Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre šis pastatas pažymėtas kodu 12385. Statytas XIX a. pirmojoje pusėje – XX a. pirmojoje pusėje (1916–1920 m., o paskutinė žymesnė rekonstrukcija 1932 m.). Reikšmingas architektūros ir istorijos požiūriu. Šis objektas po gaisro išmontuotas 2013 m.
XIX a. pradžioje Žvėrynas atiteko vienos iš Radvilaičių vyrui – kunigaikščiui Levui Vitgenšteinui. Jis apie 1825 m. čia, netoli Neries, virš jos pakrantės slėnio, pasistatė rezidenciją, kuri vėliau tapo Vilniaus generalgubernatoriaus vasaros rezidencija. XIX a.antrojoje pusėje pastatas rekonstruotas, jį prailginus į pietryčių pusę. XX a. pradžioje čia įsikūrė vaikų prieglauda, o antrojoje amžiaus pusėje – psichoneurologinė ligoninė. Šio šimtmečio pradžioje privatizuotas.
Tai buvo vadinamojo Zakopanės dvarelio stiliaus statinys. Šį architektūros stilių, susižavėjęs Tatrų kalniečių namų architektūra, sukūrė Lietuvoje, Kražių valsčiuje, gimęs Stanislovas Vitkevičius (1851–1915), tapęs paveikslus ir projektavęs statinius (vilos Koliba, Konstantinuvka ir kt.). Stiliaus vilų fasadams būdinga simetriška, griežta, bet labai jauki kompozicija. Na, bet mūsų atvejis kiek kitoks, proziškesnis. Tatrų kalnų skambesio nėra, čia aukštuma virš Neries slėnio.
Pastato tūris sudėtinis, dviejų aukštų šiaurės vakarų sparne (1 nuotr.) ir vieno aukšto pietryčių sparne. Stogas pirmoje dalyje – keturšlaitis, kitoje – dvišlaitis.
Pagrindiniame, iš šiaurės rytų pusės, fasade (2 nuotr.) atviras labai erdvus priebutis su profiliuotais dviejų eilių stulpais (3 ir 4 nuotr.), laikiusiais antrajame aukšte įrengtą atvirą galeriją. Reikia pažymėti, kad kiek kitokį atvirą įgilintą priebutį su įspūdingais bei kitaip profiliuotais stulpais “atlantais”, bet laikiusiais mezoniną, turėjo dar vienas nugriautas Žvėryno namas, Paribio 2. Mūsų aptariamu atveju galerija supo namą iš trijų pusių (5 ir 6 nuotr.). Pietvakarinio, nuo upės, fasado vaizdą žr.: Surgailis A. Medinis / Wooden Vilnius. Vilnius, 2006, p. 35. Galerijos stulpai taip pat dviejų eilių ir, regimai, buvo papildyti kryžmutėmis viršuje (matyti skersinės išpjovos – “lizdai” – stulpų šakutėse). Galerija su karnizu puošta vėjalentėmis, kurių liekanas gerai matome 6-oje nuotraukoje, ir dekoruota (pjaustinėta kiauraraščiu) tvorele (7 ir 8 nuotr.). Galerijos stogas pasienyje paremtas laiptuotai profiliuotomis pasparomis.
Išdegę antrojo aukšto langai (9 nuotr.). Vertikalieji apvadai įgilintai profiliuoti, o polangiai papuošti iškiliai profiliuotu geometriniu ornamentu, koks kartotas ir vidinių durų puošyboje (10 nuotr.).
Pasisukime į rytus: prieš mus vėlyvesnis, kairysis, pietrytinis sparnas. Vienaaukštis priestatas. Čia vis dėlto pirmiausia norėtųsi “iškelti” piliastrus. Kur Žvėryne jų buvo dar? Šičia jais papuošta pietvakarinė siena (11–13 nuotr.). Piliastrai su karnizėliais ir rozetėmis. Neieškokime jiems sąskambių, šiandien atėję čia rasime buldozeriu sustumtų žemių krūvas. O kuomet fotografuota? Apdegę, nuardyta, užkalta, perkalta, nuplėšta, darkart padegta.
Šiaurės rytų pusėje du priebučiai. Uždarojo priebutėlio stogelis su vėjalentėmis (14 nuotr.), o gegnelių galai banguotai profiliuoti (15 nuotr.). Kitas atviras (16 nuotr.). Stačiakampio skerspjūvio stulpai originale neabejotinai buvo mediniai. Gegnelės profiliuotos, bet jau kitaip (17 nuotr.).
Vienaaukščio korpuso stogo skydas ornamentuotas (18 nuotr.). Kiaurapjūvio ornamentas originalus, Žvėryne kitur nerastas. Čia, rytiniame skyde, nebuvo jokio kito švieslangio, tad ornamentas, bent jau vidurinioji jo figūra, iš vidaus neturėjo būti užkaltas, kaip kad matome nuotraukoje (palyginimui: Lenktosios g. namo Nr. 1 stogo skydo kiauraraštis ornamentas (ąsotėlio pavidalo) neužkaltas ir jis atlieka ne tik estetinę, bet ir utilitarinę funkciją, – tai yra švieslangiukas, kartu ir vėdinimo anga).
Pastato pietvakariniame pasienyje buvo lauko terasa, išklota trinkelėmis (19 nuotr.). Prieigos priešais pagrindinį priebutį taip pat buvo išklotos trinkelėmis (20 nuotr.). Sprendžiant iš ornamentų, ir vienos, ir kitos trinkelės iš to paties laikotarpio ir to paties gamintojo.
Krosnys puoštos dekoruotais kokliais. Žvėryno senųjų medinių namų krosnių kokliuose šiaipjau dominuoja šviesios spalvos – geltona, oranžinė, rusva. Šio koklio šviesius ornamento elementus įrėmina tamsi spalva, kuri ryškiai akcentuota ir kompozicijos centre (21 nuotr.).
Aleksandro Stabrausko nuotraukos darytos 2009 ir 2010 m.
