Šis retrospektyvizmo stiliaus namas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search, kodas 32607). Įregistruotas 2009-01-27. Kultūros paveldo specialistų pripažinta, jog objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu. Jo reikšmingumo lygmuo yra regioninis (priminsime, jog yra išskirti trys reikšmingumo lygmenys: vietinis, regioninis ir nacionalinis).

Tai vilos tipo pastatas, kurį projektavo inžinierius Kazimieras Buiko (Kazimierz Buyko). Pastatytas vėlyvuoju tarpukario laikotarpiu – 1935 m. Žvėryne yra ir daugiau pagal šio autoriaus projektus ketvirtajame XX a. dešimtmetyje pastatytų namų (Birutės g. 19, Traidenio g. 37). Namas restauruotas bei kažkiek rekonstruotas šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje. Pirminė istoriškai susiklosčiusi ir tebesanti jo paskirtis – gyvenamoji. Tūris kompaktinis, supaprastinto – stačiakampio – plano, bet su mansardiniu pusaukščiu (taigi namas realiai pusantro aukšto) – sudėtingos konfigūracijos virš pagrindinio aukšto.

Šiaurinis fasadas (1 nuotr.): pro jo duris kasdien išeinama ir įeinama, tai tiesioginio nuolatinio bendravimo su pasauliu fasadas. Palengvėle, po truputį slinkimės žemės sukimosi kryptimi: vaizdas reikšmingai kinta (2–4 nuotr.). Ir apsistokime priešais gražiausią, pietų, fasadą, kuris atgręžtas į Vykinto gatvę (5 nuotr.). Prie jo yra privati teritorija, čia kamerinė, uždara erdvė: ją supa tvora, čia auga obelys. Vienoje obelyje netgi įkeltas inkilas (6 nuotr.): gal buvusios šio namo (kol jis dar buvo namą stačiusiojo savininko rankose) tradicijos tąsa? Šiaip jau Žvėryne paukščių inkilų privačiose teritorijose nelabai terasime, tik keliose vietose nuo seno užsilikę pritvirtinti stogų skyduose šalia mansardų langų. Romantinė senųjų laikų tradicija: kad paukščiukas čiulbėjimu, čiauškėjimu džiugintų mansardos, o tuo pačiu ir namo gyventojus. Aptariamo namo inkilas naujas ir ne bet koks: regis, paieškota sąsajos su namo stiliumi.

Taigi pietų fasadas. Čia yra atviras priebutis (7 nuotr.), įrėmintas keturiais suporintais apskrito skerspjūvio mediniais stulpais, kurie laiko balkoną (8 nuotr.). Jo sienelės iš tekintų profiliuotų stulpelių. Tekinti balkonų stulpeliai plito vėlyvuoju tarpukario laikotarpiu, pokariu ir vėliau, o seniau buvo madinga puošti dekoratyviomis lentutėmis. Priebučio durys dviejų varčių, kurios fragmentuotos profiliuotais kvadratiniais skydeliais (9 nuotr.). Palyginimui reikia pasakyti, kad antrosios, šiaurės fasado, laukujos durys kitokios: plačios vienos varčios ir fragmentuotos stačiakampiais skydeliais (10 nuotr.). Kaip matome, pastarųjų durų skydelių forma priderinta prie langinių skydelių formų.

Pietų fasado mezonino (11 nuotr.) frontone – soliarinio motyvo variacija (12 nuotr.). Dailylentės su antdėklais perkaltos lentelėmis, kurios vaizduoja spindulius. Namo projekto autorius (Kazimieras Buiko) savo kūriniuose soliarinį motyvą mokėjo perteikti ypač subtiliai. Pažvelkime į šio autoriaus to paties (retrospektyvizmo) stiliaus kito namo (Traidenio g. 37, 1934 m., 13 nuotr.) portiko frontono soliarinį motyvą (14 nuotr.). Čia tas pats, kaip šiame straipsnyje pristatomo namo, ir vėjalenčių ornamentas, pastiprinantis frontono motyvą – saulutės. Kita vertus, labai panašiai soliarinis motyvas realizuotas dar viename to laikotarpio name (Traidenio g. 25, 1935 m.), bet projekto autorius jau kitas – inžinierius Juzefas Baranskis (Jόzef Barański) – žr. 15 nuotr.

Pristatomo namo mezonino arkinis švieslangis iš septynių stikliukų ir vizualiai susietas su skydo apkalos soliarine raiška (16 nuotr.), viršutinė langelio dalis, išlenktoji, užuomina į pusę saulės skritulio. Frontono langelio apvadai panašūs į Birutės g. 19 namo (projektavo tas pats autorius, K. Buiko) antro aukšto lango netradicinius, savitus apvadus (17 nuotr.).
Šiaurės fasado mezoninas (žr. 1 nuotr.), skirtingai nei pietinis mezoninas, neornamentuotas. Jo frontone dailylenčių dėlionė eglute.

Pagrindiniai langai su paprastai profiliuotais tiesiniais sandrikais, o vertikalieji apvadai, neieškant ypatingesnio dekoratyvinio sprendimo (buvo būdinga seniau statytiems Žvėryno namams) – tiesiog su asimetriškai išpjautais vertikaliųjų apvadų apatiniais galais (18 nuotr.). Retas motyvas (toks variantas dar Pušų g. 30 name). Stiklų skaidoje derintos stačiakampės ir kvadratinės formos.

Langinės: čia langinių su skirtingais skydeliais tipas, jos iš trijų segmentų. Struktūra sudėtingesnė nei įprasta: viršuje žaliuzi pobūdžio grotelės, o žemiau – stačiakampiai ir kvadratiniai (apačioje) segmentai. Čia jau paminėto Traidenio g. namo Nr. 25 langinės irgi lygiai iš tokių pačių segmentų, su medinėmis žaliuzi tipo horizontaliomis grotelėmis viršuje (19 nuotr.). Šiais atvejais vizualinio patrauklumo suteikia langinių asimetrija (vertikalėje), nestandartinis sukonstravimas; pastebimai aktualus ir spalvinis sprendimas.

Sienos suręstos iš gulsčių plokščiu paviršiumi rąstų, neapkaltų dailylentėmis (namo statybos laikotarpiu šis būdas Žvėryne plito). Sijos (20 nuotr.) būdingai profiliuotais galais (jie puslankiu iš apačios išskobti). Būdinga ne vienam vėlyvuoju tarpukario laikotarpiu statytam namui: Traidenio g. 25, Birutės g. 19, 36, Treniotos g. 41 ir kt. Juose kartojasi atskiri apdailos, konstrukciniai ar net dekoro elementai.

Stogo forma mansardinė, jis dviejų pakopų su skirtingu šlaitų nuolydžiu ir laužta apatine dalimi. Stoglangiai netūriniai, platūs ir žymiai įgilinti, nišos stačiakampio formos. Dūmtraukiai (21 nuotr.) šviesių (geltonų, rusvų) plytų, laiptuotai profiliuoti (viršuje paplatinti).
Pamatai tašytų lauko akmenų mūro su iškiliomis siūlių „gyslomis“ bei išlyginamąja plytų juosta (žr. 22 nuotr.).

Kieme, į rytus nuo namo yra vienaaukštis pastatėlis (23 nuotr.). Vidinį kiemą supanti lentų tvora šiuolaikinė standartinė, jos stulpai betoniniai su piramidinės formos „kepurėmis“ (24 nuotr.).
Vilnius, 2020, gruodis – 2021, sausis.