Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Prasmės paieškos atvedė į kaimą (video)

www.alkas.lt
2021 11 29 13:00
0
Prasmės paieškos atvedė į kaimą (video)

Valdo sūriai | J. Burn nuotr.

Sūrininko Valdo Kavaliausko ūkis: „Paskui saulę ir ožkas“

Keliaujame į Dzūkiją, kur gyvena ūkininkų pora Valdas Kavaliauskas ir Rasa Ilinauskaitė. Buvę įsišakniję miestiečiai, 2007 metais jie nusprendė pakeisti gyvenimo būdą ir išvyko į kaimą, kur nutarė laikyti ožkas ir gaminti sūrius.

Pradžioje šešerius metus jie gyveno klajoklių gyvenimą ganydami ožkas pievose, vėliau apsistojo Dargužiuose, kur įkūrė sūrininkų namus, o dabar persikėlė į sodybą šalia Puodžių kaimo.

Šiuo metu pora turi dvidešimt hektarų žemės, iš kurių aštuoniuose yra natūralios pievos, o jose ganosi per šimtą ožkų. Už gamtai palankų ūkininkavimą Valdas Kavaliauskas buvo paskirtas vienu iš pirmą kartą rengiamo „Gero ūkininko čempionato“ atstovų.

Prieš persikeldami gyventi į Dzūkijos kaimą, Valdas ir Rasa buvo tipiniai miestiečiai, gyveno Vilniuje, o darbo pobūdis diktavo įtemptą gyvenimo ritmą, tekdavo daug skraidyti.

Valdas dirbo vadybininku tarptautinėje įmonėje, Rasa vertėjavo. Vis dėlto, atėjo laikas, kai jiedu pajuto, kad tai nebeneša laimės.

„Kol žmonės jauni, jiems reikia atsistoti ant kojų ir užtikrinti pragyvenimą savo šeimai, išpildyti bazinius materialinius poreikius, todėl dažnai tenka dirbti darbus, kurie duoda tam tikras pajamas.

Tačiau vėliau, susikūrus gerovę, ateina metas, kai kyla prasmingumo klausimas – dėl ko aš galų gale gyvenu ir darau vienus ar kitus dalykus, ar ten, kur esu, tikrai yra mano vieta, – pasakoja Valdas. – Ir mums, uždavus tą klausimą, atėjo atsakymas, kad ne, ne čia mūsų vieta.

Ir patikėkit, tikrai nėra lengva išeiti iš tos sistemos, nutraukti visus socialinius ryšius ir saitus su supančia aplinka.

Tokie sprendimai tikrai nepasidaro per vieną mėnesį ar vienus metus, jie bręsta tam tikrą laiką ir sakyčiau, jiems reikia drąsos ir pasiryžimo“, – tvirtina V. Kavaliauskas. Vis dėlto prieš beveik 15 metų palikę miestą jie neturi minčių į jį sugrįžti.

„Persikėlėm į dabartinę sodybą, nes norėjome, kad mūsų gyvenamoji troba ir ganyklos būtų šalia vienos kitų, kad mes tiek būdami namuose, tiek dirbdami sūrinėje pro langą matytume ožkas.

Mums atrodė svarbu, kad nuolat bendrautume vieni su kitais, nes jos yra mūsų didelės šeimos nariai, – pasakoja Valdas – Prie pat sodybos yra aštuoni hektarai žemės, iš kurių pusė priklauso mums, o kitus keturis nuomojamės, ir visus aštuonis hektarus paskyrėm agrarinei aplinkosaugai – ekstensyviam pievų ganymui.

Dar turime dvylika hektarų pievų, kurios skirtos pašarams ruošti žiemos laikotarpiui.“

Valdui ir Rasai labai svarbu ne tik gyventi kaime, bet ir kurti bendruomeninius ryšius savo aplinkoje. „Vienas iš labai svarbių bruožų mums yra taika su aplinka, su bendruomene, – teigia Valdas. – Nuo vyraujančių santykių priklauso ir asmeninė gyvenimo laimė.

Todėl ieškojome ir radome amatą, kuris nereikalauja kažkam lipti ant galvos.“

Savo sodyboje Valdas ir Rasa įsteigė „Trijų ežerų hub‘ą“ – socialinę erdvę, kurioje vasaros laikotarpiu kiekvieną penktadienį vykdavo susibūrimai: daržovių rauginimo, grybų pažinimo ir kitokios praktinės pamokos, parodos, sūrių degustacijos ir mažoji sūrių šventė, o vietiniai gamintojai dalinosi savo gamyba.

Savo paslaugas pasiūlyti galėjo ne tik maisto gaminių gamintojai, bet ir dizaineriai, skulptoriai. Taip sūrininkų sodyba tapo Naujųjų Valkininkų rajono mažuoju kultūros židiniu, o pora neketina sustoti ir toliau.

„Trijų ežerų hub‘o“ renginius galima sekti Facebook paskyroje.

Valdas Kavaliauskas | J. Burn nuotr.
Palankumas gamtai teikia abipusę naudą

Valdas teigia, kad ieškodami, kaip įsilieti į maisto gaminių rinką, savo išskirtinumą jie atrado būtent per aplinkosaugos bruožą.

„Kaip bebūtų, mes gaminame maisto gaminius, kurie ateina į prekystalį ir nori nenori reikia kažkaip juos pateikti.

Mūsų sūriai atsiduria šalia pramoninio ar įvežtinio iš Prancūzijos bei kitų šalių sūrio, ir mes turim su jais konkuruoti.

O konkuruoti rinkoje galima keliais būdais – gaminio kaina, jo kokybe arba požiūriu, kaip gaminys pagamintas, t. y. kiek tvariai ir taikoje su gamta jis yra gaminamas, – aiškina V. Kavaliauskas. – „Tai mes žinome, kad tikrai negalime konkuruoti kaina, nes pas mus yra ganėtinai daug rankinio darbo, kuris yra imlus laikui ir ne toks veiksmingas palyginti su pramoninę gamyba.

Be to, nelabai galime konkuruoti net skoniais, kadangi pramonė šiais laikais sugeba technologiškai padaryti labai aukštos kokybės skonines savybes (ar tai yra sveika žmogaus kūnui, jau klausimas).

Todėl mes, ieškodami savo kelio šioje sistemoje, nusprendėme artėti prie žemės, prie gamtos.

Nutarėme dirbti ir palaikyti ryšius, kad mūsų gaminys pagamintas iš vietinių resursų, susijęs su teritorija ir bendruomene, kurioje gyvename, ir kad mes siūlome gaminio technologinę kokybę – mažiau konservavimo, transportavimo, mažiau technologinių cheminių manipuliacijų, bet gaminam gaminį, kuris yra maksimaliai natūralus, pagamintas maksimaliai natūraliose sąlygose.

Ir tai mūsų yra išskirtinumas“, – savo veiklos būdus aiškina sūrininkas Valdas Kavaliauskas.

Paprašytas paaiškinti, ką reiškia ekstensyvus pievų ganymas ir kuo jis palankus gamtai, Valdas teigia, kad tai yra nedidelis gyvulių kiekis, jų atveju ožkų, kurios ganosi gana dideliame plote pievų, ir tai leidžia nenuganyti ir nenupjauti viso žolyno tada, kai jis dar jaunas, bet leidžia žolėms subręsti, žydėti ir pasisėti, aplink jų žydėjimą atsiranda daug vabzdžių, jie pritraukia paukščius, ir tokiu būdu kuriasi natūralios buveinės, gausėja biologinė įvairovė.

Toks ganymas naudingas ne tik gamtai, bet ir pagerina gaminamų sūrių kokybę.

„Iš kitos pusės mūsų ožkos tokiu būdu ėda labai įvairią žolę, ir todėl jų duodamas pienas yra žymiai turtingesnis tiek mineralinių medžiagų, tiek kitų maistinių medžiagų, tiek gerųjų bakterijų atžvilgiu.

Ta paletė išeina žymiai platesnė negu būtų tuo atveju, jeigu gyvulėliai nuolat ėstų pasėtas dviejų-trijų rūšių žoles.

Taigi natūralių pievų saugojimas leidžia iš vienos pusės gausėti biologinei įvairovei pačiose pievose, iš kitos pusės tai mums padeda sukurti geresnės kokybės, turtingesnį gaminį“, – sūrininkas V. Kavaliauskas.

Valdas Kavaliauskas | J. Burn nuotr.
Gali pasiūlyti tai, ko niekad nepasiūlys pramonė

Pasak Valdo, absoliučiai didžioji dalis pramonėje naudojamo pieno yra pasterizuojama ir tokiu būdu praktiškai visa piene esanti biologinė įvairovė yra sunaikinama ir vėliau užkrečiama kažkokiom dviejų-trijų rūšių bakterijom, kurios vykdo sūrininkystės procesą.

„Mūsų atveju, kadangi tai yra smulkus ūkis ir nedidelis pieno kiekis, kur mes patys prižiūrime higieną, sanitariją tiek melžimo, tiek sūrių darymo, tiek pardavimo, tai mes turime galimybę dirbti su gyvu pienu ir tokiu būdu tai, ką gauname iš pievų, mes perkeliame į sūrius, ko negali padaryti mūsų kolegos pramoninėje sūrių gamyboje“, – aiškina Valdas.

Be to, Kavaliauskų požiūris – tai atviri sodybos vartai, kur žmogus gali savo akimis pamatyti visus procesus, ko jis niekad nepamatytų pramonės įmonėje.

Tai leidžia lankytojams įsitikinti procesų natūralumu, o sūrininkyste susidomėjusiems žmonėms įgyti žinių. Valdas mato, kad Lietuvoje dar labai trūksta konsultacinės-intelektinės infrastruktūros, todėl mielai dalinasi patirtimi su pradedančiaisiais.

„Didelis iššūkis sūrininkystėje yra tas, kad čia reikia žinių, kurių negali gauti vien tiktai stebėdamas procesą. Pienas – tai ne medis – jo kirviu ir peiliu nepadroši, reikia suvokti gyvybės pasaulį, žinoti būdus, kaip suvaldyti procesus“, – aiškina Valdas, sūrininkystės meno mokęsis Prancūzijoje.

„Problema tokioj mažoj šaly kaip Lietuva, turinčioje mažai gyventojų, yra ta, kad rinka nedidelė, tai ir gamintojų ratas nedidelis.

Todėl nėra infrastruktūros, patarėjo, su kuriuo būtų galima pasitarti, kai atsitinka kažkokia technologinė problema, ir dažnai tenka mokytis iš savo skaudžių klaidų“.

Valdas kviečia sūrininkyste besidominčius žmones atvykti pas jį ilgalaikei pameistrystei su galimybe įsikurti „Trijų ežerų Hub‘e“.

Valdo Kavaliausko ir Rasos Ilinauskaitės ožkų ūkis | J. Burn nuotr.
Derina gamybą prie natūralių gamtos ciklų

„Šiandien mes labai smarkiai galvojame, kaip pasidaryti maksimaliai nepriklausomiems nuo energetinių šaltinių, prie kurių esame prisijungę, – aiškina Valdas. – Mąstome, kaip rengti mūsų sūrių gamybą, kad daugiau prisitaikytume prie klimato.

Pavyzdžiui, šiandien yra dvylikos laipsnių temperatūra ir apie 85 proc. drėgmės. Tai yra puiki temperatūra sūrių nokinimui.

Todėl galvojam, kad tam tikrus nokinimo žingsnius galėtume daryti lauke ir su tomis temperatūromis, kurias mums duoda gamta.“

Sūrininkas parodo man du lauke stovinčius šaldytuvus, kurie tarnauja kaip spintos, bet yra neprijungti prie elektros. „Čia šiuo metu natūraliose sąlygose noksta apie 400 kg sūrio, kuris čia bus iki pat Kalėdų.

Reguliariai atidarome duris, kad iš lauko įeitų drėgmė, aplinkoje yra praktiškai puiki temperatūra, ir tokiu būdu atlaisvinome vieną sūrių brandinimo patalpą ir mažinam elektros sąnaudas“, – džiaugiasi Valdas.

Panašiai pora išnaudoja ir pieno temperatūrą. „Pienas, kurį primelžiame, būna apie trisdešimt laipsnių temperatūros – kaip tik tokios, kuri yra tinkama užraugti pieną.

Pramoninėje sistemoje visas pienas atšaldomas iki keturių laipsnių, kitaip tariant, visi tie trisdešimt laipsnių atšaldomi dvi paras naudojant elektrą, o tada pienas vežamas kažkur kitur, kur vėl šildomas, kad būtų galima pagaminti sūrį.

Mes, būdami smulkūs gamintojai, galim iš karto perdirbti gyvą, nepasterizuotą pieną, todėl išvengiam tiek atšaldymo, tiek sušildymo sąnaudų po to, kai jis būna atšaldytas.

Taip nuolat ir ieškom loginių sprendimų, kaip sumažinti priklausomybę nuo išorinės energetikos ir tokiu būdu padėti sau ir aplinkai“, –  pasakoja Valdas.

Jų ožkos pieno sūrių gamyba taip pat yra labai priklausoma nuo metų laikų. Pasak Valdo, ilgiau brandinamus sūrius pora gamina vasarą, kai yra pats pieno pikas, o rudenį daugiausiai gaminami ir parduodami kasdienio valgymo rūgštiniai sūriai.

Video:
Smulkūs ekologiški ūkiai turi dideles galimybes

Nors per pastaruosius dešimtmečius smulkių ūkininkų skaičius Lietuvos kaime vis mažėjo ir jų vietą užėmė stambūs mechanizuoti ūkiai, Valdas įsitikinęs, kad Europai pasirinkus Žaliąjį kursą, sveiki vietiniai gaminiai taps vis patrauklesni.

„Dabartiniai prekybos centrai nuėjo masto ekonomijos keliu, stengdamiesi pasiekti vartotoją per pigumą ir įvairovę.

Bet iš kitos pusės jie daro labai didelį spaudimą žemės ūkiui ir klimatui, kadangi paties gaminio savikaina sudaro tik nedidelę dalį jūsų sumokamos kainos.

Kitą dalį mokate už pakavimą, transportavimą, ir žiūrint iš klimato kaitos bei anglies dioksido emisijų perspektyvos, anksčiau ar vėliau ta dirbtinė pigumo aureolė išnyks, nes žala aplinkai bus apmokestinta“, – tvirtina Valdas Kavaliauskas.

„Todėl manau, kad perspektyvoje mes, smulkieji gamintojai, sugebėsime patenkinti vietinę paklausą ir varžytis su prekybos centrais. Labai tikiu, kad vietinis vartojimas bus iš smulkių gamintojų.

Reiškia, kad mes vietinius valgytojus turėtume nesunkiai pamaitinti labai geros kokybės gaminiais. Bet dar reikės nueiti ilgą kelią“, – užbaigia pokalbį sūrininkas Valdas Kavaliauskas.

Ūkininkas Valdas Kavaliauskas yra vienas iš penkių „Gero ūkininko čempionato“ atstovų. Jeigu jums patiko jo veikla ir pasaulėžiūra, atiduoti savo balsą už Valdą galite čia.

Parengė Monika Vyšniauskienė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Žolininkė, į kurią kreipiasi žmonės iš visos Lietuvos (video)
  2. Ūkininkų šeima svajoja atgaivinti gyvulininkystę visame Lazdijų rajone (video)
  3. Nyksta kurtiniai – rečiausi mūsų sengirių gyventojai (video)
  4. Parama darnumo su gamta ieškantiems ūkininkams
  5. Sūrininkas A. Jokubauskas: ekonominę naudą ir palankumą gamtai žemės ūkyje galima suderinti
  6. Gero ūkininko varžytuvių baigiamasis žingsnis
  7. Naujausias Europos aplinkos agentūros vertinimas rodo – Europos gamta nyksta
  8. Bus išrinkti santarvėje su gamta ūkininkaujantis ūkininkas ir seniūnija
  9. Lietuvoje didėja išmetamų šiltnamio dujų kiekiai
  10. 14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą
  11. Užuot kasus durpes, steigiamas Juodymų pelkės draustinis
  12. Natura 2000 – žmogaus ir gamtos sambūvio darna
  13. Paprastasis purplelis – 2021 Metų paukštis
  14. Prasidėjo aplinkosauginė akcija „Poilsiauk atsakingai“
  15. Aplinkosaugininkai: žvejoti bučiukais ir tinklais griežtai draudžiama
  16. Ką atsinešei į gamtą – išsinešk atgalios
  17. Ketinama peržiūrėti Lietuvos ūkinių gyvūnų genofondo sąrašą
  18. Nuo spalio 15 d. įsigaliojo siauražnyplių vėžių gaudymo draudimas
  19. Žurnalistai ir kūrybininkai kviečiami dalyvauti tradicinėse varžytuvėse „Žmogus ir aplinka“
  20. 19 klausimų žemės ūkio ministrui ir atsakymai į juos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kultūūros departamento duomenų_portalas | kpd.lt nuotr.

Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys

2023 01 31

Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti

2023 01 31
Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Buvusi NVSPL vadovė Elena Lubienė | nvspl.ltnews nuotr.

Ar SAM sąmoningai žlugdo Visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją?

2023 01 31
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

2023 01 30
sunku apsispręsti, ką geriau rinktis: seną, vidutinio senumo ar naują automobilį?

Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs

2023 01 30
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

2023 01 30
Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą | nma.lt nuotr.

Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą

2023 01 30
Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

2023 01 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.
Kultūra

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ribojant traukinių eismą daugės autobusų

2023 01 30
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Eitynės apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • A co to? apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Gustavas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  • T0mas J. apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys
  • Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti
  • Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas
  • Ar SAM sąmoningai žlugdo Visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys

by daiva
2023 01 31
0
Kultūūros departamento duomenų_portalas | kpd.lt nuotr.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios...

Skaityti toliau

Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti

by daiva
2023 01 31
0

Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia visuomenę iki 2023 m. vasario 20 d. siūlyti nusipelniusius Seimo apdovanojimui – Aleksandro Stulginskio žvaigždei –...

Skaityti toliau

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

by daiva
2023 01 31
0
Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka įvertinta tarptautiniu EIFL pasaulio viešųjų bibliotekų inovacijų apdovanojimu už virtualios biblioterapijos projektą „Atvirumo [email protected]“. EIFL...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Eitynės apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • A co to? apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Gustavas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  • T0mas J. apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

Kitas straipsnis
N. Marcinkevičienė. Andriejus mergicas monina?

N. Marcinkevičienė. Andriejus mergicas monina?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai