Gegužės 21 d. paminėta Europos Sąjungos (ES) specialių saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000” diena. Nors šis vertingiausių Europos gamtinių buveinių ir rūšių apsaugai skirtas tinklas gyvuoja nuo 1992 metų, o Lietuvoje pradėtas steigti prieš septyniolika metų, jį vis dar gaubia įvairūs pramanai.
Vienas iš žinomiausių pramanų – jog „Natura 2000“ teritorijose negalima jokia rekreacinė ir ūkinė veikla, o nutrauktos veiklos nuostoliai gula ant vietinių gyventojų pečių. Tačiau „Natura 2000“ tinklo koncepcija yra kitokia. Remiantis ja pripažįstama, kad žmogus yra neatsiejama gamtos dalis ir geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai abu veikia išvien.
„Tiesa ta, jog daugelis natūralių ir pusiau natūralių buveinių, pasižyminčių didele biologine įvairove, yra labai priklausomos nuo žmogaus veiklos, – teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius. – Tai ypač svarbu natūralioms pievoms ir atviroms šlapynėms, kurių būklei didelę reikšmę turi tradicinis gyvulių ganymas ir šienavimas.
Ir tai tik vienas iš pavyzdžių, parodančių, kad svarbiausia ne draudimai, o subalansuota žmogaus veikla, atsižvelgianti į jautrių rūšių kaimynystę”, – teigia A. Klimavičius. Be to, pasak žinovo, gamtos apsauga atveria daug papildomų veiklos galimybių, pavyzdžiui, plėtoti vis garsėjantį gamtos turizmą ar gaminti aukštos vertės sveikus gaminius iš saugomų teritorijų, kurių paklausa visuomenėje sparčiai auga.
„Europos Sąjunga ir valstybės narės prisiima bendrą atsakomybę už vertingiausių gamtinių teritorijų apsaugą, todėl privačios žemės savininkai, kurių pievos ar miškas patenka į „Natura 2000“ tinklo teritoriją, gali gauti valstybės išmoką už gamtai palankių apribojimų laikymąsi, – teigia Aplinkos ministerijos atstovas. – Šiuo metu kaip tik tęsiasi deklaravimo laikotarpis, tad gyventojai gali pasinaudoti šia parama.“
Tinklui priklausančių teritorijų nauda kasmet – daugiau nei 100 mln. eurų
Kitas gajus pramanas, jog gamtosauga yra brangus užsiėmimas, kurį gali sau leisti tik pasiturinčios šalys. Tačiau mokslinės studijos ir ekonominiai skaičiavimai rodo priešingai – biologinės įvairovės nykimas valstybėms atneša didžiulius nuostolius, o saugomos teritorijos kuria svarbią pridėtinę vertę.
Pasaulyje jau prieš kurį laiką pradėtos atlikti mokslinės ir ekonominės studijos, rodančios, kokią didžiulę naudą kuria gamtos teikiamos ekosisteminės paslaugos – maistinių augalų apdulkinimas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų sugėrimas iš atmosferos, potvynių reguliavimas, oro valymas, gamtos teikiami maisto gaminiai ir t.t.
Paskaičiuota, jog net pusė pasaulinio bendrojo vidaus gaminio (40 trilijonų eurų) priklauso nuo gamtos. Tuo tarpu Europos Komisijos skaičiavimais, „Natura 2000” tinklo nauda bendrijai siekia 200–300 mlrd. Eur per metus.
Analogiška studija 2020 metais pirmą kartą atlikta ir Lietuvoje. Ją LIFE programos projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje” užsakymu atliko įmonė „BGI Consulting“.
Rezultatai parodė, jog esamos „Natura 2000“ teritorijos mūsų šalyje kasmet sukuria per 105 mln. eurų grynosios naudos ir daugiau nei dvigubai viršija tinklo priežiūros sąnaudas bei privačios žemės ir miškų savininkų prarandamas pajamas dėl esamų ūkinės veiklos apribojimų.
„Miško ekosistema žmonijai teikia net trylika skirtingų ekosisteminių paslaugų. Tarp jų ne tik visiems žinomas anglies dioksido sugėrimas iš atmosferos, bet ir maisto gaminiai, triukšmo mažinimas, mikroklimato reguliavimas, kenkėjų ir ligų kontrolė, teršalų, patekusių į vandenį ir orą, neutralizavimas.
Miškas yra ir aktyvaus laisvalaikio praleidimo vieta, kurios svarbą ypač pajutome per pandemiją, – vardija studiją užsakiusio projekto vadovė Birutė Valatkienė iš Aplinkos projektų valdymo agentūros. – Visa tai turi finansinę vertę.
Remiantis „BGI Consulting“ atlikta studija, vien anglies dioksido sugėrimo iš atmosferos vertė „Natura 2000“ miškuose siekia 26,2 mln. Eur per metus ir viršija privačių miškų savininkų metinius nuostolius dėl veiklos apribojimų (25 mln. Eur). Tai liudija, kad gamtos saugojimas valstybei ir visuomenei atsiperka su kaupu.“
Veiksminga pagalba gamtai ir žmonių sveikatai
Tyrimai patvirtina, kad tinklas yra veiksmingas įrankis apsaugoti Europos biologinei įvairovei. Europos aplinkos agentūros duomenimis, nors daugumos Europos gamtinių buveinių būklė toliau blogėja, geresnę būklę išlaiko tos buveinės, kurios priklauso „Natura 2000“ tinklui. Tai ypač ryškiai matyti kalbant apie natūralias pievas ir kopų masyvus.
Šiuo metu Europoje įsteigta beveik 28 tūkst. tokių teritorijų, kurios sudaro apie 18 proc. bendrijos sausumos ir 10 proc. jūrų ploto. Lietuvoje iki šiol patvirtintos 84 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 481 buveinių apsaugai svarbi teritorija, kartu užimančios apie 13 proc. šalies ploto.
Didelė dalis išskiriamų „Natura 2000“ teritorijų dėl jų ekologinės vertės jau anksčiau buvo paskelbtos saugomomis teritorijomis, pavyzdžiui, gamtiniai rezervatai, nacionaliniai parkai, draustiniai, vandens telkinių apsaugos zonos. Lietuvoje „Natura 2000“ teritorijų tinklas yra pilnai įtrauktas į saugomų teritorijų sistemą.
Vis dėlto, „Natura 2000“ tinklas Lietuvoje tebėra nepakankamas, turi būti plečiamas ir saugomas veiksmingesnėmis apsaugos priemonėmis. Dėl nepakankamos buveinių ir rūšių apsaugos, Europos Komisija yra pradėjusi prieš Lietuvą pažeidimo procedūrą.
Norint plėsti šį saugomų teritorijų tinklą, reikia ir politinės valios, ir visuomenės palaikymo. Tad „Natura 2000“ dieną kyla klausimas, ar išsaugosime teritorijas, pasižyminčias ypatinga gamtine įvairove ir sudarančias mums patiems sveikesnio gyvenimo sąlygas?
Susipažinkite su Natura 2000.
