A. Stabrauskas. Vilniaus Žvėryno mediniai namai, 6: Vytauto g. 49 / Stanislovo Moniuškos g. 6 (nuotraukos)

Šis namas yra įrašytas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search, kodas 12377).  Pripažinta, jog objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu.  Namas statytas 1901– 1911 m. Istorizmo stiliaus. Autorius registre nenurodytas (nežinomas). Pastatas karkasinis, gulsčių rąstų, sudėtingos laužytos konfigūracijos, raidės „L“ formos plano, ryškiai asimetriškas kiemo pusėje, su mezoninu šiaurės ir balkonu pietų fasade. Stogas dengtas cinkuota skarda.

Šis namas žinomas ne tik architektūra besidominčiai, bet ir platesnei visuomenei, – jis lengvai įsimenamas dėl stambių tūrinių akcentų vakarų fasade (1 nuotr.) – dviejų originalių frontonų ir tarp jų susodintų stoglangių. Tiesiog senąjį Žvėryną reprezentuojantis namas, kuriuo Žvėrynas gali didžiuotis kaip viena iš savo vizitinių kortelių. Seniausia žinoma nuotrauka – kraštotyrininko Vlado Šaulio (2 nuotr.; iš negatyvo, neredaguota). Pirminė paskirtis – gyvenamasis namas su dirbtuve. Sovietmečiu prie šiaurės vakarų kampo buvo prekybinis kioskelis, namo pietvakarių kampe – gėlių parduotuvė, o kitose pirmojo aukšto patalpose ir mansardose – butai (iš viso apie dvylika). Šiuo metu name nebegyvenama. Vakarų fasade atskiri fragmentai išsilaikę gerai arba patenkinamai, o rytų pusėje kai kurių fragmentų būklė bloga. Pamatai beveik iš visų pusių prasti, žemi, kai kuriose vietose iš plytų, kurios jau išbyrėjusios (deja, neeilinės architektūros namas pastatytas ant prastų pamatų), drėgmė smelkiasi aukštyn į medines konstrukcijas, ir jos pūva.

Pastato šiaurės vakarų kampe yra šešiakampė veranda su taip pat daugiakampiu piramidiniu bokšteliu (3–5 nuotr.). Stogeliai dengti skarda.

Ši kampinė veranda su paprastutėmis įstiklintomis durimis  (6 nuotr.). Šiaurės fasado verandos su vienšlaičiu stogu durys irgi elementarios; sienos fragmentuotos (7 ir 8 nuotr.). Gerai išsilaikė kukliai profiliuotomis varčiomis vakarų fasado durys ( 9 ir 10 nuotr.), o rytinės durys sulūžusios, užkaltos.

Išliko ornamentai virš langų. Čia derinta drožyba su profiliavimu. Šis sandrikas (11 nuotr.) – tipiška to meto augalinio motyvo variacija, – itin panašių sandrikų pagrindiniuose namų languose Žvėryne išliko daugiau: Stanislovo Moniuškos g. 9 ir 10, Sėlių g. 38, Treniotos g. 23.  Po karnizais – profiliuotas rombas, irgi būdingas tokios formos pokarnizio puošybos elementas.  Sunyko polangių ornamentai, jų tik trupiniai (12 nuotr.).

Sienos apvalių gulsčių rąstų; rytų – kiemo – fasade (bei balkone) jie fragmentiškai atidengti, neapkalti dailylentėmis (13 ir 14 nuotr.), – architektūrinis akcentas, be abejo, suteikiantis specifinį vizualinį įspūdį, juo labiau kad išliko ir namo pirminė mėlyna spalva. Tai vienas iš kelių Vytauto gatvėje dar išlikusių mėlynųjų namų (pirminę mėlyną spalvą dar išsaugojo 34, 39 bei 61 namas, kiti jau perdažyti, dažniausiai žaliai). Rytų fasado sienoje išlikęs vienas (tikriausiai buvo daugiau) profiliuotai drožinėto stulpelio formos piliastras – Žvėryne retas elementas (15 ir 16 nuotr.). Piliastrai (lentos pavidalo, su rozetės ornamentu) dar žinomi Birutės g. 40 namo pietvakarių fasade. Kerčios profiliuotos, išpjovus vertikalius griovelius bei skersinėmis prikaltėmis (17 ir 18 nuotr.). Tai Žvėryne mėgtas kerčių apdailos būdas, ypač dažnas Vytauto g. šiauriniame gale.

Mezoninas yra šiaurės fasade (19 nuotr.). Stogelį laiko trys profiliuotos kryžmos-pasparos; viršutinė kryžma sukabina stogelio šlaitus (20 nuotr.). Stogo skydas viršuje apkaltas ažūru dekoruotomis dailylentėmis. Trys kryžmos yra ir rytų fasado stogo skyde; vėjalentės dekoruotos ažūriniu motyvu (21 ir 22 nuotr.). Sijos ir gegnės čia taip pat profiliuotos (23 nuotr.). Kitokia verandos gegnelių profiliuotė, išryškintas apatinės profilio linijos banguotumas (24 nuotr.).

Pietų fasade yra balkonas (25 ir 26 nuotr.) su dekoratyviu stogu, kurį laiko du profiliuoti šoniniai stulpai su kryžmomis. Virš jų – arkos formos skydelis su ažūriniais užpildais. Čia ir būdinga šios zonos namams dvieilė vėjalenčių ornamentuotė. Balkono sienoje (ji yra pietų fasado stogo skydas) demonstruojami, kaip ir čia jau matytuose rytų fasado fragmentuose, nedengti rąstai.

Stogas. Vizualiai labai stipri šio namo vieta. Jis, kaip minėjome jau pristatymo pradžioje, ypač įspūdingai atrodo iš vakarų pusės (dar kartą žr. 1 nuotr.). Ant stogo du stambūs trikampiai frontonai galuose ir tarp jų tankiai susodinti penki stoglangiai sukuria puikų vizualinį ritmą.

Beje, šiuose frontonuose duris pamatę žmonės atsiliepia: „Negi čia tik dėl grožio? Užsimiršęs žmogus gali taip ir išeiti, lunatikas gal išeis, palypės ir nueis, o gerai pagėręs ar alzhaimeris – į traumatologinį“. Taip, čia yra originalių, utilitarine prasme sunkiau paaiškinamų sprendimų. Šios mansardų durys jei ir buvo atidaromos, tai tik vėdinti. Kaip sakoma, dar būtų labai pravarčios gaisro atveju… Pagrindinė utilitarinė funkcija (tokiu atveju būtų durys į balkoną) transformuota į šalutinę.

27–29 nuotraukose – dešinysis ir kairysis frontonai. Šiuose trikampiuose frontonuose – trinarės smailiaarkių durų ir langų kompozicijos (30 nuotr.). Viršdurių trikampiai stiklai fragmentuoti; lenkti segmentai atėję iš to meto rusiško stiliaus dekoro, bet tokios formos stiklo segmentų variantas, taip pat ir jų derinukas, Žvėryne daugiau nežinomas. Įdomi, sudėtinga stogo konfigūracija ir rytų fasade (31 ir 32 nuotr.). Čia trys tokie pat kaip ir vakarų fasade tūriniai stoglangiai (33 nuotr.). Jų dvišlaičių stogelių vėjalentės papuoštos šios Žvėryno zonos namams būdingais dvieiliais ažūriniais ornamentais.

Dūmtraukiai geltonų plytų, profiliuoti (34 ir 35 nuotr.). Autentiškas, kituose Žvėryno namų dūmtraukiuose neaptiktas atvejis – šonuose yra sudvejintos stačiakampės nišos.

Tvora, vartai ir varteliai šiuolaikiniai, metaliniai; senoji tvora buvo medinė (fragmentas matyti V. Šaulio nuotraukoje). Rytinėje ir pietinėje teritorijos dalyje tvora tinklinė, kitur – iš geležinių virbų; čia pakaitomis yra kaldintas ieties motyvas viršuje  ir sukimo imitacija. Tas pat ir vakariniuose varteliuose (36 nuotr.). Šiaurinėje teritorijos pusėje – įvažiavimo vartai ir varteliai su kelių ornamentinių motyvų deriniais, kuriuose yra ir augalinių (žiedų) motyvų, ieties, ir net tūrinių ažūrinių elementų (37–40 nuotr.). Vartų viršutinė silueto linija plačiai banguota, o vartelių – pusapskritimis.

Fotografuota XX a. septintajame dešimtmetyje (2 nuotr.) ir 2008 – 2017 m.

Vlado Šaulio (2) ir Aleksandro Stabrausko nuotraukos: