„Išėjus“ namui, kartais toje vietoje dar bent kelis pavasarius suspėja nužydėti ne tik kiaulpienės, bet ir gyventojų sodintos gėlės (1 nuotr.). Kitu atveju, beregint, sakytume, dar šiltoje „gūžtoje“ išauga naujas pastatas, savo išvaizda (formomis, netgi spalva) neatpažįstamai pakeisdamas tą gatvės kampą (2 nuotr.).

Kęstučio 37. Čia dabar rasite dviaukštę „Maximą“. Žvėryne gyvenusio kraštotyrininko Vlado Šaulio negatyvuose yra du čia stovėjusio pastato fragmentai (3 ir 4 nuotr.). Fotografuota 7-ajame XX a. dešimtmetyje. Tai buvo, regimai, stambaus tūrio architektūros, plačių konstrukcijų pastatas su atitinkamų gabaritų (išties retas bruožas) puošyba, išsiskiriančia ir trikampių figūrų deriniais. Stambus ažūrinis lango sandrikas dera prie kryžmos kompozicijos. Namas turėjo grakščias drožinėtas kolonas.

Kęstučio 46. Kuklus, niekuo išoriškai neišsiskiriantis vienaukštis namukas su mansarda ir prie pamatų prigludusiais beržais (5 nuotr.). Tiek mansardos lango, tiek pagrindinių langų drožinėta puošyba paprasta, nesyk kitur matyta (6 ir 7 nuotr.). Interjero durys (8 nuotr.): tai durys iš priebučio į butą. Durų lentelinė apkala – priešpriešinė eglutė, viduryje suformuota rombų „matrioška“. Tai yra mėgtas eglutės variantas, nedažnas, bet ir neretas išorinėse, laukujose duryse.

Vilnius, Kęstučio 46 Krosnies kokliai. | A. Stabrausko nuotr. — Vilnius, Kęstučio 46. Krosnies kokliai. | A. Stabrausko nuotr.

9 nuotr.: štai dėl krosnies čia ir vertėjo apsilankyti. Gražus augalinis motyvas. Čia vaizdas po gaisro, aprūkę kokliai; oranžinę ar geltoną koklių spalvą belieka įsivaizduoti. Nesvarbu, ornamentai gražūs netgi aprūkę. Kad ir kaip mums būtų keista, iki šiol mūsų aplankytuose namuose niekur neradome besikartojančių krosnių koklių ornamentų. Tikrai negalvotina, kad Viršuliškių Piotro Goverskio koklinė kiekvienam namui lipdydavo tik jam skirtus koklius. Bet, kad ir kaip būtų, tokia ornamentų įvairovė rodo buvusios koklinės technologinius-estetinius pasiekimus, aukštą kvalifikaciją. Šiuo atveju ornamento motyvas pagrįstas keturnariais elementais: kvadratiniuose kokliuose gėlės žiedas su 4 vainiklapiais, 4 tarp jų įterpti lapeliai, keturkampės formos dekoro laukelis bei kt. Krosnies pakraščiai įrėminti kokliais su kitokiais ornamentais.

Kęstučio 46A. Kai čia fotografuota, bebuvo likę tik plikos sienos ir stogas, o viduje – kaip šokių aikštelėje, jokių krosnių. Bet bent jau matome, kaip būdavo įrengiamos lubos: ant skersbalkių (sijų), kurie ir likdavo kyšoti kambario erdvėje, būdavo užkalamos lubų lentos; nuotraukoje matome ir gulsčių rąstų sienos fragmentą (10 nuotr.). 11 nuotr.: matyti, kaip sutvirtintos ( papildomai susietos) gegnės.

Kęstučio 48. Pietų fasade, stogo skyde, buvo improvizuotas kuklus balkonėlis (12 nuotr.). Viduje dar išlikusios lubų lentos, plačios kaip kaimo gryčioje; skersbalkiai neobliuoti, dailidė juos apdorojo tik kirviu (13 nuotr.). Ir dar kartą krosnis, ir dar kartą kitur nematyti koklių ornamentai (14–16 nuotr.). Čia sudėtingiau: sukurta kompozicija iš kelių motyvų, o šito irgi dar nematėme kitur. Viršutinėje, kraštinėje, eilėje koklių forma kitokia, ir ornamentai truputį kitokie, nei kokiais aplipdyta didžiuma krosnies ploto, o pirmoje eilėje po viršutine – apskritai kitoks motyvas. Ir tai dar ne viskas: prie pakuros kokliai vėl su kitokiu ornamentu (17 ir 18 nuotr.).

Birutės 42. Šis namas seniau turėjo daugiau puošmenų, bet, kuomet fotografuota, bebuvo likusi tik priebučio karnizo (stogo skydelio) ornamentų juosta (19 nuotr.)

Fotografuota XX a. 7-ajame dešimtmetyje (3 ir 4 nuotr.), 2008 m. (5 ir 6 nuotr.), 2009 m. (7–19 nuotr.) ir 2017 m. ( 1 ir 2 nuotr.).

Vlado Šaulio (3 ir 4) ir Aleksandro Stabrausko nuotraukos: