Šeštadienis, 17 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

Č. Iškauskas. Lietuvos ir Lenkijos Taikos sutarties iki šiol nėra

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2014 11 24 00:05
8
Česlovas Iškauskas | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

.Česlovas Iškauskas | DELFI, A. Didžgalvio nuotr.

Česlovas Iškauskas | DELFI, A. Didžgalvio nuotr.
.Česlovas Iškauskas | DELFI, A. Didžgalvio nuotr.

Sutikime, kad valstybių santykiuose yra svarbūs visi susitarimai, kurie padeda normaliai bendradarbiauti, išsaugoti stabilumą ir rimtį, užtikrinti taiką regione ar pasaulyje. Bet svarbiausia ir visa apimančia paprastai yra laikoma Taikos sutartis, kuri bent formaliai įteisina pozityvius santykius, nutraukia buvusius nesutarimus, sukuria sąlygas draugiškam kaimyniniam bendradarbiavimui.

Ir priešingai: nesant fundamentalios Taikos sutarties, yra laikoma, kad valstybių, ypač kaimyninių, konfliktas nesibaigė, karo stovis tęsiasi, o jų santykiuose tvyro įtampa. Ir tereikia mažos kibirkšties, kad tas konfliktas, tegul ir grynai diplomatinis, atsinaujintų. Klasikinis pavyzdys – taip ir nepasirašyta taikos sutartis tarp SSRS ir Japonijos. Dvišalių santykių pagrindu yra laikoma 1956 m. rugsėjo 19 d. Maskvos deklaracija, pagal kurią tarp SSRS ir Japonijos oficialiai nutraukta karo padėtis ir užmegzti diplomatiniai santykiai. Tada SSRS lyderis Nikita Chruščiovas užtikrino Tokiją, jog, kai tik bus pasirašyta taikos sutartis, bent dvi iš keturių Kurilų salų bus grąžintos Japonijai. 1993 metais buvo pasiektas dar vienas susitarimas, kuriame vėl žadama spręsti salų statuso klausimą. Bet – vežimas nė iš vietos. „Taikus“ karo stovis tarp dviejų valstybių tebetvyro…

Per visą Lietuvos ir Lenkijos santykių istoriją, kaip tvirtina „Wikipedia“, pasirašytos bent septynios svarbios sutartys. Dauguma jų apima LDK ir ATR laikotarpį. Galima pradėti nuo 1392 m. rugpjūčio 4 d. Jogailos ir Vytauto pasirašytos Astravos sutarties, pagal kurią Jogaila sugrąžino Vytautui Trakų kunigaikštystę ir kitas tėvonijos žemes bei dovanojo naujų. Tuomet Vytautas gavo teisę valdyti LDK su sostine Vilniuje ir tituluotis Lietuvos kunigaikščiu. Kartu jis oficialiai pripažino esąs Jogailos vasalas.

Paminėtina Gardino sutartis, sudaryta 1432 m. spalio 15 d. Gardine tarp Žygimanto Kęstutaičio ir Jogailos įgaliotinio, nes, 1430 m. nelauktai mirus Vytautui, susidarė įtempta politinė padėtis, nes Didysis Lietuvos kunigaikštis nepaliko įpėdinių bei testamento. Pagal šią sutartį LDK ir Lenkijos santykiai tapo dar glaudesni.

1413 m. spalio 2 d. pasirašyta Haroldės sutartis, susidedanti iš trijų aktų, siekė apsaugoti abi valstybes nuo Vokiečių ordino, o prieš tai, 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos pilyje tarp lenkų bajorų ir Jogailos sudaryta Krėvos unija sustiprino Lenkijos karalystę: vedęs sosto paveldėtoją Jadvygą Jogaila tapo Lenkijos karaliumi.

Vis dėl to svarbiausia iš šių septynių sutarčių buvo 1569 m. liepos 1 d. pasirašyta Liublino unija, kuri pagimdė Abiejų Tautų Respubliką, gyvavusią net 226 metus. Tai buvo viena sunkiausių vasališkų sutarčių Lietuvai, nes iš jos buvo atimtos didelės teritorijos ir labai apribotas suverenitetas, o bendrame Seime jai teko tik trečdalis vietų.

Bet prieš tai paminėkime dar Melniko aktą, sudarytą 1501 m. spalio 3 d. ir po 20 dienų patvirtintą netoli Varšuvos. Jame pakartotas LDK ir Lenkijos karalystės susitarimas, Lietuvoje sėdus į sostą kunigaikščiui Aleksandrui. 1401 m. pasirašytą Vilniaus – Radomo sutartį taip pat galima laikyti Vytauto ir Lietuvos bajorų pakartotinais įsipareigojimais būti ištikimais Lenkijos karūnai. Mažesnę reikšmė turėjo vadinamoji Dovydiškių sutartis (1380 m. gegužės 31 d.), sudaryta per tam tikslui surengtą medžioklę Užnemunėje tarp kunigaikščio Jogailos ir Vokiečių ordino. Neverta pamiršti gana keistos Kėdainių unijos, pasirašytos 1655 m. spalio 20 d. tarp Lietuvos didikų ir Švedijos karaliaus vietininko, nes Lietuva tuomet buvo užimta, o LDK turėjo išeiti iš unijos su Lenkija ir tapti Švedijos karalystės protektoratu.

Istorikai rastų dar keletą svarbesnių, ne chronologine tvarka pasirašytų Lietuvos ir Lenkijos susitarimų, bet laikas daryti šuolį per keletą šimtmečių – į 1920-uosius metus, kai tų metų spalio 7 d. Suvalkuose tarp Lenkijos ir Lietuvos buvo pasirašyta pirmoji tarpvalstybinė Suvalkų taikos sutartis. Ji galėjo tapti naujų reikšmingu pasiekimu tarpvalstybiniuose santykiuose po liepos 12 d. sudarytos Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutarties.

Lyginti šių abiejų sutarčių nėra prasmės: vieną jų lenkai sulaužė, net nepradėjus jai įsigalioti, gi antroji iki šių dienų liko kaip gerų kaimyninių santykių etalonas, nors, suprantama, bolševikai ją sudaryti turėjo savų ekspansinių motyvų: Raudonoji armija, vydama lenkus, užėmė dalį Lietuvos, ir po šautuvų durtuvais kilniaširdiškai liepos 15 d. perdavė Vilnių Lietuvai, nors lenkai Antantei reikalaujant taip pat jau buvo įsipareigoję tai padaryti, tačiau kartu ir reikalavo pasilikti dalį pietrytinės Lietuvos, į kurią jie vis tiek klastingai įsiveržė po trijų mėnesių.

Raudonoji armija iš Vilniaus pasitraukė tik rugpjūčio 26 d., kada Lenkija savo ruožtu perėjo į kontrpuolimą. Tą pačią rugpjūčio 26 d. į Kauną atvyko lenkų derybininkų delegacija. Lietuva ir Lenkija ėmėsi sunkių derybų dėl Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių santykių. Deryboms nesisekant prasidėjo susidūrimai tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių Suvalkijoje. Tautų Sąjungos karinės kontrolės komisijos, atvykusios į susidūrimų vietą, spaudimu nutrūkusios derybos buvo vėl atnaujintos ir baigėsi Suvalkų sutartimi. Lenkija sutartį pasirašė tik dėl didelio Tautų Sąjungos spaudimo, visą laiką ruošdamasi Lietuvos aneksijai.

Tiesioginiu J. Pilsudskio nurodymu spalio 9 d. karinį išsilavinimą carinės Rusijos armijoje gavęs Liucjanas Želigovskis su lenkų karių rinktine, imitavęs Vilniaus krašto gyventojų maištą, apėjęs demarkacinę liniją, nesunkiai užėmė Vilnių, kur tebuvo trys Lietuvos kariuomenės batalionai. Varėnos geležinkelio stočiai atitekus Lenkijai, Lietuva nebegalėjo atsiųsti greito pastiprinimo į Vilnių iš Suvalkų fronto. Jauna Lietuvos valstybė tarp abiejų sutarčių pasirašymo de facto nesugebėjo įsitvirtinti Vilniaus krašte, tačiau sustabdė tolesnį L. Želigovskio veržimąsi į Lietuvą, Lietuvos kariuomenei laimėjus kautynes prie Giedraičių ir Širvintų. Tolesnius karo veiksmus sustabdė Tautų Sąjunga, įtikinusi, kad konfliktą reikia spręsti derybomis. Tačiau Vilniaus problemos ir ji neišsprendė.

Bet sunkiai pasiekta Suvalkų taikos sutartis buvo sužlugdyta 19 metų, o gal ir iki šiandienos. Taikos su Lenkija nebuvo iki pat Antrojo pasaulinio karo. Rytų Lietuvos okupacijos sąlygomis 1936 m. buvo pradėtos Lenkijos ir Lietuvos derybos, kurios sekėsi sunkiai ir vainikavosi 1938 m. kovo 14 d. Lenkijos ultimatumu: arba Lietuva atkuria diplomatinius santykius, besąlygiškai atsisakydama Vilniaus krašto, arba Lenkija pasilieka sau teisę garantuoti savo valstybės interesus „savomis priemonėmis”. „Savų priemonių“ turėjo imtis prie Lietuvos sienų telkiama Lenkijos kariuomenė, kuri gviešėsi užimti visą Lietuvos teritoriją. Po 5 dienų, kovo 19-ąją, trim dienom užvilkinusi atsakymą, Lietuvos vyriausybė vis dėl to priėmė ultimatumą…

Santykiai tarp dviejų šalių tarsi ir pagerėjo: gruodį Kaune buvo pasirašyta prekybos sutartis, plėtėsi kultūriniai santykiai, bet netrukus į tarptautinę areną išėjo du stambūs grobuonys – Sovietų Sąjunga ir Vokietija, tad Lenkijos ir Lietuvos taikos sutartis tebeliko dūlėti kažkieno stalčiuose.

Tik po pusšimčio metų Rytų Europos tautoms ir Baltijos šalimis, nusimetusioms sovietinės okupacijos naštą, atėjo nauji laikai. Iškart, žlugus pučui Maskvoje, 1991 m. rugpjūčio 26 d., Lenkijos premjeras Janas Kšyštofas Beleckis (Jan Krzysztof Bielecki) savo raštu pranešė Lietuvos kolegai Gediminui Vagnoriui, kad „Lenkijos Respublikos Ministrų Tarybos Prezidiumas priėmė sprendimą dėl pasirengimo užmegzti normalius tarpvalstybinius santykius su Lietuvos Respublika“. 1992 m. sausio 12-14 d. metu Vilniuje buvo pasirašyta „Deklaracija dėl draugiškų santykių ir kaimyninio bendradarbiavimo tarp Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos“ bei Konsulinė konvencija. Tai suteikė galimybę pradėti derybas dėl Draugiškų santykių sutarties tarp abiejų šalių.

Ir štai tuometiniai prezidentai Lechas Valensa (Lech Wałęsa) ir Algirdas Brazauskas 1994 m. balandžio 26 d. pasirašė „Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį“. Ji buvo pasirašyta 15 metų terminui, tad jau penkerius metus netekusi galios, tačiau jos 27 straipsnyje numatytas automatiškas pratęsimų dar 5 metų terminui skaičius, ir jis nėra ribotas. Taigi, tokių pratesimų penkmečiui gali būti ir vienas, ir dešimt. Jei sutarties kontrahentai jos valingai nesustabdys, ji gali veikti labai ilgai. Kita vertus, toks automatinis pratęsimas gali būti interpretuojamas laisvai ir palikti erdvės sutarties nesilaikymui…

Be to ar ji apima klasikinės Taikos sutarties sąlygas? Istorikas Algimantas Kasparavičius pernai rugpjūtį paminėjo ne vieną abejotiną sutarties vietą, kuri, nesutarimams iškilus (o jų netrūksta ir šiandien), gali virsti pavojingo konflikto dingstimi.

Pavyzdžiui, anot istoriko, kad ir valstybių teritorija ir sienos reikalai, kurie šioje sutartyje apibrėžti gana painiai ir neaiškiai. Štai preambulėje apie valstybių teritorinį vientisumą pasakyta, kad šalys iškilmingai abipusiai patvirtina „viena kitos dabartinių teritorijų su sostinėmis Vilniumi ir Varšuva vientisumą dabar ir ateityje, nepriklausomai nuo jų sienų formavimosi proceso praeityje.“ Patvirtina, ką – „dabartinių teritorijų …“? Ši preambulės tezė yra beveik tobula abrakadabra, iš kurios nieko neįmanoma suprasti ir kurią galima skaityti, aiškinti ir interpretuoti kaip kam maloniau ar naudingiau, teigia A. Kasparavičius.

Kitaip sakant, minėtoji sutartis vargu ar atitinka klasikinės Taikos sutarties reikalavimus, nes joje nemažai landų savaip interpretuoti ir pateisinti galimas pretenzijas į teritoriją, vieną ar kitą objektą, į pamatinius valstybingumo atributus, tokius kaip kalbą, tradicijas, tautinių mažumų padėtį, politinių partijų tautiniu pagrindu veiklą ir pan.

Humanitarinių mokslų daktaras Kazimieras Garšva tarsi išskleidžia 16-ąjį sutarties straipsnį, kuris sako, jog „kiekvienas asmuo, priklausantis lietuvių tautinei mažumai Lenkijos Respublikoje ir lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, privalo būti, kaip kiekvienas pilietis, lojalus valstybei, kurioje jis gyvena, ir vadovautis jos įstatymuose numatytomis pareigomis.“ Autorius ragina liautis mulkinus Lietuvos lenkiškų mokyklų moksleivius bei rinkėjus, nerašinėti šmeižikiškų skundų, nusikabinti savo partijos iniciatyva iškabintus gatvių užrašus, nekaitinti padėties dalijamomis Lenko kortomis, neskatinti Penktosios kolonos ir t.t. Bet to lojalumo vietos lenkiškiems politikieriams aiškiai trūksta.

Tai, kad nuo 1920 metų nėra pamatinės Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties, kad jos negali pakeisti „skylėtas“ prieš 20 metų pasirašytas susitarimas, atveria galimybes prieš Lietuvą nukreiptoms spekuliacijoms ir galimai ardomajai veiklai. Galime džiaugtis, kad Rusijos keliamų grėsmių akivaizdoje atsirado tam tikro Vilniaus ir Varšuvos pozicijų bendrumo, bet tokia padėtis („karo padėtis be karo“) negali ilgai tęstis. Dažnai formalūs dalykai virsta tikru karu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Lenkijos ultimatumai Lietuvai: 1938-ieji ir šiandiena
  2. Č. Iškauskas. Juodasis Lietuvos scenarijus: ko norėtų Bakchas?
  3. Č. Iškauskas. Lietuvos lenkų veikėjai skęsta klastočių jūroje
  4. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  5. R. Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas
  6. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
  7. G. Songaila apie Lietuvos – Lenkijos santykius: Metas būti savimi (audio)
  8. A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos
  9. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  10. Č. Iškauskas. Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta?
  11. „Tautos aikštė“ klausia: Kas kaltas dėl įtemptų Lietuvos ir Lenkijos santykių? (tiesioginė transliacija)
  12. Č. Iškauskas. L. Zeligowskio anūkai – vėl ant balto žirgo
  13. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  14. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  15. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  16. Č. Iškauskas. Kuo pakeitėme Motinos dieną? (pirmadienio mintys)
  17. Č. Iškauskas. „Vierchų” papročiai ir lenkų kalbos ekspansija
  18. L.V. Medelis. Lenkijos žygis į Rytus
  19. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I)
  20. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (IV)
  21. A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (III)
  22. A. Rudys. Dėl teritorinio vientisumo išsaugojimo. Lenkijos veiksnys
  23. G. Songaila. Lenkijos politika Lietuvoje (politiko komentaras) (audio)
  24. Č. Iškauskas. „Lenkiškas sindromas“: Marš marš į Rytus…
  25. Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas?
  26. Č.Iškauskas. Kaip gyvenome ir gyvensime šalia Rusijos?
  27. Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?
  28. Č. Iškauskas. Kas bendra tarp šviesos ir švietimo? (pirmadienio mintys)
  29. Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  30. Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. "Sąjūdžio būstinė" says:
    6 m. ago

    Liublino unijos nei Lietuva, nei lenkija nėra nutraukusios.
    Išorinių jėgų poveikiu, laikinai nustojusi veikti
    iš esmės – ir de jure, ir “ant fakto”, kaip
    garbinga, naudinga ir lemtinga,
    – abi šalis ir visos Europos gynybą nuo išorės
    agresijų sustiprinusi – Liublino unija.. palikta
    Reikia tik patvorį ar pakelę rast kur voliojasi
    – su prisegta ir tebegaliojančia (tarpt. teisės požiūriu)
    1920 m. garbingoji Suvalkų sutartis, apmaudžiai
    ir “bravūriškai” pamindyta – BET GYVA.
    O jos likimas, tai dabar tik Obamos ir Kamerono
    valioje (ne valiose atskirai), o bendroje valioje,
    po 1945 m. ruošiantis surengti dėl šių klausimų
    (teritorijų perskirstymo paprūsėje) tarpt. Taikos konferenciją.
    Tą JAV su Dižiosios Britanijos karalienės valia – selbt
    turi iki 2015-08-01. nebent.. toks ‘stropuolis” eilinį sykį,
    kaip pats Tamsta esate tai numuštų šalin… atsiranda visuomet
    i š v e d ž i o t o j ų

    ..virsta tikras karas Tamstos smegenų vingiuose,
    su tais išvedžiojimais tokiais nepadoriais ir visuotinai atgrasiai grėsmingais:
    “formalūs dalykai virsta tikru karu.”

    Juk taip į s i d r ą s i n o t e
    mums pateikt užbaigą. (tąsai?) ar kokiu kitu
    “nuvedžiojimo” tikslu.
    Prūsijos lemtis, dabar, labiausiai Lietuvos su Lenkija ir kitų
    sprendimas ( o Obama su Kameronu, – tik formalūs, bet l e g i t y m ū s
    po 1945 m. Potsdamo savų pirmtakų įsipareigojimų turėtojai, saugotojai, laikytojai…).
    Todėl čia, bus bene įdomiausia tarpusavio santykių poliublijinė tąsa – prūsiškojo atgimimo klausimai.

    Būtų gerai, kad bent čia ko nors nepriveltumėt garbusis ir brangusis iš.. iš.. vedžiotojau Iš-
    kauskai.

    Atsakyti
  2. jus labai says:
    6 m. ago

    smarkia klystate. Liublino unija nustojo galiojusi 1918 vasario 16. Jei netikite skaitykite Nepriklausomybės deklaraciją.

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    6 m. ago

    Rašinyje yra nepažymėtas svarbus momentas, t.y. kad 1994 metų sutartis yra kaimynų, o ne valstybių susitarimas. Taigi pagal teisinį statusą ji yra Liublino junijos subjektų lygio susitarimas. Tokiomis formuluotėmis Lenkija išvengia netiesiogiai pripažinti Lietuvą 1918 metais pasiskelbusia Nepriklausoma valstybe su Sovietų Rusijos 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartimi pripažintomis sienomis, kurių autorius, matyt, kažkieno interesesais nenurodo.

    Atsakyti
  4. dadaistas says:
    6 m. ago

    Karo nebuvo…. Kokia taika? iskauskas savo dalyko nekompetencija ir pjudymu pries lenkus stebina.

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    6 m. ago

    Kaip tai karo su Lenkija nebuvo, o kas 1920 metais karine jėga užgrobė Vilnių ir beveik 1/3 Lietuvos, ar ne Lenkija. Kas tuokart prie Giedraičių ir Širvintų sumušė Lenkijos kariuomenę, ar ne Lietuvos kariai.

    Kas dėl Iškausko nusiteikimo “prieš lenkus”, tai manau yra atvirkščiai – dažnai jo rašiniuose prasikiša šioks toks prolenkiškumas.

    Atsakyti
  6. tampax'as says:
    6 m. ago

    pas jį “prasikiša” viskas – ir lenkiškumas, ir rusiškumas, ir amerikoniškumas, ir ESiškumas ar NATOiškumas, ir dar kai kas…nes žmogus nesislapsto už anonimiškumų (Kažin, dadaistas,perkūno paukštelis, Jonas – ne Vaiškūnas…), o dirba…

    Atsakyti
  7. Kažin says:
    6 m. ago

    Nu jau su tuo “iškumų” išskaičiavimu nusišnekėta – juk Lietuva pati yra ES, pati – NATO. Taigi, logika šlubuoja…

    Atsakyti
  8. To "Sąjudžio būstinė" says:
    6 m. ago

    Nesutinku. 1918 m. vasario 16 Aktas antroje pastraipoje rašo, kad Lietuvos taryba skelbia atstatanti Lietuvos valstybę su sostinę Vilniuje IR TĄ VALSTYBĘ ATSKIRIANTI NUO VISŲ VALSTYBINIŲ RYŠIŲ, KURIE YRA BUVĘ SU KITOMIS TAUTOMIS. 1990 kovo 11 Akto antroje pastraipoje yra skelbiama, kad mes atstatome valstybę remiantis Vasario 16 Aktu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

2021 04 16
Koronavirusas | sam.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Kokia viruso kilmė ir ateitis?

2021 04 14
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?

2021 04 12
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

VVIA pristato parodą skirtą VU 350-mečiui

2021 04 04
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Kaip suprantame laisvę?

2021 04 02
Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius

2021 03 31
S. Skvernelis pakvietė Lenkijos Vyriausybės vadovą atvykti į Lietuvą

Įvyks Lietuvos ir Lenkijos seimų ir Senato narių asamblėjos sesija

2021 03 26
Č. Iškauskas. Žudikas iš Rytų

Č. Iškauskas. Žudikas iš Rytų

2021 03 24
Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos likimas

2021 03 23
Rodyti daugiau

Naujienos

„Rail Baltica“ ieško rangovo ilgiausio Baltijos valstybėse geležinkelio tilto statybai
Naujienos

„Rail Baltica“ Kaunui atveria naujų galimybių

2021 04 17
Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems
Gamta ir ekologija

Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems

2021 04 17
unsplash.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Paspirtukams taip pat galioja eismo taisyklės

2021 04 17
Bus pristatyta paroda „Svarbiausias reikalavimas aktoriui – gyventi scenoje. B. Babkauskas”
Kultūra

Bus pristatyta paroda „Svarbiausias reikalavimas aktoriui – gyventi scenoje. B. Babkauskas”

2021 04 17
Išrinktos 2020-ųjų Metų knygos
Kultūra

Išrinktos 2020-ųjų Metų knygos

2021 04 17
Tūkstančiai be priežiūros paliktų automobilių. Kaip elgtis?
Gamta ir ekologija

Bandoma „prikirpti uodegas“ kiemuose paliktų senų automobilių savininkams

2021 04 17
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

2021 04 16
Stabdoma medžioklė Punios šile
Gamta ir ekologija

Stabdoma medžioklė Punios šile

2021 04 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • LGGRTC SIENA apie Į LGGRTC vadovo pareigas siūlomas A. Bubnys
  • Ar nepanašu? apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Rail Baltica“ Kaunui atveria naujų galimybių
  • Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems
  • Paspirtukams taip pat galioja eismo taisyklės
  • Bus pristatyta paroda „Svarbiausias reikalavimas aktoriui – gyventi scenoje. B. Babkauskas”

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 742; komentarų: 8
  • A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama peržiūrėta: 703; komentarų: 23
  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 608; komentarų: 14
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 422; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 421; komentarų: 33

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 16
2
Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas Neseniai Darius Kuolys papasakojo apie Seimo Ateities komitete pradėtą diskusiją su istoriku Alfredu Bumblausku. Žinomo istoriko požiūrį jis taip...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kokia viruso kilmė ir ateitis?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 14
13
Koronavirusas | sam.lt nuotr.

Povelykinė savaitė, užbaigta Atvelykiu arba Vaikų velykėlėmis, buvo kupina erzelynės aplink kovą su COVID-19. Užkratų skaičius niekaip nemažėjo, bet Vyriausybė...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 12
33
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

Neseniai rašėme apie Mažosios Lietuvos kalbinius pokyčius, o šį kartą – apie Karaliaučiaus krašto vietovardžių darkymą. Margas baltiškųjų vardų žemėlapis...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Rimgaudas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • LGGRTC SIENA apie Į LGGRTC vadovo pareigas siūlomas A. Bubnys
  • Ar nepanašu? apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
Kitas straipsnis
Trumpa istorija, kodėl azijiečiai viešumoje dėvi medicinines kaukes

Trumpa istorija, kodėl azijiečiai viešumoje dėvi medicinines kaukes

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai