Šeštadienis, 21 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Ką atsinešei į gamtą – išsinešk atgalios

www.alkas.lt
2021 09 01 06:00
0
Ką atsinešei į gamtą – išsinešk atgalios

Ką atsinešei į gamtą – išsinešk atgalios | lrv.lt nuotr.

Gamta – mūsų namai. Daugybę metų šį šūkį bekartodami, įtikėjome, kad mes ir esame tų namų šeimininkai, galime čia daryti, ką tik norime.

Tai anaiptol nėra tiesa, bet jei ir būtų – ar daug pažįstate šeimininkų, kurie lengva ranka terštų savo namus?

Apie žmonių sąmoningumą gamtoje, buvimo joje būdą „Ką atsinešei – tą ir išsinešk“ bei kitas naujausius gamtos puoselėjimo sumanymus DELFI kalbasi su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstove Diana Rakauskaite.

„Darom“ | Rengėjų nuotr.

Pastaraisiais metais dėl visiems žinomos priežasties žmonės plūste plūsta į gamtą. Viena vertus, tai džiugina – geriau pažįstamas savas kraštas, be to, ir sveikatai į naudą.

Antra vertus, toli gražu ne visi, leidžiantys laiką gamtoje, linkę ją saugoti ir tausoti.

„Va, atvažiuoju, išsikepu šašlykų ant ežero kranto, nusiplaunu automobilį, visas šiukšles palieku plastikiniuose maišeliuose ir išvažiuoju.

Ką noriu, tą darau. Iš tiesų tai reikia suprasti, kad pakrantėje gyvena ir skruzdėliukų, ir peliukų, ir tam pačiam ežerui yra negerai, jei ką nors išpili – automobilio ploviklį ar šampūną.

Žodžiu, tai žmonių sąmoningumo dalykas. Bet yra piktavalių, kurie negirdi ir nenori girdėti, jog gamtą reikia saugoti. Ypač mažiau išsilavinę žmonės įpratę, kad gamtoje viskas galima“, – neslepia nusivylimo D. Rakauskaitė.

Jos teigimu, daliai visuomenės vis dar trūksta suvokimo, kad šiukšlės – tai ne tik negražu: dėl jų kenčia tiek augmenija, tiek gyvūnija, jos sutrikdo visą ekosistemą ir galiausiai pakenkia mums patiems.

D. Rakauskaitė įspėja, kad itin atsakingai turime elgtis valstybės saugomose teritorijose.

Kokios teritorijos yra saugomos?

Saugomos teritorijos – tai moksliniu, ekologiniu, kultūriniu požiūriu pačios vertingiausios valstybės vietos. Pirmąja tokia įstatymu apibrėžta teritorija pasaulyje 1872 m. tapo Jeloustono nacionalinis parkas JAV.

Europoje pirmąja valstybės saugoma vertybe 1909 m. buvo paskelbtas Sareko nacionalinis parkas Laplandijoje, Švedijos šiaurėje.

Lietuvoje tokį statusą 1937 m. pirmasis pelnė Tado Ivanausko rūpesčiu ir pastangomis įsteigtas Žuvinto gamtinis rezervatas. Dabartinė saugomų teritorijų sistema mūsų šalyje sukurta atgavus Nepriklausomybę 1991–1992 m.

„Teritorijos atrinktos vertinant ne tik kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, bet ir nematerialųjį kultūrinį paveldą: ar teritorijoje yra etnografinių kaimų, ar kaip nors ypatingai puoselėjami kokie nors tautiniai papročiai.

Vis dėlto pagrindas yra gamta. Pavyzdžiui, viena iš saugomų teritorijų – Žemaičių aukštuma, per pastarąjį ledynmetį likusi neužklota ledynų.

Čia yra vienos aukščiausių Lietuvos kalvų – Šatrijos, Medvėgalio, Girgždūtės kalnai. Tai išskirtinė Lietuvos vietovė, aišku, kad ji turi būti saugoma, todėl čia įsteigti Žemaitijos nacionalinis ir Varnių regioninis parkai.

Dzūkijos nacionalinis parkas įsteigtas natūralioms Dainavos girios ekosistemoms išsaugoti, o jos glūdumoje plytintį Čepkelių raistą, dar sovietmečiu paskelbtą valstybiniu gamtiniu rezervatu, valstybė nuo 1993 m. įsipareigojo saugoti ir pagal Ramsaro konvenciją“, – sako D. Rakauskaitė.

Tarptautinės Ramsaro konvencijos tikslas – išsaugoti pelkes, ežerynus, upių deltas ir kitokias šlapias vietoves, kuriose esama retų augalų bei gyvūnų ir kurios daro įtaką visai ekosistemai, klimatui.

Be Čepkelių raisto, ši konvencija Lietuvoje dar „globoja“ Kamanų, Viešvilės, Žuvinto rezervatus ir Nemuno deltos regioninį parką.

„Yra dar ir Nemuno kilpų regioninis parkas – juk ne šiaip sau Nemunas būtent čia suvingiavo, ne šiaip sau čia atsirado mineralinis vanduo.

Aišku, kad ta vieta ypatinga. Todėl ir sakome, kad saugomos teritorijos – tai pačios vertingiausios Lietuvos teritorijos. Ir mokslininkai pagrindė, kodėl tos teritorijos yra vertingiausios“, – tęsia VSTT atstovė.

Iš viso Lietuvoje yra 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų, 5 rezervatai, daugiau kaip 500 draustinių. Jie užima maždaug 17,5 proc. šalies ploto.

Lietuvoje yra ir tokių saugomų teritorijų, kurių vertė pranoksta nacionalinę, jos svarbios Europos ir net viso pasaulio visuomenei.

Šios teritorijos įrašytos į Pasaulio kultūros ir gamtos sąrašą, saugomos minėtosios Ramsaro konvencijos arba priskirtos prie „Natura 2000“ teritorijų.

Siekiant visuomenę plačiau supažindinti su mūsų šalies kraštovaizdžio, istorijos ir kultūros lobynu, įgyvendinamas viešinimo projektas, kurio šūkis – „SAUgoma ir Tau“, taip pabrėžiant, kad gamtą svarbu saugoti ir dėl savęs, ir dėl visų tų, kurie yra aplinkui.

Visos žinios – saugomų vietovių sąrašas, nuorodos, kur galima lankytis, ir lankymosi taisyklės – pateikiama naujoje interneto svetainėje www.saugoma.lt.

Norėdama išsiaiškinti žmonių šiukšlinimo gamtoje ribas, VSTT neseniai surengė nuotraukų varžytuves „Atsiųsk įdomiausios šiukšlės nuotrauką“.

Žmonės, keliaujantys po nacionalinius ir regioninius parkus, pažintiniais takais, buvo prašomi siųsti šiukšlių nuotraukas.

„Patikėkite, batai – čia dar nieko ypatingo! Sulaukėme ir šaldytuvų, ir klozetų miškuose nuotraukų. Deja, vis dar yra žmonių, kurie nesupranta, kad gamtą reikia saugoti.

Jiems lengviau niekam nematant išgabenti tą šaldytuvą, klozetą ar kitą nereikalingą griozdą į mišką, užuot nuvežus į atliekų surinkimo aikštelę“, – apgailestauja D. Rakauskaitė.

Pasak jos, matyti, kad ypač opi problema yra nebereikalingos padangos: „Kadangi stambiagabaričių atliekų aikštelėse iš kiekvieno žmogaus nemokamai priimama utilizuoti vos keturias penkias padangas, jų miškuose itin daug.

Pavyzdžiui, pernai VSTT darbuotojai per pavasarinę talką Dvarčionių kraštovaizdžio draustinyje Dvarčionės upelio slėnyje surinko 89 padangas.“

Paprašyta įvardyti, kas, VSTT darbuotojų manymu, laikytini didžiausiais šiukšlintojais, VSTT atstovė sako: „Šiuo metu pastebime, kad labiausiai šiukšlina automobilių servisiukai provincijoje ir mažos statybinės įmonės, kurioms gal per brangu tas šiukšles vežti į specialiai tam skirtas vietas.

Tendencija tokia: daugėja servisiukų šiukšlių, išmetami stiklai, automobilių dalys, padangos. Nuvežami prie pelkių ir išmetami. Taip pat išverčiamos visokios statybinės šiukšlės.“

Sumanymai be šiukšlių dėžių

Saugomos teritorijos atviros lankytojams, jose galima netgi stovyklauti, kurti laužus, bet tik specialiose vietose – ten, kur įrengtos stovyklavietės, laužavietės.

