Ketvirtadienis, 4 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

M. Kundrotas. Pripažinti Romuvą – krikščioniška, tautiška ir demokratiška

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2018 05 29 07:00
14
Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

jore-isventimas-i-romuvius-daraskeviciaus-nuotr
Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Šių metų gegužės 24-ąją, vakariniame posėdyje Seimas balsavo dėl valstybės pripažinimo Romuvos religinei bendruomenei. Smagu, jog dauguma po pateikimo pritarė šiam projektui. Liūdna, jog šalia gausybės veidmainių ir kvailių prieš balsavo, susilaikė arba vengė balsavimo keletas padorių, dvasingų deputatų, ištikimų Lietuvos patriotų. Savos religijos formos suvokimas kaip vienintelės galimos kartais tampa akidangčiu net garbingiems ir išmintingiems žmonėms.

Andrius Kubilius pranoko pats save. Jis pasiūlė dėl Romuvos pripažinimo kreiptis į Katalikų bažnyčios Vyskupų konferenciją. Galėjo dar pasiūlyti kreiptis į musulmonų muftiatą. Nuo kada vienos religijos teisę būti sprendžia kitos religijos institucijos? Nežinotum, kad šis asmuo – patyręs demagogas, pagalvotum, kad visiškas idiotas. Kažkodėl, sprendžiant abortų ar socialinių lyčių klausimus, pagaliau – socialinę politiką, apsieinama be Vyskupų konferencijos, kuri rastų, ką pasakyti.

Pradėkime krikščioniška pozicija. Nuoseklaus krikščionio požiūriu krikščionybė yra daugiau, nei vienintelė teisinga religija, tai – apskritai vienintelė religija tikrąja šio žodžio prasme. Išvertus iš lotynų kalbos religijos sąvoka reiškia ryšio atkūrimą. Praeityje žmonės prarado ryšį su Dievu ir jį reikia atkurti. O šį ryšį atkuria vienintelis asmuo, jungiantis dieviškumą ir žmogiškumą – dievažmogis Jėzus Kristus. Bet ar tai reiškia, kad kitiems žmonėms turi būti draudžiama religiją suvokti kitaip? Jokiu būdu. Jei Dievas norėtų atimti iš žmogaus laisvą valią, Jis galėtų tai padaryti be žmogiško įsikišimo.

Senojo Testamento laikais iš tiesų būta religinės prievartos. Apie Mozės įstatymą, pagal kurį senovės judėjai taikė šią prievartą pagonių atžvilgiu ir net juos naikino, Jėzus pasakė, jog šis įstatymas duotas dėl žmonių širdies kietumo. Jei žmonija būtų seniau pribrendusi Naujajam Testamentui, vargu, ar būtų reikėję Senojo. Naujajame Testamente nėra jokios religinės prievartos, išskyrus pranašystes apie ateitį. Ateis laikas, kai į Žemę grįš pats jos valdovas Jėzus ir sukurs čia Dievo karalystę, kur visi bus įpareigoti garbinti tikrąjį Dievą. Bet ši karalystė bus sukurta be žmogaus pagalbos. Istoriškai visi žmonių bandymai kurti Žemėje rojų baigdavosi pragaru.

Dabar gyvename laikotarpiu, kurį krikščionių teologai vadina Malonės epocha. Tai jau nėra Senosios Sandoros laikai, kai žmonės vieni kitiems taikė religinę prievartą. Ir tai dar nėra Dievo karalystės laikai, kai pats Dievas įpareigos visą žmoniją išpažinti vieną tikėjimą. Šiais Malonės laikais visi žmonės turi laisvę rinktis, o kas klysta tikėjimo klausimais, atsakys tik Dievui. Valstybės reikalas – prižiūrėti ir ugdyti žmonių moralę, tvarkyti teisės, ūkio, socialinius klausimus, tarptautinius santykius. Religija yra žmogaus ryšys su Dievu arba Dievais. Jokiam kitam žmogui nėra suteikta teisė kištis į šiuos santykius, juo labiau jie išeina už valstybės kompetencijos ribų.

Dėl šių priežasčių krikščioniška yra suteikti visiems tikėjimams laisvę, o jų bendruomenėms – lygybę įstatymų atžvilgiu, išskyrus tokius tikėjimus, kurie akivaizdžiai skleidžia amoralumą, kenkia žmogaus orumui ar žaloja jo sveikatą. Jei pats Dievas suteikia žmonėms tikėjimo laisvę, kas gi yra žmogus, kad pretenduotų į aukštesnę kompetenciją, nei priklauso Dievui? Tokia pozicija reiškia puikybę, o tai krikščionybėje – viena didžiausių nuodėmių.

