėje būtų nesaugu gyventi. O liepą į muziejų atgabenta Smiltė dar nėra pakankamai sustiprėjusi, kad gebėtų savimi pasirūpinti pati.
Prie šios kilnios muziejininkų veiklos, gelbstint Baltijos jūros pakrantėje randamus nusilpusius ruoniukus, jau keleri metai prisideda Aplinkos ministerija. Šiemet yra skirta iki 25 tūkst. litų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai.
Kiekvieną pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai priglobia ir slaugo jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus. Atvežami gyvūnėliai dažnai leisgyviai, o pagiję ir sustiprėję vėl paleidžiami į Baltijos jūrą. Improvizuotoje laboratorijoje, įrengtoje šalia darbuotojų kabinetų, jau buvo išslaugyti 22 ruoniukai. Biologai pasikeisdami ruoniukais rūpinasi kiaurą parą.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
