R. Karbauskis. „Konservatyvizmas“ pagal G. Landsbergį

Vienas paskui kitą „gimstantys“ šios valdžios projektai nei visuomenei, nei opozicijai, nei dar keliems sveiko proto likusiems politikams konservatorių flange jau nebekelia šypsenų: penktadienį valdančiųjų įregistruotas partnerystės įstatymas, kuris palieka galimybes vienalytėms poroms vadintis šeimomis ir per teismus reikalauti vaikų įvaikinimo; pateikti pasiūlymai leisti vaikams be tėvų sutikimo keistis lytį, dekriminalizuoti narkotikus, nuimti prekybos alkoholiu ribojimus ir t.t.

Ir ši keista valdžia, kurios neišeina vadinti nei liberalais, nei konservatoriais, o tik pamišėliais, drįsta be diskusijų ir visuomenės valios buldozeriu prastumti tokius įstatymus!?

Visai nenustebau šįryt pamatęs G. Landsbergio svaičiojimus, kad partnerystės įstatymas neprieštarauja konservatorių ideologijai. Konservatyvizmo tėvai tikriausiai kapuose vartosi, suvokdami, kad pagrindinis konservatorių lyderis tiek nusigyveno savo dvasia, kad nedaro skirties tarp liberalizmui ir konservatyvizmui būdingų bruožų. Žodį konservatoriai, matant, kas pasirašė Partnerystės įstatymą, tampa naudoti jau pernelyg įžūlu – jie visi liberalai.

Jie nesupranta, kad visuomenė turi teisę išsakyti savo nuomonę dėl fundamentalių klausimų valstybėje ir ji turi būti išgirsta valdžios. Suprantu, kodėl vis dažniau visuomenininkai, o ir tie patys konservatorių atstumti krikdemai prabyla apie referendumą, kaip būdą spręsti pagrindinius visuomenei kylančius klausimus.

Bet net neabejoju, kad tokio referendumo bijos ir G. Landsbergis ir I. Šimonytė – jie jau dabar, matydami nuomonių apklausas, žino, kad jame pralaimės.

Tad, užuot davus Tautai galimybę pasisakyti, kitaip mąstantys yra persekiojami, siūlomos priemonės, kaip su tokiais susidoroti uždraudžiant tariamą „neapykantos kalbą“ ir t.t.

Valstybėje jau darosi nesaugu reikšti savo nuomonę apie tradicinę šeimą ir kritikuoti šią valdžią.

Žinoma, tai nei kiek nepanašu nei į laisvę, nei į demokratiją, todėl kad pamišėliams, kurie nieko nemato ir nieko negirti išskyrus save, rūpi tik kaip prastumti savo beprotiškus reikalus, kurie neturi nieko bendra su valstybės gerove, klestėjimu, tvaria ateitimi, paminant bet kokią Lietuvos žmonių valią ir dar pasityčiojant, sakant, kad jeigu nepatinka, po ketverių metų galėsite išsirinkti kitą valdžią.

Deja, bet šita pamišėlių valdžia, kurios veiksmus Prezidentas pavadino ne politika, o p……a,  po savęs paliks skaudžias pasekmes valstybėje. Mes, kurie ketverius metus turėjome reikalų su šiomis personomis, matėme, ką jie gali.

Galime patvirtinti ir Prezidento žodžius dedikuotus Gabrieliui Landsbergiui, kuris drauge su I. Šimonyte ir jos kompanija geriausiai reprezentuoja pamišimą, „jog politika yra ne tik intrigų kūrimas, galios žaidimėliai, kliauzų rašymas ir darymas. Tai yra daugiau, nes visa tai reikės po savęs palikti. O kuomet atsigręši atgalios ir pamatysi, kad ten yra tik šitie dalykai, bus ganėtinai nuviliantis momentas“.

Iki kiek reikia būti beviltiškai, amoraliai, kad norėti iki žemumų nustekenti žmones tiek vertybiškai, tiek finansiškai, kad vaidinti kažką išmanančius, bet nieko nesuprasti, ką reikia daryti pradedant švietimu, baigiant socialiniais reikalais?

Nesinori taip galvoti, bet panašu, kad šiai valdžiai reikia kuo daugiau kvailų, apsvaigusių, neišprususių, negebančius savimi pasirūpinti, pasiklydusių vertybėse žmonių, kuriuos būtų lengva valdyti, o patiems ir toliau klestėti valstybės sąskaita….