Tautiniu požiūriu, šalia rūpesčio dora, žmogaus orumu ir sveikata, atsiranda dar vienas kriterijus – rūpestis tautine bendruomene ir jos tapatybe. Čia po filtru patenka tikėjimai ir bendruomenės, kurios skatina tautų maišymąsi ar apskritai atmeta tautinę tapatybę. Iš Lietuvoje veikiančių bendruomenių tuo galima apkaltinti tik munistus. Moralės požiūriu atmestini visų krypčių satanistai ir Ošo centras su savo seksualinių orgijų praktikomis. Sveikatos požiūriu abejonių kelia scientologai, dar veikiantys kaip Dianetikos centras.

Tautiniu požiūriu tiesiog keista, kad Lietuvoje valstybės pripažinimas suteiktas judėjų ir musulmonų bendruomenėms, o baltų tikėjimo bendruomenė ilgus dešimtmečius palikta už pripažinimo ribos. Romuva ir jai giminingos baltų tikėjimo bendruomenės labiau, nei kitų tikėjimų bendruomenės atskleidžia lietuvių tautos tapatumą. Nors kai kurie baltų tikėjimo atstovai stokoja sveikos tolerancijos kitiems tikėjimams, įskaitant krikščionybę, tačiau tuo pačiu tenka kaltinti ir kai kuriuos krikščionis. Pasitaiko, kad baltų tikėjimo atstovai tapatina savo tikėjimą su pačiu tautiškumu, kas yra diskutuotina. Bet jie turi teisę manyti vienaip, o kitų tikėjimų atstovai – kitaip.

Tauta yra bendruomenė, telkianti įvairių tikėjimų tautiečius, įskaitant laisvamanius ir net bedievius. Tikėjimas ir tautiškumas nėra tapačios kategorijos, bet jos persidengia: pavyzdžiui, lietuvis gali būti krikščionis arba pagonis, o krikščionis gali būti lietuvis arba lenkas. Istoriškai susiklostė taip, jog daugumą lietuvių tikinčiųjų sudaro krikščionys, o konkrečiau – katalikai, bet vargu, ar šio tikėjimo atstovai turėtų pretenduoti į tikėjimo monopolį. Jei kas apskritai turėtų tokią teisę tautiškumo požiūriu, tai tik baltų tikėjimo bendruomenės, nors ir tai būtų abejotina: juk Lietuvos kūrėjų ir kovotojų gretose – daugybė skirtingiausių tikėjimų atstovų ir visus juos jungia Lietuva.

Demokratijos požiūriu tikėjimo laisvė ir piliečių lygybė įstatymų atžvilgiu yra kertinės vertybės. Iš tiesų jau Konstitucijos kūrėjai nusižengė šiems principams, išskirdami devynias tradicines bendruomenes, o Konstitucinis teismas – amžiams įtvirtindamas jų sąrašą ir jo ribas. Tiesa, praktiniu požiūriu situaciją šiek tiek keičia antrinis – pripažintų religinių bendruomenių statusas. Pripažintos bendruomenės, kaip ir tradicinės, turi teisę registruoti santuokas ir mokyti tikybos pasaulietinėse mokyklose. Vis dėlto skirtumas lieka: tarp pripažintų ir kitų religinių bendruomenių. Pastarosioms šios teisės užgintos.

Iš tiesų kiekviena registruota religinė bendruomenė turi būti valstybės pripažinta. Pats registravimo faktas logiškai turėtų reikšti pripažinimą. Nėra pagrindo baimintis saujelės destruktyvių kultų ar sektų, nes jų problema puikiausiai išsprendžiama registracijos būdu. Neregistruoti organizacijų, kenkiančių žmogaus moralei, orumui ar sveikatai, o taip pat – išregistruoti jau registruotas tokio pobūdžio organizacijas yra valstybės teisė ir pareiga. Nesvarbu, ar šios organizacijos būtų religinės, ar politinės, ar veiktų kokiais nors kitais pagrindais. Šia prasme nėra skirtumo, ar už registracijos ribų liktų kokia nors Gėjų lyga, ar Ošo centras.

Romuvos pripažinimas taps švente visiems tikriems tautininkams ir demokratams, įskaitant krikščionis. Lieka viltis, jog pradėtas teisinis pripažinimo procesas bus sėkmingai užbaigtas. O politikams krikščionims belieka priminti šalis, kuriose jų tikėjimo bendražygiai persekiojami arba varžomi, pirmiausiai – islamistines ir komunistines šalis. Verkšlenant dėl šių persekiojimų ir varžymų būtų tiesiog veidmainiška savoje šalyje taip elgtis patiems kitų tikėjimų žmonių atžvilgiu. Jei smerkiame diktatūras kitur, pirmiausiai patys turime tapti žmogaus teisių ir laisvių pavyzdžiu. Ne iškreiptos liberalios ar marksistinės tolerancijos moraliniam blogiui, bet tikrųjų teisių ir laisvių.

Norėtųsi tikėti, kad Romuva bus pripažinta, o laikui bėgant sulauksime dienos, kai apskritai bus panaikintas klerofašistinis religinių bendruomenių skirstymas į pripažintas ir kitas. Tik tada Lietuva taps laisva ir vieninga, kai joje bus vienodai gerbiami visi dori tautiečiai ir piliečiai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Krivė Inija Trinkūnienė: Mes esame verti būti pripažinti
  2. M. Kundrotas. Europa. Kas tai yra?
  3. A. Avižienis. Nacionalizmas ir krikščioniška dvasia – draugai ar konkurentai?
  4. M. Kundrotas. Aš irgi svajoju
  5. M. Kundrotas. Dvigubo tapatumo problema
  6. M. Kundrotas. Žvejyba drumstame vandenyje
  7. M. Kundrotas. Žemės ir kalbos tauta
  8. M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
  9. M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko
  10. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  11. M. Kundrotas. Krikščionybė ir tautiškumas: karas ar darna?
  12. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  13. M. Kundrotas. Jausmuose tiesos nėra. Darsyk apie migraciją
  14. M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją
  15. R. Palijanskaitė. Pamąstymai su Vydūnu apie tautą ir tautišką religiją
  16. Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video)
  17. M. Kundrotas. Daugiau niekada!
  18. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  19. M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė?
  20. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  21. M. Kundrotas. Kada mirė respublika?
  22. M. Kundrotas. Ar įmanomas trečias kelias?
  23. M. Kundrotas. Demokratijos problemos ir jų sprendimas
  24. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  25. M. Kundrotas. Sustabdykime liberalųjį satanizmą
  26. M. Kundrotas. Kai žodis tampa darbu
  27. M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas?
  28. M. Kundrotas. Ar apginsime savo didvyrius? (video)
  29. M. Kundrotas. Etninių žemių akcentai šiuolaikinėje tautininkystėje
  30. M. Kundrotas. Darsyk apie rasizmą ir diskriminaciją (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Giedrius says:
    3 m. ago

    Mariau – ar Tu?

    (juk ištikimybė ir baigta
    nelikus balso… )

    Savu liūdesiu juos
    apraudant /ar iš gailesčio,
    ar iš gailestingumo, neatrenku/
    verčiau į savą žodyną Žodį
    TIKYBA grąžintumėt.
    Mūsų tikyba.
    Sava – visagalė.

    Kaip.

    O “religion”, tai vien re-liga, “ligos”
    ar “ligare” vedinys /dirstelk re-ligare…/
    – sąryšis, aprišimas=apjunga,

    Tad TIKYBA yra tikyba. Tiki?

    Atsakyti
  2. Bartas says:
    3 m. ago

    Kai bus pripažinta Ramuva , aš savo žmoną vesiu pagal ramuviečių papročius, apeigas.
    Katolikų božnicoj nebuvom, tai esam laisvi .

    Atsakyti
  3. Vuhahaha says:
    3 m. ago

    Kubiliius parodė savo smegenų tūrį, nieko čia nepridursi.

    Atsakyti
  4. Dainius Razauskas says:
    3 m. ago

    Labai pritariu tiek pagrindinei minčiai, tiek pačiai nuostatai.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      3 m. ago

      Šitos bendruomenės pripažinimas yra tarsi skolos grąžinimas lietuviams, kuriuos smaugė kryžeiviai ir iki šiol už tai katalikų bažnyčia neatsiprašo.
      Nors iš esmės, tai bet kuri religija yra priklausomybė, kurios geriau jau neturėti.

      Atsakyti
  5. Vanduo says:
    3 m. ago

    Būtų šaunu pripažinti tik tas religines bendruomenes, kurios pačios pripažįsta visas kitas savaip ryšio su Dievu ieškančias bendruomenes kaip lygiavertes, vienodai geras ir teisingas. Tuo pačiu ir toms 9 jau pripažintoms vertėtų pakeisti savo nuostatą šiuo klausimu, jei ji ligi šiol dar kitokia.
    Sėkmės Romuvai, kad pagaliau nutiktų tai, ko taip seniai ir kantriai laukta.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      3 m. ago

      Jokių dievų nėra ir niekada nebuvo – kitaip nebūtų tiek blogio.

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        3 m. ago

        Jeigu atmeti lietuvių Dievus ir Deives, tai bent ar ateina suvokimas, kad yra Dvasinė Gamta.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          3 m. ago

          Čia po kiek litrų degtinės atsiranda tokie vaizdiniai? 🙂

          Atsakyti
  6. Paukštė says:
    3 m. ago

    Ačiū.

    Atsakyti
  7. Perkūno Paukštis says:
    3 m. ago

    Štai Krišna išpažinėjai, pavyzdžiui, sudvasina Protą, o Baltų religija sudvasina Gamtą, tai labai geri dvasiniai keliai.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      3 m. ago

      Duosiu patarimą: kada geri – užkąsk, o tai visai nuvairuoji į dirvonus. 🙂

      Atsakyti
  8. Karolis says:
    3 m. ago

    Negaliu patikėt M.Kundroto tokiom tolerantiškom įžvalgom, tikrai nustebinot…Kątik taip uoliai gynėt visus kryžiokų “žygdarbius”. Džiaugiuosi už jūsų platų požiūrį.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      3 m. ago

      Nepatikėsi: jis ir Panka – aršūs katalikai (maskatavo trys dalykai 🙂 ).

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

2021 03 02
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

2021 02 25
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

2021 02 13
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Liberalieji totalitarai pagaliau nusimeta kaukes

2021 02 12
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

2021 02 06
G. Beresnevičiaus knyga „Dausos“ išleista gudų kalba

G. Beresnevičiaus knyga „Dausos“ išleista gudų kalba

2021 02 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla
Gamta ir žmogus

Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla

2021 03 04
Knygos mėgėjų draugijai – 90
Kultūra

Knygos mėgėjų draugijai – 90

2021 03 04
Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus
Kultūra

Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus

2021 03 04
VMI nuotr.
Lietuvoje

Deklaruoti turtą ir pajamas šiemet gyventojai gali anksčiau

2021 03 03
Koronavirusas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Į Lietuvą – tik su neigiamu COVID-19 tyrimo atsakymu

2021 03 03
Vairavimo egzaminas | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

Švelnėja karantinas lauke, bus galima laikyti vairavimo egzaminus

2021 03 03
Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą
Lietuvoje

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

2021 03 03
EP siūlo naujas priemones kovoti su pinigų plovimu
Lietuvoje

Kovai su korupcija pasitelkiamos naujos priemonės

2021 03 03


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Šiaip apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Rimgaudas apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • SS apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla
  • Knygos mėgėjų draugijai – 90
  • Legenda kuri įkvėpia: Neringa patvirtino strateginius planus
  • B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1201; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1096; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 891; komentarų: 49
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 771; komentarų: 10
  • Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas peržiūrėta: 584; komentarų: 12
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 02
3
M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

Šiandieniniai Seimo liberalai rengia Lietuvai keturių priemonių paketą lyčių perkūrimo srityje. Tai – Stambulo konvencijos ratifikavimas, lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas,...

Skaityti toliau

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
7
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Fotomenininkas Klaudijus Driskius 2021 m. išvakarėse išleido knygą-nuotraukų albumą „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“ (V.: Tautos paveldo tyrimai, 2020, 192 p.)....

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 25
24
„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

Ne taip seniai Seimo švietimo komiteto pirmininkas, vadinamosios Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas atskleidė savo požiūrį į demokratiją atsisakydamas kviesti...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Šiaip apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Rimgaudas apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Žemyna apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • SS apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja atmesti Stambulo konvenciją
  • Pajūrietis apie Seime – pasitarimas dėl medžioklės priežiūros (tiesioginė transliacija)
Kitas straipsnis
Alkas.lt koliažas

Seime bus svarstoma kaip išsaugoti kultūros paveldą (tiesioginė transliacija)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai