Antradienis, 12 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Politinė pagonybė: veidai ir įveikos

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2022-05-31 09:44:42
1
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Politika ir religija – skirtingos būties sritys. Politika orientuojasi į žemiškojo gyvenimo sutvarkymą, religija – tai santykis su anapusybe, orientuotas į amžinybę.

Religijos ir politikos sutapatinimas kenkia joms abiems: asmeninę dievoiešką keičiant politiniu įstatymu, religija praranda autentišką ir gyvą tikėjimą, o politikoje dingsta teisingo ir visuotinio piliečių atstovavimo principas, piliečiai suskirstomi į geresnius ir blogesnius pagal požymius, nieko bendro neturinčius su politikos paskirtimi.

Dėl šių priežasčių demokratinėse visuomenėse vengiama tapatinti religiją su politika. Vis dėlto naivu būtų visiškai neigti jų ryšį. Politiką su religija jungia bendra dimensija – filosofija, bendri pasaulėžiūros principai.

Net demokratiškiausia musulmonų visuomenė skirsis nuo krikščioniškų demokratijų, net autoritariškiausia krikščioniška valstybė bus kitokia, nei atitinkama musulmoniška šalis.

Šiandien Vakarų pasaulyje vyraujanti politinė pasaulėžiūra tolsta nuo krikščioniškų šaknų ir vis aiškiau slenka į pagonybę.

Net jei patys politikai ir jų atstovaujami piliečiai laiko save krikščionimis, ateistais ar apskritai ignoruoja religinį būties dėmenį.

Pagonybė pirmiausiai susijusi su stabo sąvoka – tai yra, tam tikro objekto, kuris statomas į visuotinės ir vienatinės tiesos vietą.

Liberalizmui toks stabas – asmuo, fašizmui – valstybė, tam tikrose fašizmo variacijose – tauta arba rasė, marksizmui – klasė, ar ji būtų apibrėžiama profesiniais, ar kitokiais socialiniais kriterijais.

Stabais gali tapti ir tam tikri politiniai principai, kai jie suabsoliutinami ir savotiškai sudievinami, ignoruojant žmogiškosios ir visuomeninės būties daugialypiškumą. Liberalams toks principas – laisvė, fašizmui – galia, marksistams – lygybė.

Visgi yra kai kas, kas jungia visas šias modernias politines ideologijas ir šios jungtys kyla būtent iš pagoniškų sampratų.

Labiausiai išplitusi politinės pagonybės forma šiandien – liberalizmas. Lygiai kaip pagonybė religijoje, taip liberalizmas politikoje skelbia tiesų pliuralizmą. Tai – pasaulėžiūra, kurioje bet kas gali būti tiesa, o tai reiškia, kad niekas nėra tiesa.

Užtai ši teoriškai itin tolerantiška pasaulėžiūra pasirodo visiškai netolerantiška, susidūrusi su bet kokia apeliacija į visuotinę ir vienatinę tiesą.

Romos pagonys leisdavo kiekvienam garbinti savo dievus, jei lygiagrečiai būdavo pripažįstami Romos dievai, o kai kas nors sakydavo, kad yra tik vienas – jo – Dievas, tai iššaukdavo žiaurias represijas.

Nebe taip žiauriai baudžiami, bet politiškai spaudžiami krikščionys ir musulmonai šiandieninės pagoniškos – hinduistinės – partijos valdomoje Indijoje: jie primygtinai raginami pripažinti, kad šalia jų kelio į tiesą galimi kiti keliai.

O tai reiškia nei daugiau, nei mažiau, kaip savo autentiškos religijos išsižadėjimą, nes tiek islamo, tiek krikščionybės šerdyje glūdi vienatinės tiesos idėja.

Visiškai priešingą modelį pasirinko krikščionių dominuojamos Jungtinės Amerikos Valstijos: čia kiekviena religija turi teisę skelbtis pačia teisingiausia ar net vienintele teisinga, bet valstybėje vienodai gerbiamos visos religijos, jei tik jos priima šią bendrą – tikrojo pliuralizmo – sistemą.

Šiandieniniai liberalai elgiasi panašiai kaip Romos ir Indijos pagonys: jie reikalauja pripažinti, kad vienatinės ir visuotinės tiesos nėra, kad kiekvienas gali turėti savo tiesą.

O kas tariasi žinąs tokią tiesą ar bent siekia jos, patiria didesnes arba mažesnes liberalių režimų sankcijas.

Fašizmas daugeliu bruožų stipriai skiriasi nuo liberalizmo, bet juos jungia tas pats požiūris į tiesą.

Vienos ir visus žmones apimančios intelektualinės ir moralinės tiesos tiesiog nėra. Jos vietoje – galia, ir šiuo požiūriu fašizmas – tobulai pagoniška ideologija.

Kaip rašė žinomas religijotyrininkas Deividas Šenkas (David W. Shenk), pagoniškų dievų paskirtis – suteikti bendruomenei ar atskiram asmeniui galių, o ne duoti moralinį toną.

Kaip pripažino lietuvių mąstytojas ir politikos veikėjas Kazimieras Uoka, pats išpažinęs pagonių tikėjimą, pagonių dievai gali būti ir blogi, o velniai – ir geri. Absoliuto juose nėra.

Fašistai nuo liberalų skiriasi tuo, kad asmens kultą jie keičia kolektyvo – valstybės, tautos arba rasės – kultu, bet ir vieni, ir kiti vardan savo stabo gali persekioti ir net naikinti kitus žmones, kurie išeina už jų pasaulėžiūrinės sistemos ribų.

Kai nėra visuotinės moralinės tiesos, nėra ir kiekvienam žmogui priklausančių teisių, kurių autentiškasis šaltinis – tikėjimas tuo, kas viršija žmogų, bendruomenę ir pačią žmoniją, tikėjimas visuotine ir įasmeninta tiesa, visų teisių ir pareigų autoriumi.

Marksistai šiek tiek išsiskiria iš minėtų pagoniškų politinių ideologijų, nes daugelis jų skelbia esant visuotinę ir vienatinę tiesą, kurią kildina iš racionalaus mokslo. Vis dėlto čia glūdi paradoksas.

Atmesdami metafizinę tiesos kilmę ir esmę jie sudievina mokslą, kuris niekada nebuvo ir nebus vienalytė visuma.

Apskritai nėra tokio reiškinio, kaip vientisas mokslas, egzistuoja tik atskiri mokslininkai.

Kiekvienas – su savo įžvalgomis, tyrimais ir labai skirtingomis šių tyrimų išvadomis.

Savo ideologiją skelbdami mokslu marksistai kuria dar vieną stabą, kuris keičia autentiškąją tiesą, kokia ji yra.

Taigi, marksizmas – tiek klasikinis, tiek postmodernusis – vis dėlto yra pagoniška pasaulėžiūra, nes objektyviai neigia universaliąją tiesą, jos vietoje brukdamas savo įgeidžius ir samprotavimus. Klasikiniai marksistai manė, kad proletarų tiesa – tikresnė, nei buržujų tiesa, tad visuotinė tiesa buvo atmetama.

Postmodernieji marksistai teigia, kad kiekvienas gali pasirinkti savo tautinę ar lytinę tapatybę, taigi – vietoje tiesos duotybių skelbiamas reliatyvizmas, identiškas liberalų reliatyvizmui.

Atsakas pagonybei – tai intelektualinis ir moralinis universalizmas. Iš daugybės pasaulio religijų aiškiausiai į jį pretenduoja trys – krikščionybė, islamas ir budizmas.

Nesiginčijant, kurios iš šių religijų pretenzijos į visuotinę ir vienatinę tiesą labiau, o kurios – mažiau pagrįstos, šįkart užteks nukelti kepurę prieš kiekvieną iš jų dėl to, kad visos jos pripažįsta, kad universali tiesa apskritai egzistuoja.

Politikoje, deja, nėra absoliutaus atitikmens universalizmui, bet kai kurios politinės ideologijos – arčiau jo, nei kitos.

Galbūt arčiausiai jo būtų racionalus konservatizmas, apvalytas nuo primityvaus tradicionalizmo, kuris tiesą įkalina laike. Jei egzistuoja universali tiesa, laikas jai neturi reikšmės, seni įsitikinimai gali būti teisingi, nauji – klaidingi, bet gali būti ir atvirkščiai.

Konservatizmas a la Burke, kaip ir nacionalizmas a la Herder, pripažino tradicijos vertę, bet aukščiausiais matais skelbė dorybę ir sveiką protą. Universaliųjų religijų požiūriu ir viena, ir kita kyla iš metafizinio absoliuto.

Pirmasis žinomas lietuvių valdovas Netimeras, skirtingai, nei jo įpėdiniai Mindaugas, Jogaila ir Vytautas, pasak istorinių šaltinių priėmė krikščionybę – universalistinę religiją – ne dėl politinės naudos, o nuoširdžiai atsivertęs.

Belieka palinkėti, kad ir tarp šiandienos politikų atsirastų savi Netimerai, kurie įtvirtintų universalios tiesos principą politinės pasaulėžiūros lygiu.

O tos tiesos principai politikoje – gana konkretūs. Kiekvieno žmogaus teisė savarankiškai ieškoti gėrio, džiaugtis jam patinkančiu gyvenimu, kol iš jo nėra žalos kitam žmogui, bendruomenei ar aplinkai, kiekvienos tautos teisė savo tėvynėje kurti savo tvarką, stipresniojo pagalba silpnesniam, teisingas atlygis kiekvienam už jo darbus, pagarba gyvybei ir artimo meilė.

Atrodytų paprasta. Bet pabandykime tai įgyvendinti praktikoje ir suprasime, kad tai – didžiulis iššūkis. Iššūkis, vertas Žmogaus.

Autorius yra politologas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Politiniai baimės veidai
  2. „Laisvai ir kritiškai“ su Milda Ališauskiene apie religines mažumas, pagonybę ir žodį „Kalėdos“
  3. D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę
  4. M. Kundrotas. Pripažinti Romuvą – krikščioniška, tautiška ir demokratiška
  5. M. Kundrotas. Krikščionybė lietuviškai: homoseksualams – taip, romuviams – ne
  6. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  7. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (III))
  8. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  9. M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė?
  10. M. Kundrotas. Dvasinė paauglystė
  11. M. Kundrotas. Ideologijos problema
  12. M. Kundrotas. Dvigubo tapatumo problema
  13. M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko
  14. M. Kundrotas. Ar susikursime laisvės visuomenę?
  15. M. Kundrotas. Ir Dievas tapo žmogumi

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Giedrius says:
    1 metai ago

    Apie tai – kas nerasta,
    arba ko nėra.
    Kai paverčiam į Nieką, svetimžodžiavimo vandenynu (lašas po lašo) savą kalbą, t.y. yra save – kaip Tautą
    užkoldami. Tai ir gaištame… Gaišinamės. Užuot. (gal reikalingas šis pastebėjimas į “Parašykite komentarą”

    Bet ant svetymybės, – kraupaus brukalo “religija” užspaudus atrandi 🙂
    “Puslapis nerastas
    Sorry the page you were looking for cannot be found. Try searching for the best match or browse the links below:”

    tai bent tiek gerai.

    O kai įvedi TIKYBA – atsiveria.

    Plaukim, gyvuokim per audras šio laikmečio (nesiskandinkim po… )

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos? | Alkas.lt koliažas

A. Navys, M. Sėjūnas. Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos?

2023 09 03
Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.

VU rengiama viena didžiausių religijotyrininkų konferencijų

2023 09 03
Vidmantas Valiušaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

V. Valiušaitis. Kur giluminio konflikto šaknys?

2023 08 28
Lietuvos rytų sienos klausimas | leidinio nuotr.

