R. Karbauskis. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje valdžia ruošiasi leisti žudyti savo piliečius

Mane supras visi, kuriems nors kartą gyvenime teko susidurti su žmonėmis, turinčiais priklausomybę nuo narkotikų. O jei tokios patirties nėra, tai naujoji neoliberali valdžia ruošiasi padaryti viską, kad narkotikai ateitų į jūsų šeimas.

Laisvės partija ir jai antrinančios valdančiosios partijos ruošiasi narkotikų dekriminalizavimui. Realybėje, tokiais projektais siūloma padėti narkotikų prekeiviams legaliai pardavinėti jauniems žmonėms bilietą į vieną pusę. Naujoji valdžia atvirai sako, kad kitas jų žingsnis – kanapės pramoginiams tikslams.

Manęs niekas ir niekada neįtikins, kad nedidelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų ne vien laikymo, bet ir visos narkotikų platintojų grandinės, kaip antai gaminimo, perdirbimo, gabenimo, dekriminalizavimas Lietuvoje atliekamas tik tam, kad žmogus vartotų „savo reikmėms“. Konservatoriai ir liberalai narkotikų dekriminalizavimą bandė prastumti praėjusius ketverius metus ir tai naujajai valdžiai tampa prioritetu net dabar, kada vyksta sunki kova su COVID-19.

Ir, kas ypatingai apmaudu, kad su jaunimui deklaruojama žmogaus pasirinkimo laisve narkotikų dekriminalizavimas neturi nieko bendra. Nebaudžiamumas, laikant „nedidelį“ kiekį kanapių ar kitų narkotikų, neva „savo reikmėms“, prekeiviams atveria visas duris patekti arčiau mokyklų ar viešų vietų, kur lankosi jauni žmonės ir likti iš esmės nebaudžiamiems – įrodyti „savoms“ ar „ne savoms“ reikmėms žmogus laikė ar gamino mažą kiekį narkotikų dažnu atveju nebus įmanoma. Nėra ir negali būti leidimo „mažiau“ ar „daugiau“ naudoti narkotikus, negali būti jokių išimčių.

Kas apgins visuomenės teisę į saugią ir sveiką aplinką, artimųjų, o ypač labiausiai pažeidžiamų – vaikų, sveikatą, kai valdžia tuo nesuinteresuota? Tai galėtų daryti žiniasklaida ir padėti vertybes ginantiems politikams, bet… net LRT, kuri turi ypatingą visuomeninę misiją, stengiasi įtikti naujajai valdžiai. Reportažuose rodomas verkiantis dvyliktokas, kad jis buvo sulaikytas už kanapių laikymą. Jis rodomas kaip nuskriaustas, neva patyręs psichologinę traumą. Kiti tokių istorijų aspektai, jaunu narkomanų mirtys, tokiose istorijose nutylimi. Žiniasklaida jų šiandien neparodo, kaip ir neparodo, kaip dėl narkotikų nusižudo kažkieno dukra ar sūnus, palikęs raštelį, kad su narkotikais daugiau negali gyventi kaip ir be jų.

Jei anksčiau okupantai žudė lietuvius, dabar, kai mūsų sąmonę pamažu okupuoja neoliberalizmas, tą siūloma padaryti kitomis priemonėmis. Juk visi puikiai supranta, kad atverti kelią narkotikų pardavėjams – reiškia aukoti jaunų žmonių sveikatą ir gyvybes pačios valstybės rankomis.

Neoliberalai sako, kad pasaulyje daugiau laisvės, nei Lietuvoje. Turime sekti kitų pavyzdžiu. Bet pažiūrėkim, ar tikrai taip yra. Jungtinės Tautos, Pasaulio sveikatos organizacija jau seniai skambina pavojaus varpais, kurių garsą šiek tiek pritildė COVID-19 banga, dalindamiesi grėsmingai augančiais priklausomybių skaičiais ir prašymais valstybėms narėms rimtai užsiimti narkotikų prevencija. Naujojoje 2020–2024 m. Saugumo sąjungos strategijoje numatyta, jog Europos Komisija, įgyvendindama griežtą naują ES kovos su narkotikais darbotvarkę, ketina gerokai suaktyvinti ES kovos su narkotikais veiksmus.

Olandijos pavyzdys taip pat rodo, kad narkotikų dekriminalizavimas ir netgi kanapių legalizavimas nėra visuomenei saugiausia išeitis, ir tuo labiau, šie veiksmai neišsprendžia nelegalių narkotikų vartojimo problemos. Olandijoje ne tik legalizuotų kanapių, bet ir nelegalių narkotikų vartojimas yra kur kas didesnis, nei šiuo metu Lietuvoje (lentelė pridedama). Įdomu ir tai, kad Olandijoje daugiau ir su narkotikais susijusių teisės pažeidimų, nors, siūlant dekriminalizavimą Lietuvoje, mus bando įtikinti, kad yra atvirkščiai.

O mes ką? Leisime liberalams žaisti laisvę, kurios kaina – žmonių gyvybės? Narkotikų sukeltų problemų paveiktose bendruomenėse žalą sudaro ne tik poveikis asmenims – prarastos gyvybės, suardyta sveikata ir nerealizuotas potencialas, bet ir pablogėjusi pačių bendruomenių gyvenimo kokybė.

Sveikai mąstantis žmogus supranta, kad su narkotikais gyvenimo nėra, bet panašu, kad keli procentai kitaip mąstančių, su tokia valdžia, kaip dabartinė, turi visas galimybes padaryti milžinišką žalą mūsų visuomenei.

O čia kelios citatos iš 15 min.lt interviu su buvusiu narkomanu, tiems, kurie galvoja, kad viena suktinė nieko blogo:

„Labai daug narkomanų istorijų prisižiūrėjau, labai įvairūs žmonės papuola į priklausomybės pinkles – nuo šeimos apleistų vaikų iki žmonių iš, atrodytų, labai gerų, turtingų šeimų. Bet mano nuomone, visų jų problema viena – vidinė tuštuma“

„Labai greitai, praktiškai nuo pirmų kartų pradedi degraduoti. Narkotikai įtraukia žaibiškai. Tai, kad tu vėl ir vėl atsiduri toje pačioje kompanijoje, vartojančioje narkotikus, jau liudija apie nuosmukį, kuris tik didės.“

„Narkotikai ir darbas ar mokslai nesuderinama, dingsta pareigos jausmas, tavo mintys sukasi tik apie tai, iš kur gauti dozę. Būna kartais kai kurie narkomanai iš turtingesnių šeimų, kurie gauna laisvai pinigų, gali keletą metų kažkokius mokslus imituoti, nuo šeimos nuslėpti, manipuliuoti tėvais. Bet su darbu niekaip – negali dirbti ir laukti pinigų savaitę, mėnesį, jų reikia čia ir dabar – dozei.“

„Labai gerai pagalvokite, ką jums gali duoti narkotikai, kokios bus pasekmės. Pradžia labai nekalta ir atrodo, kad tik pabandysiu, bet labai retai kada tuo ir baigiasi. Rizika rimtai susirgti priklausomybe nuo narkotikų yra milžiniška. Tai vaikščiojimas peilio ašmenimis. Didžioji dalis susirgusiųjų pradėjo nuo gimnazijos, vakarėlio ir kiekvienas galvojo, kad aš kažkoks ypatingas ir manęs tai tikrai nepalies. Tikrai palies!“