Kokia tautinės (etninės) kultūros vertė? Kokią praeities kartų patirtį, pajautą, pasaulėžiūrą perteikia mums tautinė kultūra?
Ar pakankamai skiriame dėmesio tautinės kultūros puoselėjimui ir pažinimui ? Ar gebame ją suvokti? Ką ji mums sako, kokius klausimus kelia?
Apie tai ir kitus dalykus Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina mitologą, religijotyrininką dr. Dainių Razauską.
Lapkričio 17 d. įvyko vienas iš paskutinių šios kadencijos Etninės kultūros globos tarybosos posėdžių. Jame dalyvavo ne tik EKGT nariai,...
Skaityti toliau
Lapkričio 18 d. 18 val., ketvirtadienį, Vilniaus mokytojų namų Baltojoje salėje bus pristatytas naujas 2022-ųjų metų kalendorius „Saulės ratu“. Renginyje...
Skaityti toliau
Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2021 metų premiją nusprendė skirti muziejininkui, etninės kultūros tyrinėtojui humanitarinių mokslų daktarui Eligijui Juvencijui Morkūnui....
Skaityti toliau
” Kokia tautinės (etninės) kultūros vertė? ” Visų pirma siūlau svetimžodį Kultūra , atstatyti į tautinį – Daba.
Nepavyks.
“Broliam Baltijos rutam dovana is pietu Lietuvos :grudai,druska ir karve”.Pacioje auksciausioje dangaus vietoje Aleksandrijos “lietuviai uzrase:seureje dievas gelezis”. Ja vezkite jeigu tenykscius norite is purvo istraukti.Cia Jetuzaleje gintaras uz auksa brangesnis, o ten ant okeano kranto , jo daugiau nei akmenu.
Karve reiskia sniegas rasa.Taip senoves zyniai sugalvodavo naujus pavadinimus.
Rus: druska, Jerusalem,etruskai, papyrus, Cyprus…ot ir nesakysiu…
Komplimentai! Džiaugiuosi, kad esate toks koks esate, už tai ką skleidžiate 🙏🏻
Būtų gal ir gražu,
tačiau – juk nepagerbet, gal net nuožmiai nu….
kai:
komplimeñtas [pranc. compliment], įsiteikiamas pagyrimas, maloni pastaba TIK,
Tai KAM tas liežuvio (kalbos) išlaužymas???
O meš imšim ir atšpėšim… Va tep. 🙂
Lietuvių ( baltų-keltų) daba esti Dora, Darna – Santarvė. Tarkim, jūs savo vaikus dabojat šitoje plotmėje: kokia jų laukia ateitis global-kapital, kur vyrauja melas, klasta, aklas godumas, Lietuvoje ? Ką rinksitės ?
Kai kalba pasisuka apie esminius dalykus, iškart iškyla klausimas – kam visa tai? Tik atsakius į jį, prasminga yra kalbėti toliau. Etninė (tautinė) kultūra yra vienas iš kertinių akmenų, kurių dėka gali stovėti valstybės pastatas. Išklibink iš jų nors vieną – susvyruos tas pastatas, grėsmingai pasvirs jo kuri nors siena. Ar ne to siekia kai kurie mūsų nedraugai? Et, reikia nusispjaut į jų tuos siekius. Ir labai svarbu ugdyti mokyklose tautinį sąmoningumą. Svarbu sužadinti jauno žmogaus sąmonėje pasididžiavimą savo protėvių paveldu, tada jis bus atsparus visokiems skersvėjams, tiek iš Vakarų, tiek iš Rytų.
Pagaliau atsikratome dar vieno svetimžodžio/slaptažodžio. Turiu omenyje ETNO. Kadangi man teko laimė studijuoti Norberto Vėliaus, Alekso Girdenio, Algimanto Bučio ir kt. kurse, tad prisimenu, kaip buvo ieškoma, kaip pavadinti tautai svarbius tyrimus, kad neužkliūtų valdžiai. Jau 1934 m. Jonas Balys pasiūlė — TAUTOTYRA. Komunistiniai funkcionieriai pasibaisėjo — juk tai skamba panašiai kaip tautininkai (o juk tai buržuaziniai nacionalistai). Tada kažkas ir pasiūlė žodį ETNOLOGIJA. Taigi etnologija užsiiminėti galima. Ir etnine kultūra galima, o tautotyra ne, nors tai ir yra ta pati tautinė kultūra. Taip nuo septinto 1960 m. dešimtmečio iki šiol nedrįsdavome nieko lietuviškesnio šioje srityje įterpti. Tad lai gyvuoja pagaliau TAUTINĖ kultūra, o gal net daba?
Tiesiai šviesiai skaudžiai prasmingai… Pagarba
Žavu! Žavu! Kaip miela, kad yra tokių lietuvių kaip Dainius Razauskas. Stengiuosi klausyti ir skaityti viską ką Dainius kalba ir rašo. Šaunuoliai Alkas ir Jonas Vaiškūnas, kad klibina tautos dvasinių reikalų susinimo klausimus. Bet kaip įtraukti daugiau žmonių į tokią veiklą? Ir įsivaizduojant tai, kad katalikai teigia (asmeniškai susiduriu), kad Dainius Razauskas – joks autoritetas….
Dar reikia įvertinti pasaulinį etnokultūrų politinį demonizavimą. Ar galite įsivaizduoti, kad Vikipedijoje paspaudus nuorodą “Ethnic” – atsidaro puslapis “Rasizmas”?! O tautų įvairovė vadinama – multi fašizmu… Galit pasitikrinti dešinėje pusėje. https://en.wikipedia.org/wiki/Ethnopluralism
Dabartiniai globalistai, verčiantys visus prarasti atmintį, bijo etnosų, kaip komunistų funkcionieriai bijojo tautų. O juk visos tautos saugo savitą, ypatingą tik jų išsiugdytą patirtį, kuri praverčia visiems, kai iškyla problemos. Taip, pvz., lietuviai žmonijai išsaugojo savo kalbą, kurioje slypi daug svarbių žinių, kurių dar neatskleidė kalbininkai. O mūsų sutartinės? Dainos, kurias tobulai atkūrė M.K. Čiurlionis ir pratęsė simfoninėmis poemomis?. Taiklus Dainiaus pastebėjimas, kad Čiurlionis yra tautinės kultūros kūrėjas. Ir išvis ar galima ne tautinė kultūra?
„ … lietuviai žmonijai išsaugojo savo kalbą, kurioje slypi daug svarbių žinių, kurių dar neatskleidė kalbininkai. ”
Vien kalbininkai, vien savo pajėgomis, vien iš savo žiūros kampo ne viską gali atskleisti. Tam reikia kalbininkų ir kitų profesijų kalbai jautrių žmonių tikslingo, itin glaudaus bendradarbiavimo. Ir supratimo, jog dirbama žmonijos ateičiai.
Todėl labai svarbu nuo darželio ugdyti kiekvieno vaiko kalbos pajautą – ir būsimojo inžinieriaus, ir gamtininko, ir amatininko, ir agronomo, ir mamyčių ir t.t., o ypač tų, kieno profesija reikalaus bendravimo su kitais žodžiu bei raštu, savo srities žinių skleidimo. Kuo toliau, tuo mažiau tų, kam žodis GYVAS (ne garsų ar raidžių rinkinys, kurį reikia mintinai iškalti). Gal tai padarinys to, kad dauguma vaikų „ant bruko” gimsta, auga, mokyklą lanko, tad vien skurdų „asfaltinį” žodyną girdi, iš TV+R plaukiančiu hibridiniu žodynu čiauškia. O dar ir to, kad kuo toliau, tuo mažiau mokyklose turime kūrybingų lituanistų, kurie sau stato ne tikslą būti „vakarietiškai pažangiu”, o tikslą jausti kalbą ir tą klausą savo mokiniuose ugdyti, kaip geras muzikos mokytojas mokiniuose muzikinę klausą ugdo – kad iš aplinkos matytum, jaustum, girdėtum žodį, kaip gaidą, kaip muzikas melodiją.
Kaip nepaprastą dovaną vertinu, deja, labai neilgą bendravimą su tarpukario inžinieriumi. Kol tinkamo žodžio ilgiausiai, visokias gudrybes taikydama, žodynuose beviltiškai ieškodavau, jis iš savo turtingos, gamtoje užaugusio jaunuolio patirties paimdavo: sugretindavo, palygindavo su kažkuo iš gamtos – reiškiniu, vyksmu, augalu, dar kuo, – ir tuoj pat rasdavo žodį pavadinti tai, kas tuo metu rūpėjo. Deja, tai buvo prieš ketvirtį amžiaus, tos kartos žmonių seniai nebelikę, ir jų žinių lobyno. Juolab, kad dauguma jų buvo ištremti. (O kaip sakė, berods, prof. Klimka, šiandienos kaime jau nebėra, kas gali kažką iš senųjų laikų išmanyti).
Nors juokis nors verk.Runos man aiskina,Nalsioje buvo Angelas Dievas Lutauras ( nepainiokit su Litauru,nes lutas virsenis uz lita).Jis turejo nuosava kuniga Lizdeika (profesija). Tai yra tas pats, kaip romenu legijono liktorius kardinal.Graikai punai ir getai. Pirmi mirusius laidojo, o pastarieji degino.Archeologai nustate kada paprociai pasikeite…buvome visi punai,taciau akiratyje pasirode Giedraitis su De’geja:
“Getai Visla nese moksla Dainavai”.
Del tiesos, tai Graiku pavadinimas atsirado juos nukariavus ir ivedus terora.Dabar jie save vadina HELLAS, o kazkada buvo Lietuva…popai ir kunigai gerai viska pavale…
Dionyszas Gaigalas…linksmi laikai buvo. Beje graikiskai musu Netimeras , iseitu anciuku vadas.
Gilu ir aišku,
žynių jei būtų likę
…aiškintis net nereikėtų.
Angelas Kalvelis pietu drugys ,ty getas.
Stumbras vilna pries gerula.
Nilus=gerula.Nusisneka antikos istorikas Jordanas,Gerula ne skandinavai ne tuteisiai o Egiptas. Tai Mozes armija, kuri ant ausu Roma pastate.Mes likome uz juos.
pasakes A sakyk ir B.
BOG:Kalvelis Gerulis.Bo=kalvelis. Kelmui slavai pasimelstu, butu daugiau naudos.Jie ir mus ,,,vos ne vos.