Beveik pusę naudingųjų iškasenų gavybos Lietuvoje sudaro žvyras

Naudingųjų iškasenų gavybos duomenys parodo, kokios žaliavos šalyje naudojamos intensyviausiai ir kaip keičiasi jų naudojimo mastas. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2025 m. šalyje, kaip ir ankstesniais metais, aiškiai vyravo statyboms ir infrastruktūrai būtini ištekliai – žvyras, smėlis ir dolomitas.

Dalis išgaunamo žvyro ir smėlio naudojama ir strateginės reikšmės infrastruktūros vietoms – automagistralei „Via Baltica“, magistraliniam keliui Vilnius–Utena, „Rail Baltica“ geležinkelio vėžei ir kt. tiesti.

Iš viso 2025 m. Lietuvoje išgauta apie 20,58 mln. m³ pagrindinių kietųjų naudingųjų iškasenų – maždaug 15 proc. mažiau nei 2024 m. Vis dėlto gavyba iš esmės nepasikeitė: didžiausią dalį sudarė žvyras, paskui – smėlis, dolomitas ir durpės.

Palyginti su 2024 m., labiausiai sumažėjo žvyro ir dolomito gavyba, o smėlio gavyba išliko beveik nepakitusi.

Naudingųjų iškasenų gavyba 2019–2025 m.

Kiekiai pateikiami tūkst. m³.

Vertinant ilgesnį 2019–2025 m. laikotarpį, matyti, kad Lietuvos naudingųjų iškasenų gavybos struktūra išlieka stabili. Visais metais didžiausią išgautų naudingųjų iškasenų dalį sudarė žvyras, paskui – smėlis, dolomitas ir durpės.

Didesni metiniai svyravimai pirmiausia matomi žvyro ir dolomito gavyboje, labiausiai susijusioje su statybų, kelių tiesybos ir infrastruktūros projektų intensyvumu.

Mažesniais kiekiais išgaunami, bet specifinę reikšmę turintys ištekliai

Nors didžiausi kiekiai tenka įprastoms statybinėms žaliavoms, mažesniais kiekiais išgaunami ištekliai taip pat turi specifinę reikšmę. Pavyzdžiui, opoka naudojama statybinių medžiagų pramonėje, įskaitant cemento gamybą.

Išgaunamo sapropelio kiekiai labai maži, bet šis išteklius išsiskiria galimų panaudojimo sričių įvairove – nuo žemės ūkio iki kosmetikos ar gydomojo purvo procedūrų. 2025 m. sapropelio išgauta 3 tūkst. m³, t. y. šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais.

Sapropelis – daug organinių medžiagų, mikroorganizmų ir mineralinių dalelių turinčios nuosėdos, susidarančios ežerų, pelkių ir kitų stovinčio vandens telkinių dugne.

Jo sluoksniai kuriasi labai lėtai, todėl sapropelis vertingas ne tik kaip galimas praktinio naudojimo išteklius, bet ir kaip gamtinis archyvas, leidžiantis tirti praeities aplinkos ir klimato sąlygas.

Lietuvoje yra ir ištirtų, bet šiuo metu neeksploatuojamų naudingųjų iškasenų – anhidrito, akmens druskos, gintaro, geležies rūdos. Jų gavyba nevykdoma dėl techninių, ekonominių, aplinkosauginių ar rinkos priežasčių.

Todėl dabartinėje Lietuvos naudingųjų iškasenų gavybos struktūroje vyrauja paviršiuje arba nedideliame gylyje slūgsantys ištekliai – žvyras, smėlis, dolomitas, durpės, klintis ir molis.

Taigi, 2025 m. duomenys rodo tęstinumą: Lietuvos žemės gelmių išteklių naudojimą labiausiai formuoja statybų ir infrastruktūros poreikiai. Kartu šie duomenys svarbūs ne tik apskaitai – jie leidžia stebėti išteklių naudojimo pokyčius, vertinti ilgalaikes tendencijas ir rengti protingą žemės gelmių išteklių naudojimą.