R. Žepkaitė. Lietuvos rytų sienos klausimas

2023 08 25
Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Stancikas. Karaliaučiaus krašto ateitis

2023 08 24
Dominykas Vanhara | www.facebook.com, asmeninė nuotr.

D. Vanhara. Landsbergis šovė į Radžvilą, pataikė sau į koją

2023 08 24
Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Audrius Valotka | asmeninė nuotr.

Žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į šalies valdžią, primindami jų duotą priesaiką saugoti šalies Konstituciją

2023 08 21
Arvydas Kostkevičius, 2015

V. Vadapalas. Vilniaus klausimas ir tarptautinė teisė

2023 08 21
Vytautas Sinica | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

V. Sinica. Kalbos politika: Konstitucinio Teismo bankrotas, norai svarbiau už kalbą

2023 07 26
Pažymime kunigo Česlovo Kavaliausko 100-metį

Pažymime kunigo Česlovo Kavaliausko 100-metį

2023 07 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikai | pixabay.com, HaiBaron nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarsto siūlymus dėl vaikų saugumo

2023 09 12
Dronai gina Ukraina | www.facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

„Dronų armija“ kyla prieš driskius

2023 09 12
Kelias | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Rajoniniai keliai galėtų pereiti savivaldai

2023 09 12
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Nusikaltimus valstybei siūloma vertinti griežčiau

2023 09 12
Mokytojų streikas | lsdps.lt nuotr.
Lietuvoje

Moksleiviai remia mokytojų streiką: kartu rengs eiseną iki ministerijos

2023 09 12
„Bolt“ | lrt.lt, J. Stacevičiaus nuotr.
Kalba

„Bolt“ siūlo: mokėk brangiau ir gausi geresnį automobilį ir vairuotoją kalbantį angliškai, o gal būt, NET ir lietuviškai…

2023 09 12
Per karščius pamokos gali būti trumpinamos
Lietuvoje

Moksleiviai remia visuotinį mokytojų streiką

2023 09 12
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Skiriant paramą bus vertinamas ir turtas

2023 09 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • 2030 m. apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
  • >Kažin apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Pajūrietis apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
  • Taip apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kam geriau patikėti UAB steigimo naštą?
  • Ką reikia žinoti, nusprendus statytis pirtį?
  • Seimas svarsto siūlymus dėl vaikų saugumo
  • „Dronų armija“ kyla prieš driskius
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

A. Navys, M. Sėjūnas. Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos?

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 03
2
Netikintys Rusijos demokratija – Kremliaus propagandos aukos? | Alkas.lt koliažas

Vienas žymus praeityje buvęs politikas iškėlė tikėjimo ir netikėjimo Rusijos demokratija klausimą. Esą, netikintys Rusijos demokratija, yra Kremliaus režimo propagandos...

Skaityti toliau

VU rengiama viena didžiausių religijotyrininkų konferencijų

by Kristina Aleknaitė
2023 09 03
1
Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.

Rugsėjo 4–8 d. Vilniuje vyks 20-oji Europos religijotyrininkų asociacijos (European Association for the Study of Religions) konferencija „Religijos ir technologijos“,...

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Kur giluminio konflikto šaknys?

by daiva
2023 08 28
6
Vidmantas Valiušaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Trys datos naujausių laikų Lietuvos istorijoje žymi visuomenės egzistencinio išgyvenimo ir istorinio laimėjimo kulminaciją: 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • 2030 m. apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
  • >Kažin apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Pajūrietis apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
  • Taip apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
  • Tadas apie Seime atidaryta paroda Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Vidmantės Jasukaitytės 75-osioms gimimo metinėms
Kitas straipsnis
Kviečia paroda – XX a. – XXI a. Lietuvoje sukurta ir pagaminta ginkluotė

Kviečia paroda – XX a. – XXI a. Lietuvoje sukurta ir pagaminta ginkluotė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai