Liepos 21 d., pakrantėje prie Jonavos įkastas simbolinis ženklas, žymintis „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį statyb

ų pradžią.
Sudėtingas inžinerinis statinys, kuris, saugant „Natura 2000“ teritoriją, neturės atramų vandenyje, bus ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse.
Tiltas per Nerį itin svarbus tiesiant geležinkelio liniją Latvijos link, žadama, kad jo statyba truks 2,5 metų.
Netoli Jonavos surengtame renginyje dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski, „RB Rail AS“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Agnis Driksna, kiti projektą „Rail Baltica“ įgyvendinančių institucijų bei organizacijų atstovai, partneriai bei svečiai.
„Šiandien simboliškai skelbiame išskirtinio statinio „Rail Baltica“ geležinkelio ruože nuo Kauno Latvijos sienos link statybų pradžią.
Mūsų uždavinys – iki 2024 m. pabaigos nutiesti pagrindinę „Rail Baltica“ liniją nuo Kauno iki Panevėžio, o iki 2026 m. – iki pat Latvijos sienos – pereina į konkrečių statybos darbų žingsnį.
Šiandienos geopolitiniame kontekste Lietuvos ir visų Baltijos šalių geležinkelio tinklo įsitraukimas su Vakarų susisiekimo tinklu yra ypatingos svarbos strateginė pirmenybė, kurį privalome įgyvendinti kuo skubiau“, – oficialiame tilto per Nerį statybų pradžios renginyje sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Už „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje įgyvendinimą atsakingos bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski pažymėjo, kad geležinkelio tiltas per Nerį prie Jonavos – vienas didžiausių techninių ir inžinerinių iššūkių įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą.
Net 1,51 km tiltas drieksis apie 40 metrų aukštyje virš Neries bei upės slėnio. Per beveik 14 metrų pločio tiltą bus nutiestas europinio standarto vėžės geležinkelio dvikelis.
„Visas „Rail Baltica“ ruožas tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos sienos yra nemenkas iššūkis, nes tai pirmasis visiškai naujas geležinkelio ruožas, statomas Nepriklausomoje Lietuvoje.
Geležinkelio tiltas per Nerį sudėtingiausia, bet strategiškai itin svarbi infrastruktūra tiesiant geležinkelį tarp Kauno ir Rygos“, – sakė K. Sankovski.
Statant tiltą – ypatingas dėmesys aplinkosaugai
Tilto statybos rangovo konkursą laimėjusi Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ taip pat turės pasirūpinti visa tilto bei šalia esančia infrastruktūra.
Bus atnaujinama melioracijos sistema, elektros, telekomunikacijų, vandentiekio tinklai, remontuojamas šalia einantis rajoninis kelias bei įrengiama nuovaža, taip pat tvarkomas landšaftas.
Tiltas bus statomas netoli miesto, todėl bus įrengiamos triukšmą slopinančios sienutės bei kiti triukšmą padėsiantys valdyti sprendimai.
Kadangi tiltas pateks į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkosaugai.
Siekiant išvengti poveikio Neries biologinei įvairovei, darbai Neries upės apsaugos zonoje nebus vykdomi žuvų migracijos ir neršto metu.
Projektuojant tiltą atsisakyta invazinių sprendimų upės vagoje: tilto atramos nebus statomos vandenyje, tad virš upės tarp atramų bus išlaikytas net 150 metrų atstumas, kad žuvys galėtų laisvai migruoti, o vandens augmenija – vešėti.
Geležinkelio tiltą per Nerį statysianti Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ yra įgyvendinusi sudėtingus infrastruktūros projektus JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Turkijoje, įvairiose centrinės Amerikos, Azijos bei Afrikos valstybėse.
Sutarties vertė – 64 mln. eurų be PVM. Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą finansuoja jame dalyvaujančios valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva, iki 85 % visų tinkamų išlaidų dengia Europos Sąjunga iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) fondo.
Tiltą pagal sutartį numatoma pastatyti per 2,5 metų. „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį prie Jonavos statybos techninės priežiūros paslaugas teiks bendrovė „Viamatika”.
Sumanymo pažanga – visose Baltijos šalyse
„Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį statybos pradžios ceremonijoje dalyvavęs „RB Rail AS“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Agnis Driksna pabrėžė, kad globalaus projekto įgyvendinimas yra atidžiai stebimas visose trijose Baltijos šalyse ir rodo matomą pažangą.
„Atsižvelgiant į paskirtį, apimtį ir tarpvalstybinį sudėtingumą, „Rail Baltica“ yra išskirtinis infrastruktūros projektas, turintis daug ikoniškų infrastruktūros statinių, vienas iš jų – tiltas per Nerį.
Noriu pabrėžti, kad „Rail Baltica“ yra ilgalaikis partnerystės sumanymas, todėl ypač vertiname bendradarbiavimą su mūsų tiekėjais ir strateginiais partneriais ES, nacionaliniu ir savivaldybių lygiu, kurie užtikrina nuolatinę paramą projektui.
Šiandien pasikeitė geopolitinis kontekstas, atsiranda poreikis kryptingesniam ir spartesniam projekto įgyvendinimui ir taip įrengiant naują strateginį transporto ir gynybos koridorių, jungiantį Baltijos šalis su likusia Europa, todėl esame pasiryžę pradėti pirmuosius važiavimus „Rail Baltica“ geležinkelio linija pirmenybinėse atkarpose iki 2027 m.”
Šiuo metu Lietuvoje taip pat pradėti „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros – vietinės reikšmės privažiuojamųjų kelių – tiesimo darbai Jonavos rajone, aktyviai derinami geležinkelio ruožų tarp Kauno ir Vilniaus bei Kauno (Jiesios) ir Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos patvirtintų tinkamų alternatyvų specialieji planai.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Pagrindiniai faktai apie „Rail Baltica“ tiltą per Nerį prie Jonavos:
Tiltas yra apie 3,7 kilometro atstumu upės tėkmės kryptimi nuo Jonavos arba 31 kilometro atstumu nuo Kauno.
Tai bus ilgiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse tiltas. Neries upės tilto bendras ilgis bus 1510 m, plotis 13,9m, statomas apie 40 m aukštyje virš upės ir jos slėnio.
Tiltas neturės nei vienos atramos vandenyje. Ilgiausias naujo tilto tarpas tarp atramų, toje vietoje kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.
Statybų metu prireiks nestandartinių inžinerinių sprendimų – tą lemia tiek tilto ilgis, tiek jo aukštis, kuriame reikės atlikti darbus. Todėl jau aišku, kad čia bus reikalingi bokštiniai kranai ir kita speciali įranga.
Statyboms reikės 74 000 kub. m betono ir 11 500 kub. m armatūros.
O kodėl tą tiltą prireikė statyti būtent tokioje tam statiniui netinkamoje vietoje ta prasme, kad reikalingas net 1,5 km. jo ilgis ir kad jis išeitų net 40 m. aukščio, be to, kodėl ir dėl to, kad yra statomas nederamoje ekologinio tinklo “Natūra 2000” teritorijoje, informacijoje niekuo nepagrindžiama. Juk tam tiltui per Nerį nesunkiai galima surasti dešimtis tinkamesnių vietų, kuomet pakaktų ir 200 m. ilgio tilto. Suprantama, kad tokiu atveju jo statyba kainuotų ne 64 mln., o 10 kartų mažiau. Tai kas čia per durniaus voliojimas, ar tai nėra ES ir savo biudžetų pinigų taškymas. Kas čia yra per vadinamas valdžių komunikavimas tokiu svarbiu valstybės valdymo klausimu!…
Valstybiškai galvojant tas “Rail Baltica” tito statymas prie Jonavos yra visiškas absurdas, juk kroviniams gabenti, jų tranzitui iš Šiaurės į Vakarus ir atvirkščiai visiškai pakanka dabar netoliese Jonavos esančio tilto. Tereikia tik prie rusiškos vėžės pridėti europinę.
Akivaizdu, kad tas tiltas, jeigu naujas jis reikalingas apskritai, statytinas tik 160 km/val greičiui, kadangi keleivių srautas važiuojančių į Kauną arba jo kryptimi nuo Panevėžio bus labai menkas. Turistus domina Vilnius, o beje, ir reikalai nepalyginami didesni yra tarp sostinių (didžiųjų miestų). Tai dar viena priežastis, kad tiltas prie Jonavos statytinas 160 km/val greičio krovininei, o ne 249 km/ val greičio keleivinei, vėžei.
Taigi, Premjere ir Ministre, gal nesitaškytume ES ir savo biudžeto pinigais ir vietoje 1,5 km ilgio tilto prie Jonavos statytume jį 200 metrų ilgio arčiau prie Vilniaus.
Kroviniams vežti, jų tranzitui Lietuva per Nerį turi du tiltus. Vienas – netoli Jonavos, kitas netoli Pabradės. Ant tilto netoli Jonavos ir toliau per Šiaulius iki Latvijos sienos tereikia šalia esančios rusiškos vėžės įrengti iki 160 km/val greičio europinę krovinių gabenimo Šiaurė – Vakarai -Šiaurė vėžę ir krovinių gabenimo “Rail Baltica” per Lietuvą dalyje klausimas taptų išspręstas. Tad už tuos 64 mln., skirtus to tilto prie Jonavos statybai, būtų tikslingiau vykdyti šiuos minėtus darbus.
Žodžiu, Baltijos šalims tikslinga “Rail Baltica” nuo Rygos šakoti į kroviniams (160 km/val) ir keleiviams (249 km/val ) dalis. Tokiu atveju keleivinės 249 km/val greičio “Rail Baltic’os” maršrutas nuo Rygos tiesiausiu keliu pro Bauskę, Panevėžį vestų į Vinių. Tarp Kauno ir Vilniaus Lietuvai tikslinga įsirengti 249 km/val europinę vėžę už savo lėšas, kad taip ji liktų Lietuvos vidaus geležinkelių tinklo dalimi, t.y. pajamo iš jos eitų tik į Lietuvos biudžetą. Toliau keleivių vykimo “Rail Baltica” traukiniu per Vilnių į Vakarus klausimas yra sprendžiamas priklausomai nuo to, ką pas save daro Lenkija. Regis, kad jos teritorijoje „Rail Baltica“ geitis būsiąs tik 160 km/val.
Visa tai, ūkiškumas – sakytų, kad vietoje užsimoto 1,5 km ilgio tilto prie Jonavos statytinas jis 200 -300 metrų ilgio prie Vilniaus.
Kuo didesnis, kuo labiau išpūstas objektas, tuo didesniais samčiais pinigėlius į savo sąskaitą iš biudžeto galėsiu semti. Ir ne tik mano įmonė sems – kitoms irgi sugalvosime užsakymų.