Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas ir D. Razauskas apie žiemos saulėgrįžos dvasinius slėpinius (audio)

www.laisvojibanga.lt
2013 12 25 01:43
34
Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Elnias devynergiais | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Elnias devynergiais | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kalėdų proga „Laisvosios bangos“ radijo laidoje „Savaitgalio pasažai“ apie Kalėdų šventės dvasinius slėpinius kalbėjosi etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, mitologas Dainius Razauskas ir laidos vedėja Nijolė Jačėnienė.

Žiemos saulėgrįža daugelyje kultūrų pažymima įvairiomis šventėmis ir apeigomis. Kas slypi už Žiemos saulėgrįžos, Kalėdų vardo, Elnio devyniaragio ir kitų šios šventės tautosakinių ir mitologinių vaizdinių ir svarsto laidos dalyviai.

Klausykite šios laidos garso įrašo:

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Medžiai mus vienija (audio)
  2. Romuviai Žiemos Saulėgrįžą pasitiks giesmėmis Dievams (audio)
  3. J. Vaiškūnas. Ką iš tikrųjų įkūnija Užgavėnių Morė?
  4. J. Trinkūnas. Mintys žiemos saulėgrįžoje
  5. J. Vaiškūnas. Su Žvaigždžių diena!
  6. J. Vaiškūnas. Kalėdų supratimai
  7. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  8. Kokios Užgavėnių tradicijos jūsų bendruomenėje? (audio)
  9. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I)
  10. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
  11. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  12. J. Vaiškūnas. Kai pražysta paparčio žiedas
  13. J. Vaiškūnas. Gintaras Beresnevičius – baltų religinių vaizdinių atkūrėjas (I)
  14. D. Razauskas. Lietuvių Dievas (video)
  15. Šventinis Krivio sveikinimas (audio)
  16. Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
  17. J.Vaiškūnas. Lietuviškų kaukių magija ir krepšinis
  18. J. Vaiškūnas. Ar išlaikysime Norberto Vėliaus vėliavą? (video)
  19. J. Vaiškūnas. Gintaras Beresnevičius – baltų religinių vaizdinių atkūrėjas (II)
  20. G. Songaila. Apie mitą ir tikrovę (I)
  21. Kodėl griebiamasi šiaudo: tautodailininkė M.Macijauskienė – apie lietuviškas mandalas
  22. Baltų kultūros puoselėtojai Jorės švente savaitgalį pradės Naujuosius metus (nuotraukos, audio, šventės dienotvarkė)
  23. Knygų mugėje bus pristatyta knyga apie senovės lietuvių Zodiaką
  24. Knygų mugėje pristatyta J.Vaiškūno knygą apie lietuvišką Zodiaką (video)
  25. V.Kinčinaitis. Apie elektroninių Kalėdų žalą
  26. A. Vaškevičius. Kaip tapti lietuviu savyje?
  27. Mokytoja lituanistė V.Rudavičienė: „Tautiškumas – galimybė būti originaliam“
  28. J. Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia
  29. V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas?
  30. R. Petkevičius. Psichodeliniai augalai Lietuvos etninėje kultūroje

ALKO TURINYS

Pastabos 34

  1. Mantas Maziliauskas says:
    7 m. ago

    KaliĖda

    Kali – Šivos žmona, įkūnijanti gimimą ir mirtį.

    https://fbcdn-sphotos-h-a.akamaihd.net/hphotos-ak-frc3/996096_659685064070152_2118115509_n.jpg

    http://www.radikaliai.lt/mb/resizew/620/media/m_1/body/20120225/images/Ouroboros_by_zarathus.jpg

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      7 m. ago

      Laidoje (saulės?) buvo įdomus pastebėjimas, kad Saulės kali-ėjimo laikotarpyje mes atsiduriame žemiau hari-zondo, t.y. tamsos po-saulyje, kuriame vaikščiojame be savo išorinių šešėlių.
      CHA

      Atsakyti
  2. Kemblys says:
    7 m. ago

    Ištrynėte mano atsiliepimą..? Baikštūs keistuoliai. Juk galėjau per paskaitą, pvz., Zaraso saloje užduoti D.Razauskui kelis paprastus mandagius klausimus ir kiltų abejonė kiek tas ‘mitologas’ nusimano. Arba J.Vaiškūno paklausiau, labai mandagiai po paskaitos Kauno Ramovėje… nenorėjau sumenkinti paskaitos. Gaila jūsų.

    Atsakyti
    • savanore says:
      7 m. ago

      tik nesusprokit is tos puikybes)

      Atsakyti
    • Dalė says:
      7 m. ago

      Tas mitologas nusimano tiek, kiek jums ir nesisapnavo.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        7 m. ago

        Tikrai ‘tas mitologas’ nusimano daugiau už mano sapnus – aš nesapnuoju SVETIMŽODŽIAIS. Sakmės ir padavimai (šiuos žodžius išsiversk į MITAS, kad suprastum ką rašau) buvo sukurti lietuviškais žodžiais, o ‘mokslininkai’ nesugeba suprasti tautos paveldo be svetimžodžių.

        Atsakyti
        • Dalė says:
          7 m. ago

          Jau seniai pastebėjau jūsų polinkį sudievinti žodį.
          Reikia kalbėti lietuviškais žodžiais, bet nereikia žodžio sudievinti.
          Taip besielgdamas jūs dažnai grubiai užgaunate žmogaus širdį.
          Kas iš to sudievinto žodžio, jei širdis suminta?

          O be to, … galima kalbėti TIK LIETUVIŠKAIS, pačiais gelminiais žodžiais, bet nesugebėti suregzti aiškios minties:)

          Atsakyti
          • Artūras Gotautas says:
            7 m. ago

            Kaltink save,o ne Saulę,kad Tavo Sodas nežydi.

            Išlaikyk savyje Džiaugsmą Ryte vieną valandą,ir Jis laikysis Tavyje Vvisą Dieną.

          • Dalė says:
            7 m. ago

            Nesąmonės, Gotautai.
            Sodai dažnai nežydi todėl, kad juos pakanda šalnos, ir nelabai ką mes čia galime pakeisti, nebent kantriai laukti kito pavasario:)
            Dėl rytinio džiaugsmo – irgi nesąmonė. Bandžiau.
            Nebūtinai išsilaiko iki vakaro, jei rytas buvo džiaugsmingas
            ir nebūtinai neateina po pietų, jei rytas buvo niūrus.

            Negirk dienos be vakaro:)

          • Artūras Gotautas says:
            7 m. ago

            Sąmonė – nesąmonę – Tavo ir mano – Monė.

          • Dalė says:
            7 m. ago

            Kai supranti, kas jungia įvairias (iš)mones, priartėji prie Tiesos 🙂

          • Kemblys says:
            7 m. ago

            Domiuosi viskuo, kas siejasi su mąstymu. Kalba yra mąstymo ‘įrankis’. Lietuvių kalba pakito mažiau už kitas kalbas, turime būti dėkingi tėvams, protėviams. Kalbos pokyčiai atsispindi veiklos pokyčiuose ir atvirkščiai. Praradę kai kuriuos žodžius mes negalėsime mąstyti apie atitinkamus reiškinius. Pvz., prašyk sąvokų apibrėžimus: Vėlė, Siela, Dvasia, sąmonė, protas, mintis… Žodžiai liko, sąvokas atkursime. Jei suvokiame paviršutiniškai šias sąvokas, tai negalime patenkinti atitinkamų asmens poreikių. Nepatenkinti poreikiai prasiveržia neigiamais reiškiniais visuomenėje. Neišsiplėsiu.

          • Dalė says:
            7 m. ago

            ” Kalba yra mąstymo ‘įrankis’” – kiek daug psichiškai nesveikų žmonių, galinčių kalbėti, bet negalinčių aiškiai mąstyti, ar pastebėjote? Sąvokomis operuoja tokiomis, kad laikykis brolyti:)

            Su nemedžiaginio pasaulio sąvokomis (sąmonė, siela, dvasia) išvis liūdnoka – kiekvienas autorius kuria savo terminologiją.
            Ko negalime pačiupinėti, tą sunkiai pajėgiame ir pasakyti.

          • Kemblys says:
            7 m. ago

            ‘Pačiupinėti’ šiuos dalykus yra neįtikėtinai lengva, kiekvienas ras savyje, jei mokės ieškoti. Tad nenuostabu, kad lietuvių, ir, manau, visose senesnėse kalbose yra tie žodžiai. Žmonės, kurie kūrė šiuos žodžius, labai gerai suvokė reiškinius, kuriuos įvardino tais žodžiais. Raktas į šiuos dalykus būtų žodis ‘sąžinė’, kurį mes vartojame jau reikšme, kaip ‘graužatis’. Rusų ir anglų kalbose (conscience, совесть) tas žodis sukurtas vienodai, tad tų kraštų žmonės tuos reiškinius suvokė vienodai.

          • Dalė says:
            7 m. ago

            Na va, kaip puiku, jūs pats pripažįstate, kad pamiršus žodį, sąvoka neišnyksta. Jos reikšmę galima “atgaminti” ir pasitelkiant į pagalbą kitų tautų žodžius.
            Nes kai kalbame apie dvasinius dalykus, pamatome, kiek daug bendro turi visų tautų žmonės:)

          • Dalė says:
            7 m. ago

            O žodis “sąžinė”, mano supratimu naudojamas ne prasme “graužatis”, o prasme “susižinoti” – gauti žinią iš savo vidaus. Graužatis gali kilti tik tuomet, kai ta žinia yra bloga:)

          • Kemblys says:
            7 m. ago

            Malonu, pagavai

          • Dalė says:
            7 m. ago

            Keista – kai siela įsikūnija į žmogų, mes ją vadiname siela, kai žmogus miršta ir siela iš jo išeina – mes ją vadiname vėle

          • Kemblys says:
            7 m. ago

            Taip visada atsiras, kurie suvoks reiškinius, bet, jei prarastas kurios nors kalbos pats žodis, žodžio neatgaminsi.
            Prisimink kaip išmokai kalbėti. Kalba ‘atsirišo’ kartu su savo vardo suvokimu, t.y. su atminties atsiradimu. Kalbėti išmokai, kol dar nebuvo atminties 🙂

          • Dalė says:
            7 m. ago

            Atgaminsi prarastą žodį,
            jei nenumarinsi to, ką vadini širdimi, dūšia,siela, esme, esatimi. Visi žodžiai gyvena ten.

          • Kemblys says:
            7 m. ago

            Žodžiai kažkiek siejasi su Siela, bet ne su ‘širdimi’, ‘dūšia’ ir ‘esme’.

          • Dalė says:
            7 m. ago

            Tai kas tada jūsų manymu žmogaus esmė, dūšia, širdis?

            Klausiu nuo dūšios (iš širdies)-nesišaipau

          • Kemblys says:
            7 m. ago

            Galiu tik numanyti kokius reiškinius Žyniai įvardino šiais žodžiais. Manau, kad asmuo susideda iš ne mažiau, kaip 9 dalių. Sielą susieja po gimimo gal trečią mėn. (iki to laiko kūdikis neturėtų susitikti su ne šeimos nariais), Dvasia nuo pirmos pradėjimo akimirkos mamos įsčiose, Dūšia (?) kiek vėliau už Dvasią, Valia, kai mama pajunta pirmus judesius. Čia būtų ‘pamatinės’ asmens sąrangos dalys.

          • Dalė says:
            7 m. ago

            Išeitų, kad siela yra be dvasios ir be valios

          • Kemblys says:
            7 m. ago

            Taip Tu teisi Valia, Siela, Dvasia ir dar 6 būviai neturi nieko bendro tarpusavyje – jie yra asmens sudėtinės dalys atskiros. Visa šių būvių prasmė visumoje, kai esi.

          • Dalė says:
            7 m. ago

            O kaip tada pvz. mirusių žmonių sielos, kurios gyvena tarp žmonių, (sielos be vietos),kartais sukeldamos poltergeistą ar kt būdais besikišdamos į gyvųjų gyvenimą – kaip jos tai gali daryti be dvasios ir be valios?

          • Kemblys says:
            7 m. ago

            Dar suprasčiau, jei rašytum ‘Vėlė be vietos’, bet, manau, kad neįmanoma mirusiam apsireikšti gyviesiems. Yra kiti dariniai, kurie gali perimti kai kurias žinias apie asmenį (jei asmuo, prieš mirdamas, daug savęs atidavė jausmams) ir prisistatyti jo vardu.

          • Dalė says:
            7 m. ago

            Na va, jau komentarai pradeda “klaidžioti” matyt, pats laikas nustoti žaisti šį žaidimą 🙂

  3. Vilna says:
    7 m. ago

    Patarškėjo, kaip užsukti, nieko nepasakydami ir tiek. Netgi į vedėjos klausimą, kodėl – elnias, briedis, o ne kas kitas, tepasakė, kad buvo didžiausias žvėris, dramblio, orangutango nebuvo… Taigi lygelis, atsiprašau, ikirenesansinis…

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      7 m. ago

      O porenesansiniame supratime, jei būtų pasirinktas įvaizdyje žmogus su ragais laikantis Saulę, tai būtų apšauktas velniu ?

      Atsakyti
      • Vilna says:
        7 m. ago

        Vargu, – greičiau tokį įvaizdį būtų laikę darželinuko kūryba…

        Atsakyti
    • lamatas says:
      7 m. ago

      Kodėl elnias ,briedis jau buvo kalbėta prieš metus ,ar kelius . Trumpai tik tiek ,kad tai gyvūnai mūsų krštų ,ir taip pat su išreikštu metiniu ciklu – augina ir numeta ragus kiekvienais metais .

      Atsakyti
  4. Vilna says:
    7 m. ago

    Beje, nieko neklausiau, o tik pasakiau, kad toks jų atsakymas į vedėjos klausimą, yra primityvus, kaip yra ir manymas, kad elnias vaizduojamas ir apdainuojamas būtent dėl kasmet numetamų ragų…

    Atsakyti
  5. Gintaras says:
    7 m. ago

    Vilnai, primityviausia yra niekuom nepagrindžiant išvadinti kitų teiginius primityviais. Toks tada ir komentatoriaus lygis. O laidos dalyviai giliai bei išmintingai žvelgia į seniausius tautos išgyvenimus ir vaizdinius. Labai patiko pokalbis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

2021 04 10
Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją (video)

A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

2021 04 08
Užupėje – ypatingas Velykų pirmadienis (video)

Užupėje – ypatingas Velykų pirmadienis (video)

2021 04 04
D. Rastenienė. Kultūros kaita ir atmintis

D. Rastenienė. Kultūros kaita ir atmintis

2021 04 04
Lietuviška paukštiena išsiskiria ir savo kokybe, ir sauga

Keptas viščiukas Velykoms

2021 04 03
5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

2021 04 03
Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Marija Gimbutienė – žymiausia lietuvių archeologė

2021 03 27
Pavasario lygiadienis – astronominio pavasario pradžia

Šiandien – Gandrinės!

2021 03 25
V. Povilionienė, V. Povilionis: Kad po mūsų dar būtumėm mes

V. Povilionienė, V. Povilionis: Kad po mūsų dar būtumėm mes

2021 03 15
D. Razauskas: Kokius klausimus mums kelia tautinė (etninė) kultūra

D. Razauskas: Kokius klausimus mums kelia tautinė (etninė) kultūra

2021 03 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę
Gamta ir žmogus

Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 891; komentarų: 14
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 498; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 425; komentarų: 4
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 292; komentarų: 1
  • Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga peržiūrėta: 290; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 10
9
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

Viešąją kalbą baigia užnuodyti edukacija. Ji graužia mūsų švietimą su jo šaknų prasminėmis sąsajomis ir su praamžiais pasaulėžiūriniais vaizdiniais: šviesti,...

Skaityti toliau

A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 08
8
Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją (video)

Vardas susiskamba su žmogumi tik tuomet, kai jis yra kilęs iš gimtosios kalbos Todėl yra labai svarbu, kad tėvai suteikdami...

Skaityti toliau

Užupėje – ypatingas Velykų pirmadienis (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 04
2
Užupėje – ypatingas Velykų pirmadienis (video)

Jau antrus metus dėl išplitusio užkrato Kėdainių rajone, Užupės kaime sustabdytas itin senas antrosios Velykų dienos ryto prausimosi šaltu vandeniu...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
Kitas straipsnis
Kūrybinės karjeros pike susikrovus daiktus ir išėjus į politiką

„Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas prof. Vytautui Juozapaičiui

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai