Bundant gamtai prasidėjo gyvūnų poravimosi metas, o miško aikštelėse tuoktuves rengia vieni rečiausių ir didžiausių Lietuvos paukščių – kurtiniai.
Gamtosaugininkai primena, jog šie paukščiai yra itin jautrūs, todėl miške pastebėjus kurtinį nereikėtų smalsauti, o kuo greičiau pasišalinti, kitaip gali būti sutrikdytas jų veisimasis.
Paslaptingos traukos vedami kurtinių patinai susirenka į tuokvietes, kur nuožmiai kaunasi dėl patelių dėmesio. Kartais šios kovos baigiasi net silpnesnio varžovo žūtimi.
Kurtiniai, kurių patinų visoje Lietuvoje priskaičiuojama vos apie tris šimtus, įtraukti ir į Raudonąją knygą, ir saugomi visoje Europoje, steigiant „Natura 2000“ teritorijas.
Šie kalakutui dydžiu nenusileidžiantys įspūdingo grožio paukščiai nyksta dėl bent keleto priežasčių. Tarp jų – sparti buveinių kaita ir fragmentacija, trikdymas tuoktuvių metu, klimato kaita ir plėšrūnų įtaka.
Tyrimais nustatyta, kad brandos sulaukia vos penkiolika iš šimto išsiritusių jauniklių.
Plačiau apie kurtinius ir jų apsaugą:
Šiuo metu gamtininkai ir miškininkai bendromis pastangomis atnaujina duomenis apie tikslias tuokviečių buvimo vietas.
„Pastebėjus kurtinį miške ir žinant tikslias koordinates, kurias galima matyti iš padarytos nuotraukos, labai kviečiame pasidalinti šiomis žiniomis su gamtininkais, įvedant duomenis į visiems atvirą biologinės įvairovės duomenų bazę biomon.lt, – kviečia Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro ornitologė dr. Gintarė Grašytė. – Kadangi reikia patikrinti didelius plotus, gamtininkai ir miškininkai visko nespėja, todėl labai svarbu suvienyti jėgas, norint išsaugoti šiuos ypatingus mūsų sengirių gyventojus.“
Pateikti žinias labai paprasta – svetainėje biomon.lt pasirinkus žemėlapių skiltį ir paspaudus ant kurtinio nuotraukos, atsidarys žemėlapis, kuriame galite pažymėti (kairėje meniu skiltyje pasirinkę „duomenų įvedimas“) stebėtą paukščio ar jo veiklos žymių vietą – iššokančiame lange jūsų bus paprašyta suvesti svarbiausius duomenis.
Reportažas parengtas įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Naturalit“, kuris siekia užtikrinti pilnavertę Natura 2000 tinklo – vertingiausių Europos Sąjungos gamtos teritorijų – apsaugą Lietuvoje.“
Už reportažo turinį atsako autoriai ir jis nebūtinai atspindi Europos komisijos nuomonę. Daugiau žinių apie projektą – naturalit.lt
Vajetau, koks to paukščio grožis!
Vaizdo kamerų trūkumas tas, kad negali be žmogaus pagalbos sekti filmuojamo padaro. Na, nebent prie skraidyklės būtų pritaisyta, o toji vis toje pačioje vietoje ar aplink stebimą padarėlį sukiotųsi. O ką, jei sugalvotų joms tokį pakabinimą, kad galėtų sukiotis aplink save, ar gal ir lynu tarp medžių judėti?.. Pvz., tupiu namuose prie kompiuterio ir šnipinėju, kas šmirinėja pro mano kamerą, pakabintą miške (ar ir pievoje, ant specialiai ten įkasto stulpo). Jei reikia, pasiunčiu ženklą kamerai, kad dabar ji turi – pasisukti, čiuožti lynu… Arba – kuria visokius robotus. Tai gal galima sukurti kamerą-robotą? Jos tobulinimas pasitarnautų ir žmogaus-roboto kūrimui. Vyrai, suremkit galvas!