Islandijos rinkėjai referendume nepritarė siūlymui po daugiau kaip dešimtmečio pertraukos atnaujinti derybas dėl šalies stojimo į Europos Sąjungą (ES). Prieš derybų atnaujinimą balsavo 52,8 proc., už – 47,2 proc. rinkėjų.
Islandijos visuomeninio transliuotojo RÚV duomenimis, šeštadienį, rugpjūčio 29-ąją, vykusiame balsavime dalyvavo 82,5 proc. rinkėjų – daugiausia per bet kuriuos šalies rinkimus nuo 2009 metų. Iš viso balsavo apie 225 tūkst. žmonių, o abi stovyklas skyrė maždaug 12,6 tūkst. balsų.
Balsuota ne dėl pačios narystės
Referendume islandams buvo pateiktas klausimas, ar šalis turėtų atnaujinti derybas dėl narystės ES. Teigiamas atsakymas dar nebūtų reiškęs sprendimo stoti į Sąjungą.
Jeigu derybos būtų atnaujintos ir Reikjavikui bei Briuseliui pavyktų susitarti dėl stojimo sąlygų, galutinį sprendimą islandai turėtų priimti dar viename referendume. Dabartinis neigiamas balsavimo rezultatas taip pat neužkerta teisinės galimybės prie šio klausimo grįžti ateityje.
Žvejyba nusvėrė saugumo argumentus
Vienu svarbiausių kampanijos klausimų tapo žvejyba. Žuvininkystės ir jūrų pramonė sudaro beveik 40 proc. Islandijos eksporto. Derybų priešininkai baiminosi, kad įstojusi į ES šalis turėtų taikyti bendrąją Sąjungos žuvininkystės politiką ir prarastų dalį savarankiškos savo žvejybos plotų kontrolės.
Derybų šalininkai tvirtino, kad narystė sustiprintų Islandijos ryšius su Europos valstybėmis, o ilgainiui perėjimas prie euro suteiktų daugiau ūkinio pastovumo negu svyruojanti Islandijos krona. Jie taip pat pabrėžė glaudesnio bendradarbiavimo svarbą pasikeitus saugumo padėčiai Šiaurės Atlante.
Islandija yra viena iš NATO steigėjų, tačiau neturi nuolatinės kariuomenės ir savo saugumą grindžia sąjungininkų pagalba bei 1951 metais sudaryta gynybos sutartimi su Jungtinėmis Valstijomis. Vis dėlto, kaip pažymi BBC rusų tarnyba, referendumo kampanijoje saugumo klausimus nustelbė ūkiniai ginčai, pirmiausia – žvejybos ateitis.
Islandija jau dalyvauja bendrojoje rinkoje
Nors Islandija nėra ES narė, ji priklauso Europos ekonominei erdvei ir Šengeno erdvei, todėl dalyvauja bendrojoje Europos rinkoje bei laisvo žmonių judėjimo sistemoje. Visateisė narystė reikštų ir prisijungimą prie ES muitų sąjungos, o ilgainiui – euro įvedimą.
Islandijos ministrė pirmininkė Kristrūna Frostadotir po referendumo pareiškė, kad vyriausybė sutelks dėmesį į esamų ryšių su ES stiprinimą pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą. Pasak jos, vienas svarbiausių balsavimo pamokymų yra tas, kad islandai šiuo susitarimu iš esmės patenkinti.
Europos Komisijos atstovas pranešė, kad Bendrija gerbia Islandijos žmonių pasirinkimą ir toliau laiko šalį artima ES partnere.
Derybos įstrigo prieš daugiau nei dešimtmetį
Islandija paraišką stoti į ES pateikė 2009 metais, po 2008 metų finansų krizės ir šalies bankų sistemos žlugimo. Derybos buvo gerokai pažengusios, tačiau 2013 metais į valdžią atėjusi euroskeptiška vyriausybė jas sustabdė. Žvejybos teisių klausimas liko svarbiausiu neišspręstu nesutarimu.
Centro kairės vyriausybė, vadovaujama Kristrūnos Frostadotir, buvo įsipareigojusi referendumą surengti ne vėliau kaip 2027 metais, tačiau balsavimą paankstino. Dabar jo rezultatas reiškia, kad artimiausiu metu Islandija stojimo derybų su ES neatnaujins, nors glaudūs ūkiniai ir politiniai ryšiai išliks.
Parengta pagal BBC rusų tarnybos, Islandijos visuomeninio transliuotojo RÚV, Islandijos vyriausybės ir ES institucijų informaciją.
