Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Razauskas: Toleruoti neprivalome tik Lietuvos

Rimvydas Stankevičius, www.respublika.lt
2012-08-14 10:27:47
70
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Tinklapio tautosmenta.lt sumanytojas dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

dr. Dainius Razauskas | J.Vaiškūno nuotr.
dr. Dainius Razauskas | J.Vaiškūno nuotr.

Šiandien  mielam, teigiamos konotacijos žodžiui „tolerancija“ netikėtai virtus  gąsdinančiu, kaltinančiu ir Lietuvai nevisavertiškumo kompleksą varančiu  baubu, ryžtamės klausti žinomą Lietuvos baltistą, etimologą,  religijotyrininką ir filosofą, habilituotą humanitarinių mokslų daktarą  Dainių Razauską – ką vis dėlto turėtų reikšti šis žodis ir kodėl niekad  negirdime tolerantiškųjų ES bei mūsų šalies vadovų kalbant apie  toleranciją lietuviams, lietuvybei, Lietuvai? Nejaugi tai – vienintelis  kontekstas, kur žodis „tolerancija“ netinka?

–  Kaip nutiko, kad žodis „tolerancija“, kurį iki įstodami į ES, regis, ir  supratome, ir vartojome, ir didžiavomės laikydami save tolerantiškais,  staiga tapo burtažodžiu, turinčiu neaiškią, neapibrėžtą prasmę, skirtą  mūsų autentiškai pasaulėjautai, iš protėvių paveldėtam moralės kodeksui,  tautiniam ir žmogiškajam orumui bombarduoti?

– Pradėkime  nuo apibrėžimo: išvertus iš lotynų kalbos žodis „tolere“ reiškia  „pakelti“. Žmogus tolerantiškas yra tiek, kiek jis geba pakelti. Visa  tai sakau, kad aiškiai pamatytume tolerancijos sąlygiškumą – akmuo, kurį  pakėlė galiūnas, užverstas ant fiziškai silpnesnio žmogaus – jį  sutraiškys. Pavyzdžiui, neabejoju tvirtindamas, kad Lietuva fiziškai jau  nebeįstengia toleruoti korupcijos. Pasiekta gyvybinė riba. Esame  situacijoje – arba korupcija, arba Lietuva. Todėl skubiai ir iš esmės  būtina keisti įstatymus, valstybės struktūrų mechanizmus, daryti  pertvarkas, net pačias drastiškiausias, net ir mirties bausmę grąžinti,  jei reikės, bet valstybės reanimacija būtina, nes tolerancijos  korupcijai riba jau seniai yra peržengta.

Tuo noriu pasakyti, kad  tolerancijos riba yra galimybių riba, o ne susitartas dalykas. Lygiai  tas pats, jei imsime kitą – medicininę – šio žodžio reikšmę. Jeigu  žmogaus organizmas netoleruoja antibiotikų, galima jį gražiai kviesti  būti tolerantiškam, galima jį bausti griežtomis sankcijomis, tačiau nuo  to niekas nepasikeis. Tą pakėlimą „tolere“ vartojant kiek perkeltine –  moralės, psichikos pakantos – prasme esmė nepasikeičia – žmogus pakenčia  tik tai, ką geba ir ką nori pakęsti. Tolerancijai galima ruošti dirvą,  ugdyti ją, tačiau ji nepasiekiama imperatyvu, nėra ir nebus staiga  išreikalaujamas dalykas.

Dar būtina pakalbėti ir apie  tolerancijos kryptį. Šių dienų pasaulyje ji sąmoningai apgręžiama, idant  reiškiniai įgytų radikaliai priešingus pavadinimus. Tai nedora, bet  gudri ir veiksminga metodika. Yra tekę girdėti posakį: „Pats muša, pats  rėkia“? Principas tas pats, tik viskas šiuolaikiškiau – kur kas  subtiliau užmaskuota.

Antai du tolerancijos kraštutinumai. Taigi  vienas kraštutinumas – stipri, ginkluota vokiečių tauta Antrojo  pasaulinio karo metais nutarė netoleruoti žydų. Ar jie negalėjo jų  toleruoti? Galėjo be didelių pastangų. Tačiau nepanorėjo. Kitas  kraštutinumas – kai iš žydų imama reikalauti būti tolerantiškiems  genocidui. Klausimas net nekeliamas, kaip jie galėtų toleruoti savo  tautos naikinimą, tiesiog konstatuojama: jie netolerantiški, nes  priešinasi šios vokiečių idėjos įgyvendinimui.

Tad ir sakau –  lygiai kaip negalima iš žydo reikalauti tolerancijos genocidui, taip  negalima iš lietuvio reikalauti tolerancijos lenkų okupacijai. Tai buvo  karinis smurtas. Atsikūrusi Lietuva, beje, niekada nebuvo užpuolusi  Lenkijos nei ginklu, nei ideologiškai. O lenkai įvykdė smurtinę  okupaciją, užgrobtoje teritorijoje engė lietuvių tautą, brutaliausiais  metodais naikino lietuvybę. Tad šiuo atveju, jei ir galime kalbėti apie  toleranciją, tai tik apie lenkų toleranciją lietuvių tautai, o ne  atvirkščiai.

Bėda ta, kad Briuselyje ne argumentai svarbiausi, o  žviegimo garsumas. Todėl lenkams pavyksta patiems mušti, patiems rėkti.  Galėtų taip elgtis ir lietuviai. Suprantu, kad neoru, bet kai turime  reikalų su priešininku, kuris neturi orumo, panašu, kad kitaip  neįmanoma.

– Kokia tos tolerancijos prasmė, kurią mums  bando skiepyti ES direktyvos. Ką reiškia ta „tolerancija“, kurios jie iš  mūsų reikalauja?

– Man nepatinka, kai sakoma, esą jie  kažko gali iš mūsų reikalauti. Lietuva yra mūsų šalis, mes čia esame  šeimininkai, todėl patys turime apsispręsti, kas mes ir kokie mes turime  būti. Juk ir asmeniškai iš manęs, ir iš jūsų kone kasdien kas nors  pareikalauja kaži ko nepamatuoto, turi tokių lūkesčių, kokių mes patys  neturime, bet argi mes po kiekvieno paliepimo „eik tu…“ tuojau ten ir  einame?

Todėl svarbu ne kas kokią Lietuvą nori  matyti, o kokią ją kuriame mes. Suprantu, gal ES vadovybei ir norisi,  kad Lietuva ją laikytų savo viešpačiu ir klusniai prisiimtų tarno  vaidmenį, bet argi naujiena šiandien tai, kad kiekvienas žmogus turi  nuolat nepaliaujamai ginti savo Tėvynę, savo teises, savo namus ir savo  pasaulėjautos stuburą. Mes – ne išimtis. Kiekvienas asmeniškai turi  apsispręsti, ar jis vergas, ar laisvas žmogus. Ir niekas pasaulyje  negali suteikti jam šeimininko statuso, ir niekas – jo atimti. Jei  žmogus išsižadėjo, pardavė ar prarado savo laisvę – jis praranda ir  dvasinio gyvenimo galimybę. Manau, žmogus dvasią apskritai turi tik tol,  kol jis gina laisvę.
Todėl ne nurodymai „iš aukščiau“, o mūsų  požiūris į juos yra Lietuvos problema. Jei tie liepėjai pamato, kad turi  reikalų su „gaidžiu“, tik ir laukiančiu, kas jam ką nurodys, ima  vadovauti su didžiuliu įkvėpimu. Nenoriu nieko asmeniškai įžeisti, bet  mes čia kalbamės apie Lietuvos valdžią, apie žmones, mūsų išrinktus  atstovauti valstybei ir tautai.

– Yra tiesos jūsų  žodžiuose, bet argi nepastebite konkrečių tramdomųjų veiksmų: cenzūra,  temos – tabu, požiūriai – tabu, menkiausiu pretekstu – sankcijos,  baudos, kaltinimai nacionalizmu, netolerancija?..

– Na,  ir ką? Vadinančius mus netolerantiškais taip pat galima išvadinti  netolerantiškais. Iškeliantiems mums bylas taip pat galima iškelti  bylas. Kaip atsaką į mums keliamus reikalavimus galima reikalavimus  kelti ir jiems. Tiesiog reikia grumtis. Tam ir yra postai, valdžios  svertai, politika… Klausimas tėra paprastas, esminis ir vienintelis:  giname mes savo orumą ir laisvę ar ne? Tik atsakę į jį, sužinosime apie  kokią toleranciją kalbama – ar apie mulo toleranciją svetimų užkrautai  naštai, ar apie oraus laisvo žmogaus taurią geranorišką toleranciją  pasaulio įvairovei.

– Juoba kad tie, skubantys mus išvadinti netolerantiškais, nė nepabandė gilintis į lietuvių tolerancijos galimybių ribas?

– Beje, tai itin svarbu. Lietuvių tauta per pastaruosius kelis šimtmečius  labai stipriai, labai žiauriai prisikentėjo. Ką reiškia vien sovietinė  okupacija – šiurpu suvokti: „buvo išvežtas kas dešimtas“, bet reikia  turėti omeny, kad ne šiaip kas dešimtas – buvo nupjauta visa tautos  galva su svarbiausiais smegenų vingiais. O tada emigracijos banga. Kas  gi emigravo? Daugiausia šviesuomenė. Pokaris – vėlgi tą nupjautą tautos  galvą teko atsiauginti tamsoje, apgraibomis, pogrindinėmis sąlygomis.  Natūralu, kad per tuos 50 metų smarkiai smuko lietuvių sąmoningumo  lygis. Nieko stebėtino, kad netekus sąmoningumo tautos reakcijos į  aplinką kartais būna nevykusios. Na, pavyzdžiui, akmuo į langą vietoje  žodžių „man tai nepriimtina“ ar niuksas į nosį vietoje „gal pasitarkim,  susitarkim“…
Į visus šiuos dalykus būtina atsižvelgti ieškant  lietuvių tautos tolerancijos ribų. Būtent – tų ribų reikia ieškoti, o ne  jas nustatyti.

– Kaip lietuviams elgtis girdint, kad esame vadinami žydšaudžių tauta? Kaip elgtis girdint, kad lietuviai skriaudžia Lietuvos lenkus? Arba matant, kaip ES direktyvos kiša savo gašlius pirštus į mūsų vaikų darželius, mėgindamos jiems įmušti, jog lytis – ne prigimtinis, o apsisprendimo reikalas, provokuodamos juos psichinei sumaiščiai dėl seksualinės orientacijos?

– Tuos, kurie mus vadina žydšaudžių tauta, nedelsiant reikia duoti į teismą. Dėl Lietuvos lenkų – jau atsakiau, bet pirmiausia net terminas šis neteisingas – reikia sakyti „lenkakalbiai lietuviai“, o ne Lietuvos lenkai. Kas gi yra Lietuvos lenkas? Ar tas, kuris gyvena Lietuvoje, bet paklūsta Lenkijos įstatymams? Juk tai nesąmonė. O į elgesį su mūsų vaikais požiūris tegali būti vienareikšmiškas – pasakysiu kaip vyras, kaip tėvas ir kaip senelis: į nosį. Be užuolankų, įžangų ir diskusijų. Juk tai mūsų vaikai – mūsų švenčiausia pareiga juos ginti.

– Vien už tai, ką pasakėte, neabejotinai būsite išvadintas netolerantišku.

– Netolerantišku kam?

– Tautinėms ir seksualinėms mažumoms.

– Bet juk tai migla. Juk akivaizdu, kad kiekvieną be išimties daugumą sudaro įvairios mažumos. Priklauso tik nuo vertinimo aspekto – akių spalvos mažumos, ūgio mažumos, kairiarankystės mažumos, profesinės mažumos – visos jos drauge sudaro visumą ir nėra jokios atskiros daugumos visų mažumų atžvilgiu. Todėl kai gatvėje kažkas reikalauja tolerancijos mažumoms, nepriimu to reikalavimo sau, nes neatstovauju jokiai didžiumai. Todėl nesuprantu, kodėl jų teisės ir norai yra svarbesni už mano teises ir norus? Tegaliu sakyti: „Tuomet tarkimės – tu išsakyk savo reikalavimus man, aš išsakysiu savo reikalavimus tau“. Bet ar tos vadinamosios mažumos su tuo sutinka? Juk ne. Tavų reikalavimų jiems jie nelinkę klausytis. Tad atsakykite sau, ar jie nori tolerancijos, ar išskirtinių teisių?..

Antanas Smetona sakė, kad su tautinėmis mažumomis reikia elgtis kaip su svečiais – bičiuliškai, tolerantiškai, pagarbiai. Bet juk svečiai taip pat turi tam tikrus leistino ir neleistino elgesio kanonus – jiems juk nėra viskas galima.
Apskritai kai kalbama apie žmones, tolerancija niekada negali būti vienkryptis reiškinys – būtinai abipusis. Nes antraip į žodį „tolerancija“ ima tilpti „manipuliavimas“ ir „absurdas“. Na, įsivaizduokime moksleivių klasę, kurioje vienas moksleivis ūmai ima klykti: „Duokite man kasdien po litą“. Kodėl turėtume duoti? Kodėl tuomet ne man? Kuo aš prastesnis? Nes pagal tavuosius aspektus patenku tarp daugumos. Bet juk tu tarp daugumos patenki pagal manuosius. Tad kodėl tavasis aspektas yra svarbesnis už manąjį?..

Beje, tiek tautinėms, tiek seksualinėms mažumoms aš esu tolerantiškas. Tolerancija manęs neįpareigoja jų mylėti – įpareigoja jų neskriausti. Aš jų ir neskriaudžiu. Homoseksualų Lietuva nesodina į kalėjimus, nevaro jų iš Lietuvos, netrukdo jiems būti tokiems, kokie yra… Argi tai nėra tolerancija? Tačiau kai mažumos socialinis statusas virsta ideologija, kai susibūrę jie ima reikalauti to „lito“, o jei neduodu, jaučiasi skriaudžiami – tuomet jaučiuosi puolamas aš. Tie „mažumų ideologai“ – gudrūs. Žinodami, kad diskriminacija – jautri tema, ima ja žongliruoti, ir kai aš netoleruoju ideologijos, kaltina mane, kad netoleruoju kitokios seksualinės orientacijos žmonių.

Čia tiktų prisiminti darbininkų klasės ir ne taip tolimo istorinio laikotarpio pavyzdį. Kiekvieną darbo žmogų asmeniškai juk mylime ir gerbiame, tačiau kai kalbama apie proletariato ideologiją – šiurpas turbūt ne tik man vienam nugara perbėga?.. Čia – lygiai tas pats. Kitokios seksualinės orientacijos žmogui aš tolerantiškas, bet homoseksualų klubų, homoseksualų lygų ir homoseksualų ideologų netoleravau ir netoleruosiu.

Štai kasmet matome homoseksualų paradus. Ir kasmet tie paradai apauga kaltinimais, priekaištais, esą per prasta, per siaura erdvė paradui palikta, pernelyg abejingai valstybė į juos reaguoja, pernelyg santūriai jais džiaugiasi, pernelyg vangiai jais rūpinasi… Pasakykite man, o kodėl nematome fizinę negalią turinčių žmonių paradų? Kodėl valstybė, taip uoliai besirūpindama homoseksualų tolerancija, nepasirūpina neįgaliaisiais, kurie taip pat yra mažuma ir neabejotinai verta daugiau globos ir rūpinimosi? Mano manymu, neįgaliųjų teisės už homoseksualų ar tautinių mažumų teises privalo būti svarbesnės, nes neįgaliuoju bet kurią gyvenimo akimirką gali tapti bet kurios tautybės ar lytinės orientacijos žmogus. Todėl gėda valstybei tūpčioti aplink aikštingas ir įnoringas mažumas bent jau tol, kol nėra pasirūpinta tais, kuriems mūsų tolerancijos, globos ir rūpinimosi reikia labiausiai.

– O kodėl Lietuvoje nekalbama apie toleranciją lietuviams? Kodėl mes neįvardijame savo tautos diskriminacijos, nors aiškiai ją juntame?

– Tai išties labai svarbi ir aktuali problema, kurios mūsų pataikūniška valdžia ne tik nesprendžia, bet net neįvardija. Mes visada tik rūpinamės, gal, neduokdie, ko nors nekenčiame. O kad net keliose tautose egzistuoja senas ir visuotinai žinomas reiškinys, kaip neapykanta Lietuvai – vengiame pripažinti.

Prisiminkime lenkiškai perfrazuotą mūsų valstybės himną. Prisiminkime rusų aukštų karinių ir politinių struktūrų tiesmukus pasisakymus apie mūsų tautą ir valstybę, kurią jie pavergė, trypė ir dar šiandien tuo didžiuojasi. Esame nekenčiami, diskriminuojami, todėl turime garsiai ir plačiai pareikalauti tolerancijos lietuvių tautai, kultūrai ir pačiai lietuvybei. Pirmiausiai – pačioje Lietuvoje.

Šiandien Lietuva, deja, labai labai silpna. Tad prisimenant tą „tolere“ – mūsų šalis šiandien ne itin ką įstengia pakelti. Todėl šiandien reikalauti tolerancijos iš mūsų nėra labai sąžininga. Sąžiningiau būtų pagaliau imti toleruoti mus, o mums – patiems save. Toleruokime bent savo gyvybinius indus – atsigręžkime, apginkime tautinę kultūrą, tautinę moralę ir tautinį švietimą. Deja, mūsų valdžios atstovai ne tik neatstovauja savo tautai, bet net ir nesielgia kaip savo valstybės piliečiai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Razauskas. Kūrybos jungas
  2. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  3. D. Razauskas: tikrasis mūšis dėl Lietuvos vyksta mūsų dvasioje (audio)
  4. D. Razauskas. Veidrodėli veidrodėli, ar aš pati gražiausia?
  5. A.Medalinskas. Lietuvos inteligentai vėl gali susivienyti
  6. A.Medalinskas. Ar kursime „Lietuvos strategiją 2030“ kaip kūrėme Sąjūdį?
  7. L.Milčius. Vasario 16-osios Aktas – Lietuvos valstybės kertinis akmuo
  8. Ž. Makauskienė. Latvijos rusai „padės“ Lietuvos lenkams?
  9. V. Keršanskas. Apie dvilypį patriotiškumą ir jo (ne)naudą Lietuvai
  10. Forumas „Tauta, piliečiai, valstybė“ kviečia į diskusiją apie Lietuvos strategiją 2030
  11. G. Visockas. Tobulai nereikalingas dokumentas
  12. A. Avižienis.Tautos reikšmė individo gyvenime
  13. P.Maksimavičius. Prezidentas pasiūlė palaukti Lietuvos Seimo rinkimų
  14. Atnaujintas Kernavės muziejus skatina didžiuotis Lietuvos istorija
  15. Lietuvos ir Lenkijos ekspertai Augustave toliau diskutuos dėl tautinių mažumų švietimo

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 70

  1. Eirimas says:
    13 metų ago

    Dainius, kaip visuomet, – aktualiai ir taikliai. Pagarba!

    Atsakyti
  2. Mintis says:
    13 metų ago

    Svekos mintys.Laike išgrynintos.
    Skaitai ir savas sudėliotas pasitikrini ir gera žinoti,kad turime daug bendrumo,daug ko kas jungia,vienija.Tik reikia visiems kuo daugiau kalbėtis: atvirai ir nuoširdžiai.Tada ir supratimas aplanko ir Vienybė nori būti šalia.
    Ačiū autoriui.

    Atsakyti
  3. Lietuvis says:
    13 metų ago

    Dainius Razauskas visiškai teisus. Garbė jam. Mums trūksta orumo ir valios ginti save pačius. Kažkada to netrūko – prieš karą. Deja, tarpukario Lietuvos kapitalą baigiame iššvaistyti. Jo užteko sovietinei okupacijai atlaikyti, bet nebeliko išsilaikyti prieš globalizacijos potvynį.

    Atsakyti
  4. Iš miškų says:
    13 metų ago

    Šis straipsnis turi būti mokomoji priemonė pradedant Bumblausku, baigiant Tomaševskiu ir kitais, kad pirmą kartą pagaliau suprastų ir pamatytų viską blaiviom akim.
    Juk taip aiškiai išdėstytos problemos

    Atsakyti
  5. Ženklas says:
    13 metų ago

    Po Babilono nelaisvės žydų pranašai šaukė- atsigręžkime! Ir jų tauta atsigręžusi į savo religiją išliko per 2000 metų be savo teritorijos. Ir vis didėja ir stiprėja. O męs? D. Razauskas rašo “atsigręžkime, apginkime tautinę kultūrą, tautinę moralę ir tautinnį švietimą.” Štai koks turi būti paprastas, pagaulus rinkiminis šūkis tutininkams, o ne violetiniai kliedesiai!

    Atsakyti
  6. Egle says:
    13 metų ago

    Puikus straipsnis!
    Lenkijos isgalvota diskirminacija Lietuvoje – tai tikrai nemalonus reikalas.
    Galbut reiketu iskelti jiems klausima viesai- kodel Airijoje, D.Britanijoje ir kt. salyse gyvenatys Lietuvos lenkai bijo prisistatyti Lenkijos lenkams, kad jie yra lenkai. Jie daznai priristato kaip lietuviai, kurie ismoko lenku kalba nes gyveno tarp lenku, nes kitaip jie sako, kad “buna daug probelmu”. Lietuvos lenkai yra daug daugiau diskiriminuojami ir netoleruojami paciu Lenkijos lenku, todel reiketu jiems pasiulyti patiems pirma susitarkyti savo tolerancija.

    Atsakyti
  7. huzzah says:
    13 metų ago

    Autorius pamiršo kad visos Lietuvos tautinės ir seksualinės mažumos – irgi lietuviai, ir nori būt lygūs.
    Nežinau net ar juoktis ar verkt. Žmogus jaučiasi “puolamas”, nes kažkas nori būt lygus su juo. Apgailėtina.

    Atsakyti
    • Lietuvis says:
      13 metų ago

      Kuo lygūs? Kuo norit būti lygūs? Ar paradai jums tos lygybės pasireiškimas? Heteroseksualai savo lytinės orientacijos paraduose nedemonstruoja. Ir apskritai, kodėl jūs manot, kad homoseksualuaoseksualumas yra vertas išimtinio dėmesio?

      Atsakyti
      • Pikc says:
        13 metų ago

        Nes pederastai, lesbietės ir kitokie nuokrypos – dar ir ekshibicionictai? 🙂

        Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      13 metų ago

      Nėra jokių mažumų – yra tik žydomasoninio biznio projektai, kuriais yra pumpuojami iš Lietuvos pinigai, t.y. tiesiog parazitaujama.
      Labai gerai būtų, kad tautininkų aljansas šitą blogį išrautų – yra kur pinigus panaudoti ir be šitų gudruolių pragyvenimo finansavimo.

      Atsakyti
  8. Lietuvis says:
    13 metų ago

    Kada gi pagaliau lietuviais taps sąmoningais lietuviais? Ar sulauksim kada nors to? Kada gi bus nuimtas nuo mūsų tautos kažkoks amžių prakeiksmas? Supraskim pagaliau, kad mūsų tautos likimo racionaliai (jei tą racionalumą suprasime pagal šiuo metu visuomenėje dominuojančius kriterijus) neįmanoma paaiškinti. Visos aplinkinės tautos (lenkai, švedai, latviai, estai, rusai) myli save, nori save išsaugoti, sustiprinti, o mes – ne (kaip ir baltarusiai, bet juk jie iš esmės to paties lietuviškojo baltų etnoso palikimas). Ar mes išliksim apskritai?

    Atsakyti
    • Mintis says:
      13 metų ago

      Išliksim,jei nekelsim patys sau abejonių ir mus supantiems žmonėms.Jei lietuviai patys save pradeda pravardžiuoti “runkeliais” ir kitus žmones, tai suminto orumo ir savigarbos pasekmė.Kai tai susigražinsim išlikimo klausimas nekils.

      Atsakyti
  9. senis says:
    13 metų ago

    Saunuolis. Senokai kazka geresnio ir beskaiciau. Viska tvarkingai “sudeliojo i lentyneles”. Beje, ar Dainius eis i Seima, ten labai tokiu zmoniu truksta…

    Atsakyti
  10. Marta says:
    13 metų ago

    “- Kokia tos tolerancijos prasmė, kurią mums bando skiepyti ES direktyvos. Ką reiškia ta „tolerancija“, kurios jie iš mūsų reikalauja?”

    Patarčiau ponui Stankevičiui ir kitiems žurnalistams bei politikams pirmiausiai išsiaiškinti iš kokių šaltinių tos “direktyvos” eina. Jei jos ateina iš Europos, tai dar nereiškia, kad tai Europos Sąjungos direktyvos. Dauguma politikų, nemokėdami anglų kalbos neskiria European Council nuo Cauncil of Europa, kuris net nepriklauso Europos Sąjungai ir tariasi ginąs “žmogaus teises”. Netgi jos įkurtas Starsburo teismas nėra Europos sąjungos institucija.

    O Europos ir Rusijos Žydų kongresas yra i dar vieną instituciją įkūręs – The European Council on Tolerance and Reconciliation. Pagrndiniai šios Nevyriausybinės organizacijos įkūrėjai – tai Lenkų eksprezidentas Aleksander Kwaśniewski ir Viatcheslav Moshe Kantor, President of the European Jewish Congress. Jie dabar kuria visokias programas, pvz. tokias kaip NEVR , kurios turi įrodyti, kad Rusijos ir kt. kultūras kūrė “mažumos”, visų pirma žydai. //www.moshekantor.com/

    Atsakyti
  11. Marta says:
    13 metų ago

    įdomu kas kūrė šią svetainę ir kodėl automatinė cenzūra nepriima komentarų su žodžiais ž y d a s ir s i o n i s t a s ?

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      13 metų ago

      Žydas – sionistas.
      Parašė, vis tik. 🙂

      Atsakyti
  12. Lietuvis says:
    13 metų ago

    Ar tikrai nepriima?: ” zy d a s ir s i o n i s t a s”

    Atsakyti
  13. tikras lietuvis says:
    13 metų ago

    Teisingos mintys.
    Tik ar bus jos panaudotos Lietuvos atstatymui – kosmopolitų presingo nusimetimui?
    Ar tautinis aljansas turi numatęs tam konkrečias priemones?

    Atsakyti
  14. tikras lietuvis says:
    13 metų ago

    Labai svarbu, kad Razauskas iš esmės teigia, jog Lietuvoje gyvena tik viena tauta – lietuvių.
    Nes visos tos “mažumos” yra biznio projektai.

    Atsakyti
  15. Kemblys says:
    13 metų ago

    😀 😀 😀 “…žinomą Lietuvos baltistą, etimologą, religijotyrininką ir filosofą, habilituotą humanitarinių mokslų daktarą Dainių RAZAUSKĄ…”

    Pamiršo lietuvišką žodį PAKANTUMĄ, tai ir malė š..ą apie TOLERANCIJĄ, pasitelkdamas jam žinomus svetimžodžius.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      13 metų ago

      Taip – pakantumas būtų lietuviškiau, tačiau jie kritikavo tai kas atplaukia iš kitur tokiu pavadinimu.
      Todėl teisingai pavartojo tą žodį – nebesikabinėk.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        13 metų ago

        Šįkart Tu pats edukvačiai nekurektiškai kabinėjies prie žmogaus (Kemblio).

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          13 metų ago

          Laba diena – kaipgi aš čia kabinėjuos? 🙂

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            13 metų ago

            Labas, prisiekęs Pagoni.
            Šventų Žolių Žolinių Šventės proga – nebesikabinėsiu (daviau įžadus). (Perkūnui).
            Ar buvai laukuose padievinti lietuvybę?

          • tikras lietuvis says:
            13 metų ago

            Visos religijos yra priklausomybė, todėl tokiom nesąmonėm neužsiimu (kasu bulves 🙂 ).
            Geriau jau padaryk ta proga kaušą (primenu gėrimų savybes:
            1. degtinė plečia kraujagysles;
            2. alus – kelia spaudimą, todėl jį geria visos Čekijos senutės;
            3. raudonas vynas naudingas širdžiai.
            Kaip sakydavo tikri tarybiniai pijokai: gėriau, gersiu ir dar žinau kur gauti.). 🙂

          • tikras lietuvis says:
            13 metų ago

            P.S.
            pamiršau paminėti, kad degtinė valo iš kūno sunkiuosius metalus (tai buvo žinoma dar tarybmečiu, nes, ruošiantis atominiam karui, degtinės butelys buvo privaloma atsargų dalis – ir žaizdoms patelti, ir į vidų pavartoti dėl minėtų priežasčių: žinovai sako, kad tie, kurie prie Černobylio neišsipagiriodavo, tie arba visai nesusirgo, arba susirgo lengvesne forma).

          • tikras lietuvis says:
            13 metų ago

            Žaizdoms patepti.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            13 metų ago

            O kokių netoli ruotinų sau žaizdų turi, (tikras?) Pagoni?

          • Amelija says:
            13 metų ago

            Neopagonis. Į bažnyčią normalūs lietuviai eina.

          • Mintis says:
            13 metų ago

            Kas tie “normalūs” ir kas “ne”?
            Jei tikinti,tai reiktų rašyti Bažnyčia iš didžiosios,nes einat į savo Dievo namus.Jei tik”einat”tai ko ten einat ,jei nuėjus nieko nejaučiat,tai kam vaidinti.Gi Dievas viską mato:)Pripaišys jums tuziną nuodėmių:))).Aš einu ten,kur nuošidžiai galiu bendrauti. ir ką gerbiu ir kreipiuos pagarbiai ir bendrauju pagarbiai.Kur ne- neinu:)))

    • Mintis says:
      13 metų ago

      Gal sąmoningai žodžio “pakantumas”nenaudojo.Autorius kalbėjo apie”tolerantinę”ideologiją ir čia Lietuviškas žodis”pakantumas”nedera.Matyt sąmoningai gražaus lietuviško žodžio kur nereikia neįvėlė.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        13 metų ago

        Pakantumas gali būti tik neigiamiems reiškiniams, teigiamais džiaugiamasi. Todėl pakantumas, kokio atskiro reiškinio atžvilgiu, gali trukti neilgai, kol visuomenė tą reiškinį išgyvendins. Todėl visi, reikalaujantys ‘tolerancijos’, bando ištęsti neigiamus reiškinius ilgesnį laiką – tam aš nepakantus.

        Atsakyti
        • Mintis says:
          13 metų ago

          Atkaklumas davė vaisius.Atkreipėte dėmesį į svetimžodžius lietuvių kalboje.Bent jau man tikrai teko susigėsti ir pradėjau stebėti savo kalbą,užsivedžiau žodinėlį.Manau tokių bus ir daugiau.Tai kaip su ‘ačiū” ir “dėkui” dėkojant?

          Atsakyti
          • Mintis says:
            13 metų ago

            “reitinguoti”,gal išsirinkti iš sąrašo?
            Ačiū

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            13 metų ago

            Komū dzienkujie bardzo, pani Mintis ?

          • Mintis says:
            13 metų ago

            Vilmantai,lenkiškai nemoku.Nesipykim.Gerai?

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            13 metų ago

            Nesipykim.

          • Mintis says:
            13 metų ago

            Vilmantai,yra Alke,du straipsniai apie žvaigždžių išdaigas danguje rugpjūtį.Yra nuotraukos,video.Ar buvai užsukes ten?.Labai gražu.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            13 metų ago

            Buvau ir matau:
            Gold Canyon. Arizona. Matyt buvusi Majiška buveinė su savo Dangyste, vis pranašaujančia krikščionių pasaulio pabaigą. Kažkaip šiurpu – tos jų prog. nozinės įžvalgos turbūt skirtos ir Lietuvai.

          • Mintis says:
            13 metų ago

            Gal?Bet prognozės gali ir likti tik prognozėmis,jei nebūsim paskendę liūdesyje,neviltyje.Reikia pasikrauti gera energija:prisisemiu rugpjūtį žvaigždždžių,kad šviestų iki kitų metų rugpjūčio,ateinančią link manęs neigiamą energiją paverčiu teigiama.Reikia būti stipriai,kad Lietuvoje daugiau stiprybės būtų:))))

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            13 metų ago

            Tai va.

          • Mintis says:
            13 metų ago

            Jei ką,tai aš iki rytojaus vakaro kažkur”paplūduriuosiu”:))).
            Sėkmės.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            13 metų ago

            Ir kokį Dangų, kokias Dausas matei? Ar jos ką nors reiškė ?

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            13 metų ago

            (Aš rimtai).

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            13 metų ago

            D. Razauskui – sėsk du.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            13 metų ago

            Kembliui – dešimtukas (su avonsu).

          • Kemblys says:
            13 metų ago

            “Tai kaip su ‘ačiū” ir “dėkui” dėkojant?” – kalbininkų klausti reikia.

            Kalba susidomėjau suvokęs jos vaidmenį mąstyme. Tuomet suvokiau lietuvių kalbos pranašumą prieš kitas kalbas.
            Maišyti atskirų kalbų žodžius yra lygiai taip pat, kaip maišyti skirtingų skaičiavimo būdų ženklus.
            Pabandyk išspręsti: ll+ll+ll=?
            ll – koks ženklas, 11 ar 2 ar 3 (dvejetainėje)?

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            13 metų ago

            Bet kurį import žodytį gali sulietai tuvinti pridėjus ACIJA, IZMAS.
            Pvz. indoktrinuojama indoktrinacija man visada asosijuojasi su dešra indigrient.

          • Mintis says:
            13 metų ago

            11 jei dvejetainėje?

          • Kemblys says:
            13 metų ago

            dvejetainiu būdu skaičiuojant vertinama ar ženklas yra toje padėtyje ar ne.
            jei ženklas yra:
            pirmoje padėtyje, imamas skaičius 2 laipsnyje 0 =1, antroje padėtyje imamas skaičius 2 laipsnyje 1 =2, trečioje padėtyje imamas skaičius 2 laipsnyje 2 =4.
            ketvirtoje…. laipsnyje 3
            jei parašyta lll (4+2+1=7), jei parašyta l0l (4+0+1=5)

            “11 jei dvejetainėje?” (2+1=3),

          • Mintis says:
            13 metų ago

            Ir……Ar nereikėtų išsamesnio paaiškinimo ?

          • Kemblys says:
            13 metų ago

            googlinti moki?
            http://lt.wikipedia.org/wiki/Dvejetain%C4%97_skai%C4%8Diavimo_sistema

          • tikras lietuvis says:
            13 metų ago

            Jis visada knebinėjasi po smulkmenas, taip tarsi norėdamas nuvesti nuo esmės (pasiginčykite su žydomasonais – ta pati taktika).
            Įtakos agentų užsiėmimai.

        • tikras lietuvis says:
          13 metų ago

          Nusišnekėjai – lietuviai pakantūs svetimam, bet geram žmogui, tačiau nepakenčia blogio.

          Atsakyti
  16. Žygeivis says:
    13 metų ago

    Šia tema:

    Marius Kundrotas. Tolerancija – dorybė, yda ar mitas?

    (Žygeivio pastaba – pilną Mariaus straipsnį internete jau neradau (deja, jo asmeninė svetainė nebeveikia), todėl įdedu rastą ištrauką).

    Tolerancija (lotyniškai “tolerantia” – kantrybė) yra tarptautinis terminas, reiškiantis pakantumą kitoniškai nuomonei, požiūriui, elgesiui.

    Vienos nuomonės viešpatavimas viduramžių Europoje ir kai kuriose moderniųjų laikų politinėse sistemose pavertė toleranciją laukiama panacėja, o postmodernistinėje pasaulėžiūroje tolerancija virto burtažodžiu.

    Tačiau mėginant šį principą iš svajonės perkelti į tikrovę, išryškėja tam tikras loginis nenuoseklumas.

    Ar įmanoma absoliuti tolerancija?

    Pasirodė, kad ne.

    Visų pirma, tolerancija, susidūrusi su netolerancija, pati virsta netolerancija šiai netolerancijai. Tai nėra vien žodžių žaismas, o konkreti ir aktuali praktinė problema.

    Pažiūrų skirtingumas ir jo galimybė buvo pagrindas iškilti tolerancijos principui, tačiau pastarasis nesuteikė problemai sprendimo, o greičiau įnešė dar daugiau sumaišties. Dialektinę problemą pamėginta įsprausti į pozityvizmo rėmus, ir pozityvizmas pasirodė esąs visiškai nepajėgus šios problemos spręsti. Dvišalė schema – “tolerancija arba netolerancija” – susidūrė su neiginio neiginiu. Praktika pasirodė sudėtingesnė už primityvią ir utopinę teoriją. Praktikoje konfliktai kyla ne tarp “tolerancijos” ir “netolerancijos”, o tarp daugybės skirtingų požiūrių.

    Bet kuris asmuo, viešai deklaruojantis savo vertybines nuostatas, gali sukelti pasipiktinimą priešingų nuostatų šalininkui. Ką daryti šiuo atveju? Atsakymas tik atrodo paprastas: toleruoti. Tačiau bet kurios vertybės šalininkas, pripažinęs priešingos (ne šiaip kitoniškos, o būtent priešingos!) nuostatos lygiavertiškumą, automatiškai paneigia savąją poziciją. Klasikinės šeimos šalininkui homoseksualizmas negali būti tolygia vertybe, tautininkui negali būti priimtinas kosmopolitizmas, krikščionis negali pripažinti Krišnos Dievu. Tai padarę, jie nebebūtų savimi.

    Žinoma, religija, politika ir moralė yra skirtingos sritys, tačiau visose jose galima arba konkreti pozicija, arba jos nebuvimas. Būtent pastarasis atvejis yra vienintelė galimybė visiškai tolerancijai. Kai neturi pozicijos, tai nėra ir ką ginti. Nebėra pagrindo nesutarti dėl pozicijų skirtumo. Tokiu būdu, tolerancijos principas praktiškai verčia būti niekuo, nes būdamas kažkuo, gali įžeisti kitą, kuris tuo nėra. Iš esmės, tolerancija – tai įteisintas nihilizmas.

    Tolerancija neskatina nuomonių įvairovės (pliuralizmo), o kaip tik apriboja tokias galimybes, pretenduodama būti vienintele teisinga pažiūra.

    Tokiu būdu gimsta prieštaringas požiūris: Tiesa yra tokia, kad jos – nėra!

    Tačiau jei nėra absoliučios Tiesos, tai ir jos neigimas negali būti
    absoliučiąja Tiesa.

    Dažnu atveju tolerancija reiškiasi konformizmo – prisitaikymo – pagrindu.

    Kitais atvejais tai gali būti paprastas abejingumas: “esu tolerantiškas, nes tai manęs neliečia”. Tačiau tai net nėra nuostata, o situacinė būklė: kas bus, kai, vis dėlto, “palies”?

    Dar kitais atvejais, tolerancija tampa ginklu kovoje dėl skirtingų vertybių, nuostatų ir interesų. Ir anaiptol – ne silpnųjų ginklu.

    Viduramžių pabaigoje gyvavo toks principas: kieno valdžia, to ir religija.

    Šiandieną – kieno valdžia, to ir tolerancija. Tokia būsena – visiškai natūrali, ir ne vien dėl to, kad šiandien tolerancija užima religijos vietą.

    Kadangi tolerancija nepajėgi išspręsti pažiūrų ir interesų skirtumo, įvesti bendro visuotinio sutarimo (kuris praktikoje nėra ir negali būti įmanomas), tai belieka rinktis: kurią pusę toleruoti? Jeigu krikščionis teigia, jog homoseksualizmas – nuodėmė, tuomet belieka vienas iš dviejų: arba jį nutildyti, arba pripažinti, jeigu ne jo požiūrio teisingumą, tai bent jo teisę taip manyti. Tačiau kaipgi pripažinsi tokią teisę, jeigu šis požiūris žeidžia priešingų nuostatų (teisingiau – polinkių) atstovus?

    Liberalai tariasi atradę auksinį raktelį nuo šios problemos, iškeldami privatumo principą: “Turi savas pažiūras? Turėk jas sau, ir nebūtina jas viešai reikšti”.

    Bet šis principas sukėlė dar didesnius prieštaravimus. Pirmiausia, klausimas kyla ne dėl to, “ar būtina?”, o dėl to – “ar galima?”.

    Principas, kuomet turėti nuomonę leidžiama, bet jos viešai reikšti – nevalia, reiškia ne ką kita, kaip totalitarinę diktatūrą. Kita vertus, kas darytina, kuomet konkrečios pasaulėžiūros sudėtine dalimi yra ne tik tvirta pozicija priešingų nuostatų atžvilgiu, bet ir viešas tos pozicijos deklaravimas? Ir apskritai, ar nuoseklu turėti požiūrį, laikyti jį teisingu, ir viešai neskelbti? Kurgi tolerancijos nuoseklumas, jeigu žmogus verčiamas slėpti ar gėdytis savo pažiūrų?

    Kas kita, jei neturi to požiūrio ir nelaikai jo teisingu, tačiau tai – vėl grąžina prie draudimo turėti poziciją. Leidimas ją turėti ir draudimas viešai reikšti tėra išsisukinėjimas nuo tiesaus atsakymo. Šiuo atveju, nuoseklesni tie, kurie atvirai teigia: mūsų požiūris yra teisingiausias, ir kitiems pasaulyje neturi likti vietos! Būtent į tai šiandien pretenduoja tolerancijos principas, nepakęsdamas greta savęs jokių alternatyvių pasaulio gelbėjimo modelių.

    Taigi, tolerancija konfliktų nesprendžia. Tai – tiesiog dar viena utopinė, mesianistinė doktrina, virtusi įrankiu priešingos pozicijos gniaužimui.

    Tai – praktinė pusė.

    O teoriniame lygmenyje, tolerancija atsiskleidžia kaip visiškai amoralus principas, kadangi sulygina teisų su neteisiu, dorybę – su niekšybe, normą – su iškrypimu. Motina Teresė pastatoma į vieną gretą su Vievio pakelių maniaku Kaziu Jonaičiu. Tai įmanoma tiktai neigiant objektyvių vertybių buvimą, ką tolerancija ir daro.

    Tiesa, įmanoma ir kitokia tolerancija: tai tolerancija bendrų vertybių pagrindu. Kai sutariama dėl pagrindinių vertybių, antraeiliai – sampratų ir priemonių skirtumai – gali tapti nebe tokie svarbūs. Tačiau ši tolerancija nėra absoliuti, o dalinė. Tai – nėra tolerancija kaip principas, o greičiau natūralus konsensusas bendrų vertybių pagrindu.

    Todėl šitokio santykio net neverta vadinti tolerancija, kadangi tolerancijos principo nuoseklumas reikalauja statyti šį principą vertybe savaime (o ne kažkurios kitos vertybės pagrindu).

    Ko gero, verčiau būtų mažiau akcentuoti toleranciją, ir labiau ieškoti objektyvumo. Pripažinus, jog objektyvi Tiesa yra, visiškai nebūtina ją iškart sutapatinti su savo subjektyvia nuomone. Tačiau priešingas kraštutinumas – objektyviosios Tiesos paneigimas – prie gero taipogi, nepriveda. Kai Tiesos nėra, tuomet kiekvienas tampa sau tiesa. O kai kiekvienas ima gyventi sau, tada kiekvienas tampa ir potencialia auka.

    Marius KUNDROTAS

    Atsakyti
    • Žygeivis says:
      13 metų ago

      Ir ši tema:

      Jacob Mchangama. Cenzūra kaip „tolerancija“
      http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=115&t=5265

      Atsakyti
      • Žygeivis says:
        13 metų ago

        Čia irgi siūlau paskaityti:

        Politkorektiškumas – blogiau už leninizmą!
        http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=115&t=3847

        P.S. Įvairius straipsnius apie toleranciją surinkau čia:

        Tolerancija – dorybė, yda ar mitas?
        http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=115&t=5392

        Atsakyti
  17. /T\ says:
    13 metų ago

    Pusiau rimtai, pusiau nerimtai.
    Jei tolere kelti , tai ir taurelė reiškia tą patį . Jei su kuo nors noriu pakelti taurelę , tai su tuo tauleruoju …

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      13 metų ago

      Na, rytoj Žolinės, tad galbūt prasmingiau būtų tauleruoti kokį žolelių antpiliuką (saikingai, mėgaujantis).

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        13 metų ago

        Пьянству бой! 🙂

        Atsakyti
  18. Almantas Stankunas says:
    13 metų ago

    Puikus straipsnis. Pritariu. Dėkui

    Atsakyti
  19. Dervišas says:
    13 metų ago

    Perskambinau visiems pažistamiems,draugams ir savo vaikams, kad perskaitytu straipsnį.Ačiū autoriui.Puiku.

    Atsakyti
  20. tikras lietuvis says:
    13 metų ago

    Ką tik LRT pranešė – iš kalėjimų paleidžia gaujas žulikų.
    Tautininkams uždavinys: jei jau žuliką pavyko patupdyti, tai tegul jis ten sėdi tol kol jo šeimoje jauniausias taps vyriausiu. 🙂

    Atsakyti
  21. stebetojas says:
    13 metų ago

    Straipsnyje ir daugelyje čia esančių komentarų yra loginių klaidų ir net manipuliavimo vartojant sąvokas, taip pat ir Kundroto citatoje, kurioje net bandoma remtis formaliais loginiais argumentais. Žinote, tokiais būdais galima įrodyti, kad 1 centas = 1 litui…
    Nereikia išradinėti savų abejotinų apibrėžimų ir provincialių pseudofilosofijų.
    Žiūr. geriau http://en.wikipedia.org/wiki/Tolerance
    Šiaip šis žodis (sąvoka) turi daug reikšmių. Tą apie kurią kalbama čia, yra trumpai apibrėžta taip: “Tolerance or toleration [is] a fair, objective, and permissive attitude toward those whose opinions, practices, race, religion, nationality, etc., differ from one’s own; freedom from bigotry.” (galėtų kas nors ir išversti į lietuvišką Wikipediją)
    Kai kalbama apie toleranciją, toleruojamas/netoleruojamas yra būtent žmogus kaip toks, t.y. konkreti būtybė. Tai nereiškia, kad man priimtinos to žmogaus, nuomonės, ideologija, religija, seksualinė orientacija, bendrai tapatumas ir pan. Pvz. aš toleruojų savo homoseksualų draugą ir gerbiu jį kaip asmenybę, kaip žmogų, nors homoseksualumas kaip toks man yra visiškai svetimas, atstumiantis. Todėl, nežiūrint į savo asmeninius jausmus, aš jaučiu pareigą ginti savo homoseksualų draugą nuo nedraugiškos aplinkos (kuri jį į akis vadina “pyderu” ir galvoja, kad tokiu būdu ji išreiškia savo nuomonę ir net pasaulėžiūrą).
    Galima palyginti su klasikiniu pasakymu “man visiškai nepriimtina jūsų nuomonė, bet aš paaukočiau savo gyvybė už tai, kad jūs turėtumėte galimybę ją išsakyti”.
    Tolerancijos savoką yra artima mandagumui: pvz tik primityvus, nemandagus žmogus juokiasi iš storo, negražaus žmogaus gatvėje. Jeigu aš mandagiai kalbuosi su storuliu, visiškai nereiškia, kad pastarasis man yra gražus.
    Beje, visai nereiškia, kad pvz homoseksualūs žmonės yra tolerantiški – visiškai ne, kaip ir pvz juodaodžiai gali būti rasistai.

    Tolerancija – tai būdas vienoje edrvėje sugyventi visai skirtingiems žmonėms. O netolerancija anksčiau ar vėliau baigiasi tragedijomis, net kraujo praliejimu.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      13 metų ago

      Mandagumas yra pagarbos rodymas nepriklausomai ar tas (tie) žmogus jos nusipelnė. Mandagumas atsirado prievartinėje valstybinėje visuomenėje. Gentyse žmogus gerbiamas tiek, kiek nusipelnė. Jei ‘storas’ žmogus yra geras jį negerbdamas negerbsi savęs.
      Pakantumas ir nepakantumas yra ne žmonėms, o jų veiklai. Jei jų veikla nepriimtina visuomenei, ar net daro žalą (pvz., laužo dorovines nuostatas būdingas tai visuomenei), pakančiam galima būti tol, kol neįsitikinama. Pakantumas svetimtaučiams galimas, jei jie, kaip svečiai, gerbia vietinius papročius ir elgiasi priimtinai.Svetimtaučių antplūdis kelia grėsmę vietinei visuomenei ir tai tolygu karo užgrobimui – visuomenė privalo gintis VISAIS būdais,

      Atsakyti
    • Pikc says:
      13 metų ago

      Gerbiamasis, tai, apie ką Jūs čia rašote, galima apibūdinti kaip pakantumą ir/ar paprasčiausią pagarbą. Tai toli gražu nėra tas pats, kas pastaruoju metu peršama tolerastinė ideologija, apie kurią ir kalbama tiek straipsnyje, tiek Mariaus citatoje. Ten pakantumo samprata yra iškreipta tiek, kad iki tolerancijos jai – kaip kiaulei iki Mėnulio (jei ką, atsiprašau už porkofobiją, diskriminaciją ir kiaulių teisių pažeidimą :)). Dėl to ir vadinama tolerastija. Kitaip tariant, tolerancija, žmogaus teisės ar pan. kaipo tokios nėra ydingos sąvokos – ydingas yra jų prasmės iškreipimas.

      Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      13 metų ago

      Nusipaistei visiškai:
      negalima pakęsti blogo elgesio.
      Apie tai dera šnekėti.
      Jei pederastai savo maršais kėsinasi prastumti savo netikusį gyvenimo būdą kaip normą, tai visuomenės dauguma ir pasako – mums to nereikia, susirinkit savo žaislus ir keliaukit ten, kur tai yra, gal būt, priimtina.
      Mes dar nenuglušom ir tokiom nesąmonėm neužsiiminėjam.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        13 metų ago

        Prie pederast izmo per pastaruosius mums nepriklausomus metus sparčiai prisidėjo ir krikš. čioniška dogma: MYLĖKIT VIENAS KITĄ.
        Kuo meilės baigiasi? Jei nori dešimtuko, pabandyk teisingai atsakyti.

        Atsakyti
  22. iš šalies says:
    13 metų ago

    Straipsnis kaik straipsnis…bet komentarai… ….
    JŪS NIEKADA NELAIMĖSITE PRIEŠ GĖJUS !!! Jie sugeba būti vieningi, o jūs visi- maž vaikiai smėlio dėžėje, besipilstantys smėliuku vienas kitam į akis. Tik pradedat diskutuoti ir tuoj susipešat. GĖDA!!! Tolerancija ar pakantumas, tikras lietuvis ar tikresnis pagonis, lietuviškom raidėm ar angliškom, ar dar kas nors-puikus pretekstas peštynėms. Kiek galvų tiek partijų! Kabinėjatės prie smulkmenų, o esmę pamirštate. Tokius lengva valdyti. …nesipykime prieš Žolinę…o po Žolines ir vėl galima????Vietoj to, kad vieningai veikti, še tau kad nori…“lietuviai“…MAŽI VAIKAI!!!!

    Atsakyti
  23. rimas says:
    13 metų ago

    Geras straipsnis.Bėda tik,kad dėdulė Stalinas mūsų valdžią prilaikančius įpratino pirmus raportuoti įvykdžius kiekvieną jo pirstelėjimą.Tai jie ir raportuoja.Tada Maskvai,dabar Briuseliui. O dėl mūsų išsirinktos valdžios… Kas rinko Abonentą,kai jis pirmą kartą ėjo į Vilniaus merus? Kiek vilniečių už jį balsavo antrą kartą?Kai visi dar puikiai prisimena jo abonentinius 15 proc.?Kokia ta rinkimų teisė,kai šiokį tokį ir dar anokį,geroką mėmę,bet vis dėlto visos Lietuvos išrinktą prezidentą Paksą nušalinti telefono pokalbių įrašų pakako, o keliolikos drėmų išsirinktą Abonentą ne? Nors tokių pačių įrašų buvo.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius
  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  • Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

Kiti Straipsniai

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Mokiniai

Sostinė imasi priemonių lietuvių kalbos mokymo stiprinimui

2025 06 18
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti

Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti

2025 06 08
M. K. Čiurlionio triptikas „Raigardas“, 1905 m. | wikimedia.org nuotr.

Per Lietuvą ritasi „Čiurlionio dainų banga“: 9 miestuose R. Zubovas kviečia į čiurlionišką dainų šventę

2025 06 06
Turizmas | visalietuva.lt nuotr.

Turizmo poreikiai keičiasi: Lietuva ruošia žinovus naujoms kryptims

2025 05 30
Pilietiškumo egzamino nugalėtojai 2025

Apdovanoti tvirčiausias žinias parodę Pilietiškumo egzamino nugalėtojai

2025 05 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • +++ apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
A.Karvelio pav.

Atidaryta A.Karvelio piešinių paroda

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai