Susisiekimo ministerijos kvietimu „Rail Balticos“ projektą įgyvendinančių ir koordinuojančių įstaigų atstovai penktadienį nuotoliniu būdu aptarė projekto pažangą ir planus Kaune.
Su Kauno miesto ir rajono vicemerais, Seimo nariais diskutuota, kokią naudą „Rail Baltica“ teiks regiono gyventojams ir verslui, savivaldybės pakviestos aktyviai išsakyti savo lūkesčius bei rūpimus klausimus dėl tolesnių projekto sprendinių.
„Džiaugiuosi, kad Lietuva sparčiai juda į priekį strateginę reikšmę turinčio „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo srityje. Jau turime europinę geležinkelio vėžę, jungiančią Lenkiją su Kaunu, Kauno intermodalinis terminalas sujungtas su Europos geležinkelių sistema.
Kartu su oro uostu ir šalia jo esančia laisvąja ekonomine zona „Rail Baltica“ šalies pramonei ir gyventojams atveria naujų krovinių vežimo, aplinkos kokybės ir ekologiško transporto vystymosi galimybių, o Kaunas ir jo regionas gali tapti daugiarūšio transporto centru“, – susitikime kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Pasak „LTG Infra“ „Rail Balticos“ koordinavimo departamento direktoriaus Arenijaus Jackaus, planuojama, kad į Kauno intermodalinį terminalą prekiniai traukiniai pradės važiuoti 2021 m. antrąjį ketvirtį. Šiuo metu vykdomas teritorijų planavimas tolesnei infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui Kauno geležinkelio mazge.
„Įgyvendinus projektą, Lietuva integruosis į Europos geležinkelių transporto rinką, tai didžiausia projekto nauda. Didelis laimėjimas, kad šiandien visos Baltijos šalys jau yra aktyviame projekto įgyvendinimo etape. Esu įsitikinęs, kad „Rail Baltica“ bus svarbus ne tik Kauno, bet ir kitų su projektu susijusių regionų ekonomikos plėtros bei keliavimo įpročių pokyčių katalizatorius“, – apžvelgdamas projekto pranašumus Lietuvos ir Kauno regiono kontekste pažymėjo A. Jackus.
Išankstiniais skaičiavimais, nuo 2030 iki 2040 metų kasmet „Rail Baltica“ maršrutais per Kauną keliaus virš 4,5 mln. keleivių.
Diskusijos metu susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė atkreipė dėmesį, kad „Rail Balticos“ naudą pajus tiek regionų gyventojai, tiek ir verslas. Nutiesus europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, pagaliau galėsime keliauti po Europą geležinkeliu, tarp Kauno ir Vilniaus susisiekimas pagreitės beveik dvigubai.
Kalbant apie ekonominę naudą, bendra Kauno laisvosios ekonominės zonos projektų investicijų vertė siekia apie 650 mln. eurų, 70 proc. šios vertės – tiesioginės užsienio investicijos.
Diskutuojant su Kauno miesto ir rajono vicemerais pažymėta, kad būtina tęsti diskusijas ir suderinti tolesnius darbus, atsižvelgiant į savivaldybių ir jose gyvenančių žmonių poreikius.
Įgyvendinant „Rail Balticos“ projektą, siekiama Baltijos šalis integruoti į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukinii važiuos iki 249 km/val. greičiu. Projektą ketinama užbaigti iki 2026 m. pabaigos.
Balandžio–gegužės mėnesiais taip pat planuojami nuotoliniai susitikimai su Panevėžio, Marijampolės ir Vilniaus regiono savivaldybėmis.
O kokių ten galimybių tas “Rail Baltica” Kaunui savaime gali atverti. Fūros suvažiuos į terminalą krovinių paimti arba priduoti. Tai dar labiau terš orą – dusins miestą.
Iš Kauno ir dabar galima vykti “Rail Baltica” geležinkeliu į Europą, o kas juo važiuoja, – niekas. Į Europą yra lėktuvai, geležinkeliu – apie 1000 km. per Lenkiją gali būti važiuojama nebent iš bėdos. Kitas dalykas yra linija Vilnius- Panevėžys – Ryga- Talinas – gal ir Helsinkis. Tokiu atveju geležinkeliu naudotųsi ir Baltarusija, be to, turizmas Vilniuje šimtus kartų didesnis negu kitur Lietuvoje. Todėl tikslinga “Rail Baltica” darbus aplink Kauną sustabdyti, o pirmojoje eilėje imtis Baltijos šalims greituoju traukiniu susijungti savo sostines. Tokiu atveju ir finansavimo ES negalėtų atsisakyti, juk būtų ir sostines jungianti linija, ir jos pelningumas garantuotas. Jeigu per Kauną, kaip informacijoje sakoma, “Rail Baltica” už 20 metų važiuotų 4,5 mln. keleivių, tai greitasis traukinys, jungiantis tiesiogiai Baltijos šalių sostines jau po poros metų pervežtų keleivių 10 kartų daugiau. Štai tokia, Ministre, manytume yra strategija ir ekonomika Lietuvos “Rail Baltica” atveju.
Nesujungti 250 km/val greituoju 3-jų Baltijos šalių sostinių, o nežinia ką, be jokios aiškesnės perspektyvos jau antrą dešimtmetį kurpti Kaune tik “įsisavinant” milijardines ES lėšas, būtų akivaizdžiai nevalstybiška, galima būtų įžvelgti net piktnaudžiavimą pareigomis. Dar nevėlu daryti pakeitimus “Rail Baltica” projekte, o kad jie darytini – akivaizdu.
Keista kad po 30-ties metu laisvos Lietuvos , gelezinkelio tinklai tokie
neisvystyti …30 metu….
Griūvant tiltams, abipus sienos mažėja ir lietuviškumo
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/griuvant_tiltams_abipus_sienos_mazeja_ir_lietuviskumo/
– ve.lt/aktualijos/lietuva/griuvant-tiltams-abipus-sienos-mazeja-ir-lietuviskumo