1399 m. rugsėjo 12 d. įvykęs Vorkslos mūšis Vytautui ir jo kariuomenei baigėsi skaudžiu pralaimėjimu. Tai buvo vienas didžiausių smūgių Vytauto politiniams ir kariniams planams. Tačiau ar pralaimėjimas visada reiškia pabaigą?
Praėjus vos vienuolikai metų po Vorkslos, 1410 metais Vytautas stovėjo Žalgirio mūšio lauke. Todėl Vorkslos pralaimėjimą galime matyti ir kaip vieną iš jo kelio į Žalgirio pergalę etapų.
Šią mintį renginyje papildys išskirtinis eksponatas – dailininko Vytauto Baublio nutapytas Jano Mateikos „Žalgirio mūšio“ perpiešimas (1988–1992). Tai didžiausia Lietuvoje sukurta garsiojo kūrinio kopija, už kurią dailininkui yra įteiktas specialus diplomas.
Vytautiados istorinės atminties tema ypač aktuali šiandien. 2026 m. rugpjūčio 12 dieną Poltavoje, su kuria siejama tikroji Vorkslos mūšio vieta, buvo atidengtas paminklinis akmuo, skirtas šiam mūšiui atminti. Pralaimėtas mūšis tapo ne užmirštos, o iš naujo aktualizuojamos istorijos dalimi.
Taigi vienoje erdvėje susitiks Vorkslos pralaimėjimas, neįvykusi Vytauto karūnacija ir Žalgirio pergalė. Trys istorijos momentai, leidžiantys pažvelgti į Vytauto epochą ne tik kaip į pergalių istoriją, bet ir kaip į gebėjimo atsitiesti, mokytis iš klaidų ir toliau tęsti savo kelią istoriją.
Renginyje dalyvaus:
Plk. ltn. Vaidas Vasiliauskas (Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vadas)
Prof. dr. Vygintas Gontis (Lietuvos mokslininkų sąjungos institutas)
Dr. Marius Sirutavičius (Vytauto Didžiojo universitetas)
Pokalbį ves:
Doc. dr. Laima Bucevičiūtė (Vytauto Didžiojo karo muziejus)