Šiukšlių rinkimas | vstt.lt nuotr.
Šiukšlių rinkimas | vstt.lt nuotr.

Nuolat rengiami reidai patikrinti, kaip laikomasi tų taisyklių. Tačiau saugomos teritorijos užima didžiulius plotus, o regioninių parkų direkcijose dirba po 6–9 žmones, tad tiesiog fiziškai neįmanoma visko sužiūrėti.

Kaip ir visą tą milžinišką teritoriją vieniems sutvarkyti. Tenka kliautis lankytojų sąmoningumu ir visuomenės pagalba.

„Jei yra poilsiavietė, be abejo, bus nuolat keičiamų konteinerių. Bet grynoje gamtoje, prie ežero, miške, prie pažintinių takų, konteinerių net ir nebestatoma, nes tokiose vietose ir paprastu automobiliu niekaip neprivažiuotum, apie šiukšlių mašiną neverta nė kalbėti“, – paaiškina D. Rakauskaitė.

„Kiekvienais metais nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų direkcijos savo jėgomis švarina saugomas teritorijas, taip pat jungiasi prie „Darom“ talkų, skelbia įvairių gamtos švarinimo akcijų.

Šiemet ėmėmės ir naujų labai gražių sumanymų – „Iš gamtos po šiukšlę“, „Misija: švari vasara!“ Svarbiausia, ką norime pasakyti, – mums visiems reikia įsisąmoninti vieną pagrindinį požiūrį: ką atsinešei į gamtą, tą ir išsinešk.

Šis požiūris – jokia vietos naujiena, toks sumanymas aprėpęs visą Europą. Todėl nestatoma šiukšlių dėžių nei prie pažintinių takų, nei apžvalgos aikštelėse.

Žmonės turi išsiugdyti įprotį eidami, pavyzdžiui, pelkės pažintiniu taku neišmesti jokios šiukšlės, jokių ledų popierėlių.

Suprasti, kad reikia juos neštis atgal, nes paskui tas šiukšles labai sunku surinkti. Žmonės tiesiog turi ugdyti savo sąmoningumą“, – įsitikinusi VSTT atstovė.

Pasak jos, kadangi šiemet minimas nacionalinių parkų 30-metis, sumanymo „Misija: švari vasara!“ tikslas – pirmiausia gamtoje įsisenėjusius šiukšlynus (padangų, statybinių atliekų ir kitokius sąvartynus miškuose, pievose bei pelkėse) panaikinti visuose penkiuose šalies nacionaliniuose parkuose.

Draudimus keičia sąmoningumo ugdymas

D. Rakauskaitės įsitikinimu, ne draudimai turi reguliuoti žmonių elgesį gamtoje – reikia šviesti, ugdyti suvokimą, kaip dera joje elgtis.

„Žinoma, yra nustatyti tam tikri reglamentai, pavyzdžiui, kad tu negali plauti automobilio upėje ar ežere, kad negali privažiuoti arčiau kaip per 25 metrus iki vandens telkinio.

Tai galima vertinti ir kaip draudimą, ir kaip visuomenės priimtą nuostatą, kita vertus, apie tai reikia ir pranešti – kad čia negalima privažiuoti ir plauti“, – sako ji.

Jos nuomone, sąmoningo elgesio gamtoje ugdymas turėtų prasidėti nuo šeimos, nuo mokyklos. Gamtosauginis švietimas būtinas, ir pastaruoju metu jam skiriama vis daugiau dėmesio.

Nacionalinių ir regioninių parkų lankytojų centruose ir saugomų teritorijų gamtos mokyklose vyksta labai daug pamokų gamtosaugos temomis ir vaikams, ir suaugusiesiems.

„Pradedame nuo tokių dalykų kaip skruzdėliuko gyvenimas, bitės gyvenimas, tos pačios erkės gyvenimas, nes kiekvienas turi savo ciklą – kaip ir žmogus turi savo ciklą.

Tiesiog turime suvokti, kad mes nesame Žemės šeimininkai – mes esame biologinės įvairovės dalis, tad neturime kenkti kitiems, jei norime išlikti patys“, – trumpai apibūdina šio švietimo užduotį VSTT atstovė, pabrėžusi, kad per tokias pamokas žmonės sužino ne tik apie šiukšlinimo žalos gamtai mastą, bet ir kodėl gyvybiškai būtina saugoti bei tausoti gamtą.

Taip pat ji pristato per akcijas „Iš gamtos po šiukšlę“, „Misija: švari vasara!“ gimusį sumanymą: „Kiekvienas užsukęs į bet kurio parko lankytojų centrą gali pasiimti maišelį ir eidamas gamtoje ne tik savo šiukšles į jį dėti, bet ir padaryti gerą darbą – sąmoningai pakelti kito paliktą šiukšlę.

Labai gerai taromatai, dabar tuščių „bambalių“ gamtoje smarkiai sumažėję, tačiau vienas kitas butelis, traškučių pakelių vis dar pasitaiko.“

Nauja karta – nauji įpročiai

D. Rakauskaitei džiugu, kad žmonės vis labiau sąmoningėja. Ypač jaunoji karta: „Jie supranta, kad gamta – jų sveikatos šaltinis. Jų energijos, jėgų šaltinis.

Jaunoji karta tikrai suvokia, kad gamta yra vertybė, kad negalima gamtoje šiukšlinti: ką atsinešei – tą išsinešk.“ VSTT atstovės manymu, tas sąmoningumas didėja ne vien dėl akcijų: žinoma, gamtosauginiam švietimui dabar skiriama vis daugiau dėmesio, tačiau žmogus ir pats ima suvokti, kad gamta – išties jo namai, teršdamas juos, jis kenkia pats sau.

„Jau per daug esam prisiteršę, per daug žalos gamtai padarę, turime juk pagaliau sustoti ir suprasti, kad esame gamtos dalis ir negalime būti jos kenkėjais“, – sako ji.

Ypač daug žmonių gamtos trauką ir galią pajuto per karantiną. „Kai pavasarį paleido, visi pažintiniai takai buvo apgulti.

„Darom“ | organizatorių nuotr.

Per karantiną žmonės tikrai stengėsi atsiplėšti nuo kompiuterių, ištrūkti iš namų ir keliauti po nacionalinius parkus, pažintiniais takais, kvėpuoti tyru oru“, – pasakoja D. Rakauskaitė.

VSTT tai buvo paskata gerinti saugomų teritorijų infrastruktūrą, įrengti naujų pažintinių takų, regyklų, tvarkyti medžius senolius.

VSTT atstovė geru žodžiu mini baidarių nuomotojus, kurie bendrauja su parkų direkcijomis ir tvarko trasas tiek pavasarį, tiek vasarą, tiek jam pasibaigus, įspėja savo klientus žygių metu nešiukšlinti.

Žinoma, vis dar pasitaiko plaukėjų, kurie meta šiukšles per bortą, bet jų pastebimai mažiau, nei buvo prieš penkerius dešimt metų.

Saugoti ir puoselėti saugomas teritorijas – tiesioginis valstybinių institucijų rūpestis, tačiau geriausią rezultatą galima pasiekti tik sutelktomis valstybės, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės ir kiekvieno jos nario atskirai pastangomis.

„Pakartosiu: turi pats būti sąmoningas – ką atsinešei, tą išsinešk. Nesitikėk šiukšlių dėžės vidury miškų. Eidamas į mišką pasiruošk ne tik batus ir specialią aprangą, bet ir maišelį – ne tik savo, bet ir ne tokio sąmoningo tautiečio šiukšlėms sudėti“, – pabrėžia pagrindinį gamtos saugojimo ir puoselėjimo požiūrį D. Rakauskaitė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Naujausias Europos aplinkos agentūros vertinimas rodo – Europos gamta nyksta
  2. Parama darnumo su gamta ieškantiems ūkininkams
  3. Nacionaliniai ir regioniniai parkai ragina švarinti gamtą
  4. Narai išvalė Vilnelę: dugne – ir traktorių padangos, ir kilimai
  5. Nacionaliniai ir regioniniai parkai kviečia į gamtos mokyklas
  6. Viktoro Bergo apdovanojimas – žymiai gamtosaugininkei R. Baškytei
  7. Naujas sumanymas! Kiekvienas iš gamtos – po šiukšlę
  8. EP siekia įpareigoti įmones tikrinti, ar jų prekės neprisideda prie miškų naikinimo
  9. Nyksta kurtiniai – rečiausi mūsų sengirių gyventojai (video)
  10. Natura 2000 – žmogaus ir gamtos sambūvio darna
  11. Turiningai pasibūti kviečia įvairūs renginiai saugomose teritorijose
  12. Nauji leidiniai apie rūšių stebėseną
  13. Metodinio-analitinio centro ekspertai vertino buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) būklę
  14. Suskaičiuoti Vilniaus pakraštyje žiemojantys šikšnosparniai
  15. Kaip įgyvendinti biologinės įvairovės strategiją
  16. „Misija – švari vasara“ skaičiuoja darbo vaisius
  17. Kai kurioms rūšims išsaugoti reikia… ugnies (video)
  18. Kas yra Natura 2000 tinklas?
  19. Pelkių būklei pagerinti – medžioklė be švino
  20. Aptartos galimybės gamtosaugai pasitelkti ugnį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

2022 05 20
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

2022 05 20
Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias

Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias

2022 05 20
Per 2021 m. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pradėjo teikti paslaugas 86 gyvenvietėse

Pasaulio banko ekspertai Lietuvoje naudodami statistikos duomenis kuria įrankį verslo aplinkai analizuoti

2022 05 20
Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

2022 05 20
Gegužės 20 – Pasaulinė bičių diena

Gegužės 20 – Pasaulinė bičių diena

2022 05 20
Miškininkystės studijų proveržis – solidžios stipendijos ir užtikrinamas kilimas tarnyboje

Miškininkystės studijų proveržis – solidžios stipendijos ir užtikrinamas kilimas tarnyboje

2022 05 20
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

2022 05 20
Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

2022 05 20
Kaunas pavasarį palydės pakviesdamas į skandinaviškas paskaitas, parodas ir filmus

Kaunas pavasarį palydės pakviesdamas į skandinaviškas paskaitas, parodas ir filmus

2022 05 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
Įvairenybės

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams

2022 05 20
Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai
Lietuvoje

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

2022 05 20
VMVT ragina susilaikyti nuo neteisėto beglobių gyvūnų vežimo iš Ukrainos
Lietuvoje

Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai

2022 05 20
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais
Lietuvoje

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

2022 05 20
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

VMI primena apie pagalbą Ukrainai

2022 05 20
K. Navickas aiškinsis dėl Kinijos ribojimų
Lietuvoje

Smulkiems pieno ūkiams pratęsiamos išimtys

2022 05 20
Prezidentas lankosi Armėnijoje
Lietuvoje

Prezidentas lankosi Armėnijoje

2022 05 20
Druskininkuose pradėtas mašalų lervų naikinimas
Gamta ir ekologija

Druskininkuose pradėtas mašalų lervų naikinimas

2022 05 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jis - amžinas? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Šnipiškių apie Kviečia pasidairyti po XIX a. Šnipiškes
  • Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • T0mas J. apie Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
  • Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  • Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai
  • Kruopos: paprasta, išradinga ir naudinga

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 548; komentarų: 25
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 530; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 492; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 429; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 419; komentarų: 12
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 409; komentarų: 2

Kiti Straipsniai

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

by Ditė Česėkaitė
2022 05 20
1
Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai

Gegužės 19 dieną Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė Gedimino kalno galutinio sutvarkymo darbų projektavimo paslaugų sutartį su metų pradžioje paskelbto atviro...

Skaityti toliau

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

by Ditė Česėkaitė
2022 05 20
0
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais

Kultūros ministerija, siekdama apibrėžti šiuolaikinės visuomenės poreikius atitinkančią muziejų misiją ir funkcijas, parengė Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir teikia...

Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias

by Kristina Aleknaitė
2022 05 20
1
Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias

Balandį grupė ekstremalių pojūčių mėgėjų sumanė savo visureigius išbandyti Marijampolės savivaldybės Varnabūdės miške. Šios „pramogos“ rezultatas – 88 kv. m...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Jis - amžinas? apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Šnipiškių apie Kviečia pasidairyti po XIX a. Šnipiškes
  • Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • T0mas J. apie Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  • Global-Kapitalistas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

Kitas straipsnis
Vidurio Europos matematikos olimpiadoje lietuviai laimėjo bronzos medalius

Vidurio Europos matematikos olimpiadoje lietuviai laimėjo bronzos medalius

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai