Naujos darbo vietos, geresnis susisiekimas su kaimynine Lenkija bei postūmis vietiniam ir išvykstamajam turizmui – tai tik keletas „Rail Balticos“ naudų, kurios buvo aptartos nuotoliniame susitikime su Marijampolės regiono savivaldybių atstovais. Diskusiją, kuri yra renginių ciklo „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“ dalis, inicijavo Susisiekimo ministerija kartu su „LTG Infra“.
„Su „Rail Balticos“ projektu susisiekimo srityje mes pabaigsime savo transporto sistemos integraciją į Vakarus, o Marijampolės regionas bus Lietuvos pagrindiniai vartai į glaudesnį bendradarbiavimą su Lenkija“, – renginio metu sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Marijampolė – pirmasis miestas, jau pajutęs „Rail Balticos“ naudą. Dar 2015-aisiais, įgyvendinus pirmąjį projekto etapą, baigta pertvarkyti miesto infrastruktūra šalia geležinkelio, leidusi miestiečiams saugiau ir patogiau judėti kertant geležinkelį.
Nuo 2016 metų miesto gyventojai gali vykti į Lenkiją tiesioginiu traukiniu. Pasak ministro, nuo 2026 m. pabaigos Varšuvos kryptimi galima tikėtis apie 10 traukinių judėjimo per dieną.
Renginyje pažymėta, kad pokyčius jau pajuto ir kiti regiono miestai: europinės vėžės geležinkelio linija buvo nutiesta nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos link Šeštokų, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kauno. Taip pat modernizuotos ir kitos regiono geležinkelio stotys, pervažos bei perėjos. Galimybė greitai judėti iš Pietų Lietuvos į Šiaurės ir Vakarų Europą leis planuoti naujus projektus bei investicijas, skatinančias turizmą.
„Šiuo metu ruože Kaunas–Lietuvos ir Lenkija siena vykdomas teritorijų planavimas tolesnei infrastruktūros plėtrai ir modernizavimui, kad ateityje keleiviniai traukiniai galėtų važiuoti iki 250 km/h greičiu.
„Rail Balticos“ istoriją kuriame mes visi kartu – tiek už projekto įgyvendinimą atsakingos institucijos bei įmonės, tiek savivaldybių, kurias kerta europinis geležinkelis, atstovai, gyventojai, verslas. Todėl šis teritorijų planavimo etapas yra labai svarbus, nes būtent dabar yra tinkamiausias laikas diskutuoti ir rasti optimalų sprendimą dėl europinio geležinkelio modernizavimo“, – kalbėjo „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo departamento direktorius Arenijus Jackus.
Nuotolinių renginių ciklas „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“ Susisiekimo ministerijos ir „LTG Infra“ iniciatyva organizuojamas visuose Lietuvos regionuose, kurių savivaldybėse bus tiesiamas „Rail Balticos“ geležinkelis. Gegužės mėnesį planuojamas susitikimas su Vilniaus regiono savivaldybių atstovais.
Iš Lietuvos į Vakarus kitaip nenuvažiuosi, o tik per Balstogę. Ji yra tik apie 60 -70 km nuo Druskininkų. Keleivinis susisiekimas geležinkeliu su Druskininkais yra būtinas ir Vilniui. Geležinkelio pylimas Vilnius – Druskininkai yra, taigi žemės iš savininkų išpirkti jam nereikia.
Nuo Kauno iki Šeštokų keleivių nebuvo ir nebus, o kroviniams ta kryptimi visiškai pakanka rusiškos vėžės ir terminalo Šeštokuose. Todėl visais atžvilgiais yra tikslinga greitąją europinę vėžę, paklotą nuo Kauno iki Šeštokų perkelti ant geležinkelio pylimo Vilnius – Druskininkai, o tada susitarus su Lenkija ką kaip “Rail Baltica” pratęsti iki Balstogės.
Taip būtų nuo Minsko sukurta konkurencija Brestui pervežant tiek krovinius, tiek keleivius. Tokiu atveju ir iš Kauno per Vilnių iki Balstogės būtų apie 50 km arčiau, be to, didesnė dalis infrastruktūros būtų Lietuvos teritorijoje.
Valstybiškai galvojant visų pirma šį klausimą būtina spręsti, Ministre.
Lietuviai sukūrė išmanią logistikos programą, kuri skaitmenizuos bei automatizuos logistikos verslą
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/verslas/lietuviai_sukure_ismania_logistikos_programa_kuri_skaitmenizuos_bei_automatizuos_logistikos_versla/