Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

J. Vaiškūnas. Tautinė kultūra – pagrindinis šių laikų nacionalinio saugumo uždavinys

Jonas Vaiškūnas
2019-02-05 09:28:27
15
Jonas Vaiškūnas | A. Stalilionio nuotr.

Jonas Vaiškūnas | A. Stalilionio nuotr.

Šio rašinio minčių pagrindu buvo parengtas ir perskaitytas trumpas pranešimas sambūrio „Lietuva yra čia“ steigiamojoje sueigoje Vilniuje 2019 vasario 2 d.

Kalbėdami apie gynybą visuomet turėtume prisiminti Didžiosios Britanijos premjero žodžius, pasakytus Antrojo pasaulinio karo metais. Tuomet, generolams prašant padidinti lėšas gynybos reikmėms kultūros lėšų sąskaita, premjeras Vinstonas Čerčilis kategoriškai nukirto:

„Nė vieno penso nuo kultūros. Kodėl tada iš viso mes turime kariauti?“

Geležiniai ginklai ir kariniai veiksmai yra kraštutinė nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonė. Nacionalinis saugumas – tai tautos saugumas, tautos gyvybingumo išlaikymas.

„Lietuvos respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas“ apibrėždamas „svarbiausias nacionalinį saugumą užtikrinančias Lietuvos vidaus politikos nuostatas“ kalba apie „lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą“ ir įvardija kas tai yra. Tai – tautinio sąmoningumo ir pilietiškumo, etinių ir moralinių vertybių ugdymas, švietimas, socialinis ir kultūrinis piliečių aktyvinimas, nacionalinės kultūros tapatumo saugojimas ir puoselėjimas, lietuvių kalbos apsauga ir tęstinumas, etninės kultūros ir papročių globa, kultūros paveldo ir kultūros savitumo saugojimas nuo griaunančio antihumanistinio poveikio, tradicinės šeimos puoselėjimas.

Štai kodėl kultūra valstybės strateginių sričių grandyje turėtų tapti sritimi Nr.1. Ir tai supranta mūsų kaimynai latviai. Net ir siaučiant ekonominei 2009-2010 m. krizei Latvija nemažino kultūrai skiriamos biudžeto dalies, o ją netgi didino – nuo prieš krizę skirto 0,7 proc. iki 1,1 proc. per krizę. Ir toks požiūris nėra naujas ar netikėtas.

Arvydo Juozaičio rinkimų programos keturis pilies bokštus – lietuvių kalbą, šeimą, švietimą ir teisingumą – kaip visą tvirtovę dengia lietuvių nacionalinė kultūra, kurioje būtent ir slypi mūsų tautos gyvybinės galios, mūsų savastis. Valstybės pajėgumą gintis, jos atsparumą lemia tautos kultūros gyvybiškumas. Juk ginasi ne ginklai, ginasi juos valdantys žmonės – piliečiai, pilėnai. Žmogaus ir tautos gebėjimą gintis lemia jo gyvybingumas. Jis ir yra savaiminis saugumas.

Net neturintis rankų ir kojų žmogus saugus turėdamas galvą. Tad turime suprasti, kad pagrindinis mūsų saugumo laidas yra dėmesys kultūrai, dėmesys dvasiai, dėmesys mintims. Būtent – dėmesys.

Kam skiriame dėmesį – tas veriasi, gausėja, dauginasi. Ten kur išlavintas dėmesys – klesti gyvybė ir saugumas. Jei ugdysime lietuvišką sąmoningumą, tai ir tautos gyvybiškumas ir saugumas augs. Viešojoje erdvėje – tai mūsų humanitarinių mokslų, etnologijos, baltistikos, lituanistikos plėtra ir tyrimų intensyvumas.

Valstybės  rūpestis kultūra, mokslu ir švietimu turi būti perteklinis. Obelys skirtingai vaisingos.

Turi prižiūrėti visą sodą tam, kad viena iš jų pradėtų derėti. Norint, kad vienoje mokslo įstaigoje pražystų kūrybos žiedas, reikia turėti kokias 5 mokyklas. Kad vienas doktorantas parašytų triuškinančią disertaciją, reikia 10-ies doktorantų. Šiuolaikiniam jaunam žmogui turime atverti platų diskusijų lauką, galimybių įvairovę.

Žmogaus smegenys vidutiniškai sveria apie 1 kg 400 gramų ir sudaro tik maždaug 2 proc. žmogaus masės, tačiau sueikvoja net 20 proc. mūsų kūno energijos. Tai yra neįtikėtinai daug. Tad ir sveikoje valstybėje – atitinkamus išteklius turėtume skirti visuomenės smegenims – kultūrai, mokslui, švietimui. Nemąstantis žmogus yra vergas net nepradėjęs gintis.

XXI-ame amžiuje įprastiniai ginklai jau dažnai vartojami kaip vaizdinė atgrasymo priemonė, o lemiamos kovos laimimos informacinėje – minčių erdvėje. Vadinamosios Kopenhagos mokyklos saugumo studijų specialistai informacinį karą laiko tam tikra tapatybės karo dalimi, pasak jų, „saugumo grėsmės yra susijusios su tapatybe ir kultūra, kuriuos liberalizmo atstovai buvo sumenkinę ir nuvertinę“ (Mantas Martišius „(Ne)akivaizdus karas. Nagrinėjant informacinį karą“, 2010, p. 106). Tad siekdami užsitikrinti nacionalinį saugumą nuo tokio puolimo, turime susitelkti ties tapatybės grėsmių supratimu.

Nacionalinio saugumo pagrindinę užduotį suvokdami iš esmės kaip valstybės pastangas nukreiptas tautinės tapatybės palaikymui ir stiprinimui, netruksime pamatyti grėsmes sklindančias ne tik iš Rytų, bet ir pagal nutylėjimą saugiais laikomų Vakarų. Šiuo požiūriu grėsmė iš Vakarų gali pasirodyti net pavojingesnė. Virtualios globalizmo jūros plukdoma taikiai ištautinančių ir išvalstybinančių liberalmarksistinės ideologijos laivų flotilė, kaip ir kadai, skelbiasi atplaukianti taikiai prekiauti – pirkti ir parduoti…

Kai pamatysime kas už to slypi, tai netruksime pajusti, kad didžiausia grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui sėjama ir auginama mūsų pačių galvose, ir kad pagrindiniai didžiausi pavojai tautos ir valstybės likimui esame mes patys ir jau seniai perimti mūsų vaikai.

Metas atsikvošėjus susigrąžinti kultūros ir švietimo svertus, pasipriešinti tautines vertybes trinančio globalizmo kvaišalams, o pirmiausia atsiimti savo vaikus iš beatodairiškų vartotojų-geiduliautojų (hedonistų) augintojų nagų. Jei tai įveiksime, subliukš ir emigracija. Gimstamumo didinimas čia nepadės. Jei netapsime savo galvų šeimininkais – didėjantis gimstamumas tebus tik didėjančios emigracijos emisija.

Priėjome ribą. Turime pakelti rankas ir susiėmę už galvų prisiminti, kad vis dar jas turime. Dar galime susiimti ir perimti valdymą iš – premjerų ir merų, pašalpų ir pensijų dalintojų, įvaizdžių ir reitingų kūrėjų, politinių iškamšų ir dvaro influencerių, hipnotizuojančių mus per garsiakalbius, ekranus ir puslapius.

Ir pirmas svarbus žingsnis – patiems išsirinkti Lietuvos Respublikos Prezidentą – tautos tapatybės, istorinės atminties ir savimonės, tautos kūrybinių galių saviraiškos garantą. Išsirinkti žmogų – neužstačiusį savo galvos politinėms partijoms, nepardavusį užsienio bankams ar privatiems pinigų maišams, kūrėją, mąstantį savo galva ir pajėgų vykdyti Prezidento konstitucines pareigas taip, kad būtų apginti mūsų tautos gyvybiniai interesai. Šiais globalizmo laikais tai tampa svarbiausiu ir sunkiausiai įgyvendinamu nacionalinio saugumo uždaviniu.

Tautos nacionaliniam saugumui, tapatybės karo, globalizacijos ir globalizmo kontekste labai svarbi yra A. Juozaičio iškelta panbaltistinė geopolitinio Lietuvos ir Latvijos sandraugos idėja. Būtent ji gali tapti bendros stiprios ir vešlios informacinės, kultūros, švietimo bei mokslo erdvės, o tuo pačiu ir bendros saugumo ir gynybos erdvės steigėja. Iškils didesnės galimybės drauge spręsti geopolitinius ir demografinius iššūkius, padidės abiejų tautų gyvybingumas, atsivers abiem tautoms geresnės istorinės perspektyvos.

Susigrąžinę savo galvų galias ir XXI amžiaus Baltijos kelyje susikabinę rankomis su  galvų dar nepametusiais broliais latviais, galėsime ne tik sėkmingai gintis nuo grėsmių nacionaliniam saugumui, tačiau ir pereiti į puolimą – plėsti savo kultūrinę ir politinę įtaką į Rytus ir Vakarus.

Užbaigti norėčiau savo bičiulio mitologo ir religijotyrininko dr. Dainiaus Razausko žodžiais, pasakytais man prieš vykstant į sambūrio „Lietuva yra ČIA“ sueigą: „Ginklus valdo mintys. Jei mintys nesigina, tai jokie ginklai nepadės. Pirmiausia reikia rūpintis mintimis. O visuomenės minčių visuma yra jos kultūra“  (D. Razauskas).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Trinkūnas. Tarptautinė ir tautinė kultūra
  2. J. Vaiškūnas. Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komitetas nutarė pripažinti kultūrą…
  3. J. Vaiškūnas: Etninė kultūra yra Tautos kūrybinių galių sėkla
  4. J. Vaiškūnas. Etninė kultūra – pertvarkymas ar metodiškas naikinimas?
  5. A. Juozaitis. Politinė kultūra ir Lietuva (video)
  6. J. Vaiškūnas. Kas valdo mūsų valdžią?
  7. J. Vaiškūnas. Laisvė suvereniteto griuvėsiuose?
  8. J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa
  9. J. Vaiškūnas. Kodėl Nacionaline tapusios J. Basanavičiaus premijos lauretų nenorima įsileisti į Prezidentūrą?
  10. M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją
  11. J. Vaiškūnas. Šventoji Žemė yra čia
  12. J. Vaiškūnas. Ką iš tikrųjų įkūnija Užgavėnių Morė?
  13. Ar Lenkų rinkimų akcija jau užsimojo prieš lietuvišką kultūrą ir Lietuvos sostinėje? (video)
  14. J. Vaiškūnas. Laisvė gimti, pirkti ir mirti (video)
  15. J. Vaiškūnas. Ar išlaikysime Norberto Vėliaus vėliavą? (video)
  16. J. Vaiškūnas ir D. Razauskas apie žiemos saulėgrįžos dvasinius slėpinius (audio)
  17. J. Vaiškūnas. Tariu griežtą NE! – karalių iškamšoms, prakartėlėms ir Azijos kiaulėms
  18. Latviją Nepriklausomybės 100-metį atšventė didingiausiomis eitynėmis visų laikų Latvijos istorijoje (nuotraukos, video)
  19. J. Vaiškūnas. Kultūros institucijų reforma ar rūpestis savikūniais?
  20. J. Vaiškūnas. „Tautosakos vartai“ kelias į dvasines protėvių lobių erdves

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Aš says:
    4 metai ago

    Puiki kalba. Daugiau dėmesio kultūrai!

    Atsakyti
  2. Skalvis says:
    4 metai ago

    „Nė vieno penso nuo kultūros. Kodėl tada iš viso mes turime kariauti?“ Aukso žodžiai. Niekada negirdėjau, tai tiksliai įvertinant kultūrą. Bet: O kas yra kultūra?!? Ogi: dvasia. Ji gali būti įkūnyta medžiagoje. Bet ne ji svarbiausia: kultura, tai žmogaus santikis su savimi, santinkis su kitais žmonėmis, santikis su gamta. Kiek Jis Lietuvoje dvasingas ? Kiek jis kultūringas ? Tat: Už ką kariausim ?

    Atsakyti
    • Bartas says:
      4 metai ago

      Dar girdėjau , kad “kultūra” – labai gražiai pakeičia žodis DABA. Man gražu.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        4 metai ago

        Kaip pirštu į akį:
        daba:
        1. prigimtis, būdas, paprotys: Daba, būdas ir įpročiai S.Dauk. [Moterys] aprūkusiūse savo numūse nėkaip senos dabos nepaleida S.Dauk. Palaidojo Kernių ūkės daba ant malkų sudeginusys S.Dauk. Prasta bobos dabà, kad ana vis baras J.
        2. (neol.) Bs kultūra: Aukštą dabą (kultūrą) buvo pasiekusi lietuvių tauta jau gilioje senovėje A1884,310.
        3. kuo dabinamasi, papuošalai: O jejem, tu jejem, kiek ji turi dabõs! Pnm.

        Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    4 metai ago

    Geros J.Vaiškūno mintys skatina geriau suprasti pasaulį. Suprasti, kodėl mums laisvą vaikų ir anūkų ateitį reikia ginti ne tik šiandien, bet ir kiekvieną dieną, kiekvieną valandą.

    Atsakyti
  4. Nuomonė says:
    4 metai ago

    Prasminga,tiksli gerbiamo Vaiškūno kalba.Kaip būtų puiku,kad jis būtų LRT Taryboje ,atstovautų baltišką kultūrą,mūsų protėvių palikimą.

    Atsakyti
  5. Zaibas says:
    4 metai ago

    Gaila, kad Adamkus to nesuprato statydamas Lietuva y tautu giliotina – ES. Ne tik Adamkus. Ir daug kitu. Dar ir siandien nesupranta ir nesupras. O daugumai isvis pinigelis svarbiau uz viska, o taip ir buna del kulturos stokos.

    Atsakyti
  6. Algimantas says:
    4 metai ago

    Lietuva ekonominiu ir kulturiniu atžvilgiu velkasi ES valsybių uodegoje ( per beveik trisdešimt metų nesugebėjo pastatyti paminklo lukiškių aikštėje, į konkursus važiuojama su svetimomis dainomis ir t.t.), o karinėms išlaidoms skyria didžiausius procentus nuo BVP.. Tai valstybės griovimas ir tautos naikinimas. Mano nuomone, jei visose srityse mes paskutiniai, tai karo išlaidoms (aš nusileiidžiu) skirti ne daugiau kaip vidurkį procentų nuo BVP, vsų ES valstybių. Kodėl kai kurios ES valstybės yra turtingesnės ? Atsakymas paprastas, nešvaisto pinigų kur nereikia, kad padarytų kažkam biznį.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      4 metai ago

      … o tai “prasigyvensim” jei gynybai skirsime 0,3 proc. mažiau lėšų…

      Atsakyti
    • Rimvydas says:
      4 metai ago

      ekonominiu požiūriu Lietuva yra stipri vidutiniokė. bet čia imant bendrai – BVP 1 gyventojui. Tačiau imant santykinius ekonominius rodiklius – vidutinė ir minimali alga, pensijos, pajamų nelygybė, skurdo lygis, jau nekalbant apie socialinius rodikloius – emigraciją, savižudybes ir kt., velkamės uodegoje. Ir taip yra dėl giluminių priežasčių, t.y. vyraujančių “mėsos / dešros” “vertybių”. T.y. kai žmonių nebevienija gilūs ryšiai, kokie esti, pvz., suvokimas esant viena tauta, tai taip ir gaunasi.

      Atsakyti
  7. Skaitytojas says:
    4 metai ago

    Labai protinga kalba. Teisinga ta vieta apie perteklinį rūpestį kultūra: iš tikrųjų, norint, kad išaugtų puikus žiedas, reikia daug ir mėšlo patręšti. Jei kam nors atrodo, kad tai neracionalu, tai deja, taip jau yra.

    Atsakyti
  8. Žemyna says:
    4 metai ago

    Neeilinis, išmintingas, programinis straipsnis. Kiekviena mintis tiesiai į 10-ką.
    Tai, kas Sąjūdžio metais atrodė taip suprantama, kad net nėra ko apie tai šnekėti. Ir nešnekėjom. Kai nešnekėjom, tai kažkas pasinaudojo naiviu patiklumu, kad tai „palovėn” pakištų, kad apskritai užmirštume.
    PAGARBA ir PADĖKA – kuo didžiausios ir kuo nuoširdžiausios!

    Atsakyti
  9. Rimvydas says:
    4 metai ago

    Dėmesys ne apskritai kultūrai, o tokiai, kuri ugdo mūsų tautinę tapatybę, krios esminis pagrindas yra kalba. Bet kad Jūs žinotumėte, kaip visa tai svetima ir nebesuprantama tiems, kurie sudarinėja strategijas, tarp jų ir kultūros, kurie dėlioja prioritetus, būsimas lėšas. Drįstu teigti, kad lietuviai šiuo metu labai menkai besuvokia arba išvis nesuvokia, kas ta tapatybė, kodėl ji svarbi. Jau nekalbant apie tai, ką reiškia būti lietuviu. Manau, kad jei šiuos rinkimus laimės ne Juozaitis, jau galime dėti kryžių ant lietuvių tautos. Net ir išrinkus Juozaitį vilčių nėra daug, nes dabar jau reikia nežmoniškų pastangų, norint, kad tautos sąmonė prašviesėtų.

    Atsakyti
  10. Romas says:
    4 metai ago

    Daug gerų minčių. Ir ne tik straipsnyje. Ypač patiko Rimvydo. Akcentuosiu tik vieną, paskutinę – “Net išrinkus Juozaitį vilčių nėra daug…”

    Pritariu visu 100%. Vienam doram žmogui, net su gera komanda, taip užleistą reikalą…
    Kodėl “reikalas” taip užleistas? Todėl, kad visus reikalus mūsų valstybėje tvarko tiktai pareigūnai – visuomenės mažuma. O piliečiai (dauguma) palikti “ne prie reikalų”. Iš to didžiulis ABEJINGUMAS ir NEVILTIS. Daugumai žmonių valstybės, tautos reikalas yra – “ne mano daržas, ne mano pupos”. Ir tai logiška, nes jie nieko nesprendžia, jie nieko nereiškia. Jie yra NIEKAS. O iš nieko tikėtis kultūros ar patriotizmo…

    Tokia yra atstovaujamos “demokratijos” kaina. Man tai primena krepšinį, futbolą ar tinklinį, kai vienas ryškus lyderis žaidžia už visus… Nieko gero iš to nesigauna.

    Atsakyti
  11. Paulius says:
    4 metai ago

    ….Net neturintis rankų ir kojų žmogus saugus turėdamas galvą … Iš tiesų tai reikia šalmo.
    …Obelys skirtingai vaisingos.Turi prižiūrėti visą sodą tam, kad viena iš jų pradėtų derėti…. Iš tiesų tai nevaisingi medžiai šalinami o jų sąsajos su kitais sodo medžiais gerokai paprastesnės.

    Straipsnyje yra gerų minčių (labai atsargių) apie tautiškumo galią ir vertę, bet nereikia menkinti kariuomenės. Mūsų istorija puikiai iliustruoja, kad visi susitraukimai ir netektys buvo patirtos dėl nesugebėjimo įgyti atitinkamas karines galias. Valstybė be kariuomenės, be laimingų žmonių tik būrys žmonių. Kaip ir be tautiškumo, be kalbos, be tradicijų. Visko reikia.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
LGGRTC vadovai susitiko su Lenkijos Tautos atminties instituto atstovais | M. Paluškievič nuotr.

Genocido centro vadovai susitiko su IPN atstovais

2023 01 25
Dr. Jono Basanavičiaus paveikslas (dailininko pavardė tikslinama) | Dr. J. Basanavičiaus kambario ekspozicijos nuotr.

Kaip Jonas Basanavičius išgelbėjo Gedimino pilį nuo „pažangos“

2023 01 25
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Konspirologija patriotizmo pakuotėje

2023 01 13
Nauja fotografijų paroda Seimo lankytojų centre | Seimo nuotr.

Seimo lankytojų centre – paroda „Apgynę Laisvę – 1991 m. sausis A. Maskoliūno fotografijose“

2023 01 07
Jeruzalė | koliažas pagal pixabay.com

M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?

2023 01 05
Švietimas | Asociatyvi nuotr.

Prezidentas: Lygiavertės galimybės – švietimo kokybės pagrindas

2023 01 05
2023-iaisiais paskelbti treji atmintini metai | voruta.lt nuotr.

2023-iaisiais paskelbti treji atmintini metai

2023 01 04
Saulius Šeštavickas | Asmeninė nuotrauka

Atgiję protėvių raštai. Pokalbis su Sauliumi Šeštavicku

2022 12 30
Jonas Vaiškūnas išrinktas AREKGT pirmininku | Alkas.lt nuotr.

Aukštaitijos etninės kultūros globos taryba išsirinko naują pirmininką ir aptarė 2023-ių Aukštaitijos atmintinų metų darbus

2022 12 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Yondrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • lrt šiandien apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Yondrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • Pradėti sportuoti niekada nevėlu
  • Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 01
1
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Vasario 3 d.,  penktadienį, 18 val. Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8, Vilniuje) Senovės baltų religinė bendrija Romuva...

Skaityti toliau

Genocido centro vadovai susitiko su IPN atstovais

by Kristina Aleknaitė
2023 01 25
1
LGGRTC vadovai susitiko su Lenkijos Tautos atminties instituto atstovais | M. Paluškievič nuotr.

Praėjusią savaitę į Lietuvą su darbo reikalais buvo atvykusi Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) pirmininko dr. Karolio Navrotskio (Nawrocki) vadovaujama...

Skaityti toliau

Kaip Jonas Basanavičius išgelbėjo Gedimino pilį nuo „pažangos“

by daiva
2023 01 25
3
Dr. Jono Basanavičiaus paveikslas (dailininko pavardė tikslinama) | Dr. J. Basanavičiaus kambario ekspozicijos nuotr.

Vilniaus miesto magistratas 1911 m. rudenyje buvo sumanęs mieste įvesdinti drauge su kanalizacija ir vandentraukį. Miesto tarybos posėdyje gruodžio 1...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Yondrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • lrt šiandien apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Yondrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • RicIdode apie Kaip paspartinti interneto svetainės veikimą?
Kitas straipsnis
Signatarų namų ekspozicija | K. Stoškaus nuotr. Lietuvos nacionalinis muziejus

Vasario 16-osios Aktas grįžo į Signatarų namus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai