Pirmajame šio „miniciklo“ straipsnyje pažvelgėme į buvusį Paribio g. namą Nr. 2. Tęsiame pradėtą ciklą.

Kęstučio 53– šį numerį dabar turi jau kitas namas, modernus statinys. O mes pažiūrėkim, kas čia buvo, kol buvo. O buvo vienaaukštis, bet ilgas (ašis vakarų – rytų kryptimi) gyvenamasis daugiabutis namas su priebučiais iš pietų pusės ir mansardomis (1 nuotr.).

Žvėryne gyvenęs kraštotyrininkas Vladas Šaulys septintajame XX a. dešimtmetyje nufotografavo namo fragmentą – vakarinio („gatvinio“) fasado stogo skydą (2 nuotr.). Mansardos langas papuoštas dviejų dalių ažūriniu viršlangiu ir pjaustinėtu polangiu su širdute (2008 m. iš šios puošybos bebuvo išlikęs tik polangis – 3 ir 4 nuotr.). Stogo skydas turėjo ažūru puoštą karnizą ir rombo formos miniatiūrinius švieslangius (ar gal orlaides).

Priebučiai buvo papuošti karnizėliais ir turėjo dekoruotas tvoreles (tvorelės dekoro likučiai – 5 nuotr.; karnizėlius žr.: Surgailis, A. Medinis Vilnius / Wooden Vilnius. Vilnius, 2006, p. 64). 6-oje nuotraukoje – priebučių gegnių galų profiliuotė.

Pagrindiniai langai puošti pjaustinėtais polangiais su ažūriniais ornamentėliais (7 nuotr.). Sijų ir pagegninių sienojų galai profiliuoti (8 nuotr.). Namas buvo su tūriniais stoglangiais, turėjo dviejų „aukštų“ nedekoruotus plytų dūmtraukius; stogas jau buvo perdengtas šiferiu (pirminis – čerpių).

2-1200 — 2 nuotr. Vakarinis stogo skydas | V. Šaulio nuotr., septintasis XX a. dešimtmetis.

Namo krosnys puoštos dekoratyviais glazūruotais kokliais, kurie buvo lipdomi vietinėje, Viršuliškių, Piotro Goverskio įmonėje. Apsilankyta nedaugelio senųjų Žvėryno namų viduje, bet, kiek matyta, atkreiptas dėmesys, jog koklių dekoras nesikartoja; gali būti, jog ne vienu atveju tai buvo autentiški, vienetiniai gaminiai pagal užsakymą. Vyrauja šviesūs tonai: geltoni, oranžiniai, rusvi. Mūsų atveju kokliuose pavaizduotos dvi supintos ramunės – dviejų likimų jungties išraiška židiniuose (9 nuotr.).

Fotogalerijoje A. Stabrausko nuotraukos: