Pirmadienis, 29 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

E. Malūkas. Po Krivulės

Edmundas Malūkas, www.alkas.lt
2014-11-23 21:55:04
60
PERŽIŪROS
8
E. Malūkas. Po Krivulės
Krivule 20141123
Didžioji Krivulė 2014.11.23 | V.Daraškevičiaus nuotr.

Ant pašlakstyto (Vanduo) eglišakių patiesalo (Žemė), kur dubuo su degančiomis žvakutėmis (Ugnis), pusšimtis bendraminčių ir vienas kitas svečias, gilioje rimtyje, stovėdami, sugieda ilgą ir labai melodingą giesmę (Oras). Taip prasideda Lietuvos senojo baltų tikėjimo išpažinėjų, romuviečių Krivulė.

Ypatingoji sueiga.

Vilniuje, šventos dienos labą rytą.

Tai pirmas kartas, kai romuviečiai tarsi našlaičiai.
Po šiemet Rokantiškių kapinėse pakavotos urnos su šviesaus atminimo Vyriausiojo žynio Jono Trinkūno pelenėliais, tarsi nutrūko sąsajų ypatingoji grandis. Ta romuviečių karta, kuri kentėjo, atlaikė, nepabijojo sovietmečio KGB, neteko savo draugo.Jaunimas neteko savo ideologinio mokytojo ir didžiulio autoriteto. Tie, bemaž 10 tūkst. senojo baltų tikėjimo išpažinėjų neteko savojo vedlio, o mes, prijaučiantys – didžiulio autoriteto ir labai padoraus Žmogaus.

Ši Krivulė buvo skirta apibendrinimui: kokia dabartis ir kokie uždaviniai ateičiai.

Iš Lietuvos romuviečių ataskaitos, kurią pateikė vaidilė Inija Trinkūnienė paaiškėjo, kad senasis baltų tikėjimas, kaip religija, nėra įregistruotas Lietuvos Respublikos religijų sąvade, bet dar 1992 m. Jonas Trinkūnas šį tikėjimą įregistravo, kaip religiją, kurią pripažįsta Lietuva, bet įstatymuose numatytas išbandymo laikotarpis – 25 metai. Tuo būdu 2017 metais senasis baltų tikėjimas turi būti pripažintas, kaip savarankiška, autentiška, Lietuvos žmonių remiama ir palaikoma religija.

Iki oficialaus pripažinimo, jau daugybę metų senasis baltų tikėjimas ne tik neužgeso, neišsikvėpė, bet ir sutvirtėjo. Kasmet į renginius suplūsta vis daugiau žmonių. Tarkim, šiemet šalia Molėtų į Jorės šventę suplūdo per 1000, bemaž vien jaunimas iš visų Lietuvos kampelių. Jau kelinti metai per Rasos šventę senąją Lietuvos sostinę Kernavę – tiesiogine prasme – užgula per 10 tūkst. žmonių minios. Gaila, kad Širvintų savivaldybė šios šventės neįprasmina, nėra šios baltų šventės visumos, minios blaškosi iš vienos vietos į kitą chaotiškai, be Rasų šventės patoso ir dvasios. Tuo labiau, kad Širvintų politikai svarsto iš visų smalsautojų surinkti solidžią rinkliavą. Tai bent! Jau ir tikėjimas tampa komercija!

Šiuo metu visoje Lietuvoje romuviečiai registruoja (ieško, pažymi, tvarko) visas žinomas senąsias šventvietes. Įsimintinas pasakojimas, kai prie labai seno ąžuolo, aptvarkius aplinką buvo rastas iš akmenų delionės išlikęs senovinis laiko kalendorius. Akcentuota, kad senasis baltų tikėjimas išpažįstamas kultivuojamas ir kituose baltiškuose kraštuose, o ypač Latvijoje ir Lenkijoje. Jau gyvas noras kalbėti, įprasminti, keistis moksline metodine medžiaga, tarptautiniu mastu organizuoti ekskursijas, keistis metodologija, ieškoti bendrybių ir paprotinių dalykų. Tai atsivėrusios visiškai naujos patirtys ir tautinė saviraiška.

Krivulėje pažymėta, kad būtina pagrindinė Lietuvos alkavietė (tarkim, kur degtų šventoji ugnis, gyventų žynys). Būtinas senovės baltų tikėjimo apeigyno sąvadas. Šventės labai prasmingos ir labai dvasingos. Ramios ir emociškai labai stiprios. Jei Bažnyčioje (krikščionybė) vyrauja Šviesa, tai senajame baltų tikėjime – Garsas. Tai ir labai melodingos giesmės, tai ir būgnai, daudytės, ir pan.

Šiuo metu Lietuvoje visas senovės baltų tikėjimo praktinis išpažinimas vyksta per romuviečių judėjimą. Pažymėta, kad tokių jau 27-ios ir kiekvienoje praktikuojamos apeigos ir sambūriai. Žinoma, toks masinis žmonių ieškojimas naujo dvasinio atgimimo reikalauja stipraus organizacinio darbo. Krivulė sprendė, kas ir kaip tai turėtų atlikti.

Tiems, kurie nori sužinoti kuo ypatingas ir kuo mus žavi senasis baltų tikėjimas, turėtų būti paruošta labai koncentruota knyga, bukletas ar klausimynas su esminiais atsakymais. Ne kartą primygtinai pažymėta, kad senovės baltų tikėjimas grįstas ne stabmeldyste, o gamtmeldyste. Mūsų bočiai stabų neturėjo. Jiems pagrindinis Dievas buvo tas, kurį matai pakėlęs akis – dangus. Deivė Žemyna, tai ta pati po mūsų kojomis esanti žemė. Jei pamatei šliaužiantį žaltį, susidūrei su Išmintimi. Jei pamatei liepos medį, atpažinai deivę Laimą. Jei pamatei ugnį, nusilenk deivei Gabijai ir pan. Dievų panteone mes turėjome ir turime per 600 dievų ir deivių.

Naująja Lietuvos Krive išrinkta vaidilė Inija Trinkūnienė. Trims metams. Labai sunkiam laikotarpiui, kai reikia suburti labai išsiplėtusį bendraminčių ratą, organizuoti tam tikrą struktūrą ir įteisinti senovės baltų tikėjimą savarankiška religija. Palinkėkime Jai didelės sėkmės.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  2. Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
  3. I.Šatkauskas. Įspūdžiai iš Europos etninių religijų kongreso Odensėje
  4. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  5. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  6. R. Gudaitis. Atsisveikinant su Jonu Trinkūnu
  7. Lietuvos Romuva spręs kas bus naujasis Lietuvos Krivis
  8. Lietuvos jaunimo ramuva išsakė nuomonę kas turėtų būti naujuoju Lietuvos Kriviu
  9. J. Trinkūnas. Aistuva
  10. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  11. Vilniaus Romuva kviečia kartu atšvęsti Pusiaužiemį
  12. J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa
  13. Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV
  14. Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių
  15. V. Mikailionis. Romuviai ir Dievturiai susitiko Puokainių girioje (nuotraukos)

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. )..( says:
    12 metų ago

    Sekmes .Te saugo Dievai ir Pusdieviai Lietuvos Gamta ir mus.

    Atsakyti
  2. Kemblys says:
    12 metų ago

    Žaiskite, vaidinkite ,,senojo baltų tikėjimo išpažinėjus”, kurių nebuvo nei vienoje gentyje, nei vienu laikotarpiu, bet KUO JUMS NUSIKALTO LIETUVUŲ KALBA?

    Edmundas Malūkas:
    ,,melodingą, urnos, sovietmečio, ideologinio, autoriteto, religija, įregistruotas, autentiška, oficialaus, chaotiškai, patoso, solidžią, politikai, komercija, registruoja, kalendorius, Akcentuota, kultivuojamas, metodine, organizuoti ekskursijas, metodologija, emociškai, praktinis, praktikuojamos, masinis, koncentruota, bukletas, panteone, struktūrą………….”

    Atsakyti
    • Bartas says:
      12 metų ago

      Lietuvių kalbos darkytojams , žudikams ir kitokiems garukams.
      Labai paprastai ir tiesiai apie tai yra pasakęs Vydūnas: „Kur daugiau yra dvasios švitravimo, ten ir
      kuriama daugiau žodžių, kurie visokiomis savo galūnėmis tai atspindi“, todėl „iš tikrųjų kalbantysis
      turi kalbą gyvinti. Laikais yra žmonių, kurių vidujinis minčių ir nuotaikos tūris taip labai praneša
      kalbą, kad jos nebeužtenka tam apreikšti. Ir todėl ji turi būti nuolatai papildomai kuriama“; tuo tarpu
      „svetimos kalbos žodžių vartojimas įrodo visados kalbėtojo nepajėgumą savingai mąstyti. Jo paties
      manymą turi užvaduoti svetimi – neaiškūs žodžiai“, mat „iš kiekvieno žodžio tik tada spindi aiškesnis
      sąmoningumas, kai jam prasmė nėra užkabinta, bet auginta iš jo šaknies“ .

      Atsakyti
  3. Perkūno Paukštis says:
    12 metų ago

    Sėkmės ir stiprybės šiai nuostabiai moteriai puoselėti Lietuvos savastį – Baltų tikėjimą, Dievų globą. Esu šventai įsitikinęs, kad lietuviai, susigyvenę su savo savasties šventenybėmis, gyvens šventume.

    Atsakyti
  4. Antanas says:
    12 metų ago

    Pirmiausiai sveikinu ishrinktaja Gerbiama Inija Lietuviskiausios reliignes bendrijos Vadove. Dziaugiuosi, kad visi rinkusieji ivertino Vyriausiojo Krivio artimiausios ir labiausiai patyrusios pagalbininkes didziule verte.
    Antra, del Vadoves pvadinimo: 1. jei laikyti gerb.Inija, kaip a.a.Krivio Jauniaus zmona, tai jai labiausiai tiktu Krivienes vardas(laikantis musu tautiniu tradiciju moters pavardes keitime); 2. Bet vel gi laikantis senuju religiniutradiciju, mes turejome Vaidilutes- beveik lygiavertes Kriviu pagabininkes moteru bendruomenes daliai. Tai atkuriant MATRIARCHATA, ir prisitaikant prie siandienes LIETUVOS situacijos, kai vyrai uzleidzia vadovavima moterims, gal graziausia ir tinkamiausia Vadove vadinti Vyriausiaja Vaidilute. . Ta proga noreciau visiems priminti, kad senajame musu tikejime buvo Kriviai- vyru vedliai ir Vaidilutes- moteru. O vyriausiuoju budavo renkamas Kriviu- Krivaitis. Dabartineje situacijoje- kol kas neturint ryskaus vyro- lyderio, vadovavima gerai, kad pedavete, viska gerai zinanciai ir galinciai testi ikurejo Kriviu Krivaicio a.a. Jauniaus darbus, Ir dar vienas prasymas: Katoliksu religijos kurejai apipjaustytieji zydai, savo primiausiais priesais laike SENOSIOS KRIKSCIONISKOSIOS RELGIJOS sventikus ir tikinciuosius ir juos verte pirmiausiai ISZUDYTI, Tai pirpazysta ir patys zydai- judejai. Todel labai prasau nevadinkite KATOLIKSU KRIKSCIONIMIS , NES TAI NEATITINKA ISTORINES TIESOS.Be to dabartiniai katoliksai, siekdami save isaukstinti ir padidinti daro viska, kad save persivadinti KRIKSCIONIMIS. jie net Jezu perkrikstij KRISTUMI, KAD GALETU KATOLIKSU RELIGIJA PERVADINTI KRIKSCIONIU – NUO “CREST” – NUKRYZIUOTOJO. Naujasis sv.Tevas labia aktyvindamas savo veikla, siekia tu terminu ivedimo ir itvirtinimo KATOLISKU BAZNYCIOJE. Mes AISCIU palikuonys ir niekuomet nebve BALTAIS, turetume tai atsarbiai priemineti. Nes ir Katoliksai ir judejai 600 metu zude ir naikino musu senaja tauta.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      12 metų ago

      Jie save įvardina – Romos katalikų bendruomenė. Vadinasi, su Lietuva ir su lietuvybe tai neturi nieko bendro.

      Atsakyti
    • )..( says:
      12 metų ago

      pritariu,, gal graziausia ir tinkamiausia Vadove vadinti Vyriausiaja Vaidilute”,o ne Krive )

      Atsakyti
  5. šeima iš kaimo says:
    12 metų ago

    Testiprėja senųjų tradicijų puoselėtojai, be savo papročių mes niekas.
    Linkim sėkmės romuviečiams.
    Gamtos vaikų nesuskaičiuosime, beveik kiekvienas lietuvis nešiojasi protėvių pagarbą žemei, ugniai, ąžuolui…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kas labiau teršia – elektromobiliai ar dyzeliniai automobiliai?
Technika ir technologijos

„Tesla“ autonominiai automobiliai jau Lietuvoje: ar pasiruošę sėsti į automobilį be vairuotojo?

2026 06 28
Žemės sklypai
Lietuvoje

Kaip sužinoti, ar yra galimybė išsinuomoti nenaudojamą žemės sklypą

2026 06 28
„Tuštumos svoris“
Kultūra

Kviečiama lankytis parodoje „Tuštumos svoris“

2026 06 28
Oskaro Milašiaus
Kultūra

„Pasirengimas O. Milašiaus metams Seime: kultūrinis ir diplomatinis tiltas vėl sujungs Lietuvą bei Prancūziją“

2026 06 28
Kelias
Lietuvoje

„Via Lietuva“ investuoja į gyvenviečių infrastruktūros gerinimą

2026 06 27
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Gręžinio įteisinimo dokumentus būtina pateikti iki liepos 31-osios

2026 06 27
„10 metų Ukrainos ryžto ir pasipriešinimo liudijimai“
Istorija

Rengiama paroda „10 metų Ukrainos ryžto ir pasipriešinimo liudijimai“

2026 06 27
Prof. Pranas Dovydaitis, 1941 m.
Istorija

Seime pagerbtas profesoriaus P. Dovydaičio atminimas

2026 06 27
Pušies sėklinis medynas Kuršių nerijoje
Gamta ir ekologija

Nacionalinių genetinių išteklių sąraše atsidurs Kuršių nerijos pušynai, kietis, lietuviški vilkdagiai

2026 06 27
Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) tęsis ciklas „Šeštadienių popietės klojimo teatre“
Kultūra

Kleboniškių kaimo buities muziejaus klojime – žinoma komedija „Trys mylimos“

2026 06 27
Karolio Račkausko-Vairo (1882–1970) knygą „Iš atsiminimų, užrašų ir dienoraščių“
Kultūra

Išleista K. Račkausko-Vairo knyga „Iš atsiminimų, užrašų ir dienoraščių“

2026 06 27
Vyriausybė suteikė tris nacionalinių rėmėjų vardus
Kultūra

Vyriausybė suteikė tris nacionalinių rėmėjų vardus

2026 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie J. Mažylė. Atšaukimo (ne-) kultūra pagal seimūnus
  • Mikabalis apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą
  • +++ apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą
  • jonas apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Panaudota alyva kelia rimtą grėsmę aplinkai
  • J. Mažylė. Atšaukimo (ne-) kultūra pagal seimūnus
  • Vasaros šiluma pažadina tylų medinių namų priešą – medgraužius
  • Vaistininkė įspėja dėl madingų papildų vartojimo

Kiti Straipsniai

Leidinys. Danijos senieji tikejimai ir jų pėdsakai

Kviečia vieno eksponato paroda „Danijos senieji tikėjimai ir jų pėdsakai“

2026 06 25
Rinkimai, balsavimas

Pirmalaikius rinkimus Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje numatoma rengti lapkričio 8 d.

2026 06 23
Birželio 23 d. Verkių rūmų parke vyks Rasos šventė

Rasos šventė Verkių parke kviečia pasitikti trumpiausią metų naktį

2026 06 20
Skaistakalnio Romuva kviečia į vasaros saulėgrįžos šventę

Skaistakalnio Romuva kviečia į vasaros saulėgrįžos šventę

2026 06 17
Seimas

Seimas ėmėsi Rinkimų įstatymo pataisų

2026 06 16
Švedijos parlamentas

A. Guogis. Dėl Švedijos Riksdago rinkimų numatymo

2026 06 07
XXX Jorė: Perkūno pasukimas

Kulionyse švenčiama viena svarbiausių senosios baltų pasaulėžiūros švenčių – Jorė

2026 04 26
Įšventimas į romuvius. Jorė 2025 | V. Daraškevičiaus nuotr.

Kviečia jau 30-oji Jorė: atėjo metas pagauti gamtos galių bangą

2026 04 17
Pėteris Madjaras kalba prie tribūnos su šalies vėliavomis fone

V. Sinica. Rinkimai Vengrijoje

2026 04 13
Madjaras ir Orbanas

Vengrijoje – istorinis lūžis: Orbanas pralaimėjo, valdžią perima opozicija

2026 04 13

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie J. Mažylė. Atšaukimo (ne-) kultūra pagal seimūnus
  • Mikabalis apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą
  • +++ apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą
  • jonas apie Darbo grupė siūlo vienos galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos patikrinimą
  • P.Skutas apie „Pasirengimas O. Milašiaus metams Seime: kultūrinis ir diplomatinis tiltas vėl sujungs Lietuvą bei Prancūziją“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Č. Iškauskas. Lietuvos ir Lenkijos Taikos sutarties iki šiol nėra

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai