Ar Lenkų rinkimų akcija jau užsimojo prieš lietuvišką kultūrą ir Lietuvos sostinėje? (video)

Gegužės  23 d. Seime vykusioje Seimo narių prof. Vytauto Juozapaičio ir Rimos Baškienės Spaudos konferencijoje „Etnokultūriniai renginiai Vilniuje – žlugs ar klestės?“ skambėjo nerimo gaidos dėl ką tik Vilniuje prasidėjusio garsaus tarptautinio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ likimo bei dėl įsivyraujančio atmestino požiūrio į lietuvišką kultūrą Vilniaus mieste.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė, EKGT narė, Kultūros ministerijos Lietuvos liaudies kultūros centro Folkloro poskyrio vadovė Jūratė Šemetaitė ir Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys Povilas Tamošauskas.

Spaudos konferencija buvo surengta norint atkreipti visuomenės dėmesį į Vilniaus savivaldybės priimtus sprendimus, kuriais žymiai sumažintas tradicinių švenčių rėmimas. Užgavėnės, Kaziuko mugė, Velykų renginys „Dangus margučių raštuose“ nesulaukė savivaldybės paramos. Žymaus finansinio rėmimo nesulaukė ir vienas ryškiausių tarptautinių tradicinių renginių „Skamba, skamba kankliai“. Tad kultūrininkai kartu su politikais kėlė  klausimą – ar Vilniui nebereikia tradicinių, etnokultūrinių švenčių?

Pradėdamas spaudos konferenciją Seimo narys, Seimo mokslo, švietimo ir kultūros komiteto narys prof. Vytautas Juozapaitis, pasidžiaugęs, kad „su Dievo pagalba“ festivalis „Skamba skamba kankliai“ vis tik prasidėjo, pažymėjo, kad pastaruoju metu pastebimi ženklai, jog Vilniaus savivaldybėje yra kėsinamasi  į etninę kultūrą.

„Etninė kultūra yra pamatinė vertybė į kurią pasikėsinimas gali kainuoti labai labai skaudžiai. O ženklų, kad taip yra ir, kad taip gali būti matome vis daugiau ir daugiau“, – sakė prof. V.Juozapaitis.

Kalbėdamas apie festivaliui „Skamba skamba kankliai“ šiemet sudarytas kliūtis, jis pažymėjo, kaip paradoksą tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 m., kuomet Lietuva perėmė pirmininkavimą Europos Tarybai, neatrado pakankamai lėšų ir ignoravo tokį svarbų kultūrinės ir meninės vertės renginį.

„Yra ženklų, kad tas nefinansavimas yra ne tik finansinių problemų išdava, bet ir sąmoningas tam tikrų politinių kažkokių gairių vykdymas“, – sakė spaudos konferencijai vadovavęs prof. V.Juozapaitis.

Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys prof. Povilas Tamošauskas atskleidė minėtų Vilniaus miesto politinių gairių sąlygojančių Vilniaus miesto valdžios elgesį su kultūra detales:

„Šiandien turėtumėme kalbėti apie gražią šventę, apie jos turinį, formas, jos plėtotes, tačiau turime kalbėti apie liūdną dalyką – apie finansavimą, kada pirmą kartą, kai Lietuva pirmininkauja ET ir yra proga parodyti Vilnių bei tikrąsias etnokultūros šaknis /…/, tačiau pirmą kartą šiemet yra sumažintas finansavimas visoms kultūros programoms. Ir dar daugiau, dar neatsiskaityta už kultūros programas už visus pernai metus“, – sakė prof. P.Tamošauskas.

Jis pažymėjo, kad nors pernai patvirtintoje sąmatoje tarptautiniam festivaliui „Skamba skamba kankliai“ buvo numatyta 60 000 Lt, šiemet iš jų palikta tiktai 20 000 Lt. „Tas pats yra su „Kaziuko muge“ ir su visais etnokultūriniais renginiais.  Ir ne tik su etnokultūriniais renginiais, taip pat ir kitiems renginiams skirtos lėšos yra gerokai sumažintos arba iš viso yra neduotos“, – sakė prof. P.Tamošauskas – ir siūlė pasižiūrėti kur tie pinigai buvo nukreipti:

„Šiemet vyko Varšuvos dienos. Varšuvos dienoms skirta buvo virš 40 000 litų, dabar vyks atsakomasis vizitas į Varšuvą, kuris kainuos be abejo irgi ne mažiau. Toliau nusimato 80 000 Lt išvyka į Kelcą tarp susigiminiavusių miestų, toliau numatyta yra išvyka į Gdansko mugę, vėlgi, Lenkų delegacija važiuoja į Lenkijos miestus, sekanti išvyka yra numatyta į Krokuvą …Tai matome į vienos mūsų giminingos valstybės miestus kiek yra išvykų, kai tuo tarpu mes turime šalia ir Latviją, ir Estiją, ir Suomiją, ir kitus Europos ir kitų valstybių miestus. Ten kažkodėl nevažiuoja delegacijos? O važiuoja kur paminėjau, kur yra jau sąmatos….. Ką tai rodo? Tai rodo, kad Vilniaus miestą kuruoja LLRA ir jie vykdo aiškią agresyvią kultūros naikinimo politiką, aš kitaip negaliu įvardinti, visos programos, kurios skiriamos jiems, jų renginiams dainų ir šokių būreliams,  visada jiems yra skiriamos lėšos. Tačiau, kaip minėjau, tiems projektams, kurie yra pateikti mūsų kitų meno kolektyvų, jie negauna lėšų. Mes turime imtis visų įmanomų priemonių, mes turime šituos procesus stabdyti. Yra liūdniausia, kad meras Artūras Zuokas tai toleruoja ir skatina“, – susirūpinęs kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narys.

Prof. Vytautas Juozapaitis pastebėjo, kad spaudos konferencijoje neketinama nagrinėti vienos kurios partijos programos ir veiksmų, pasak jo, Vilniaus miesto savivaldybė nepriklausomai nuo partinės priklausomybės turėtų atsakyti, kodėl lietuviškos kultūros šaknys yra šiandien pjaunamos ir kodėl prioritetai yra pasikeitę ir nukreipti viena kryptimi? „Mes džiaugiamės tautų draugyste, bet ne mūsų šaknų sąskaita“, – sakė profesorius.

Seimo narė Rima Baškienė pabrėžė, kad negalima taupyti kultūros sąskaita. Labai dažnai finansavimo sumažinimas vykdomas kultūros darbuotojų sąskaita.

Prof. Vytautas Juozapaitis taip pat paminėjo ir pagalbos šauksmą skambantį iš Vilniaus vaikų muzikos mokyklos „Lyra“: „Į mane kreipėsi vaikų muzikos mokyklos „Lyra“ nariai, nes Vilniaus savivaldybė ruošiasi iškeldinti tą mokyklą, nors ją įrengė patys moksleivių tėveliai… Ir tai yra nesiskaitymas…“

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė priminė, kad „Skamba skamba kankliai“ yra tarptautinis renginys, skatinantis kultūrų įvairovę, tad svarbus ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir kitų valstybių ir tautų atstovams, nes į Vilnių jo metu atvyksta dalyvių iš daugelio užsienio šalių. „Tai daug svarbesnis renginys nei vizitas į vieną kokią šalį“, – sakė dr. D.Urbanavičienė.

Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) Folkloro poskyrio vadovė ir Etninės kultūros globos tarybos narė Jūratė Šemetaitė, vertindama Vilniaus miesto valdžios elgesį su „Skamba skamba kankliais“ sakė, kad  „Vilniaus miesto savivaldybės požiūris šį kartą yra neleistinas. Miesto meras turėtų pagalvoti, kad ne tiktai lenkams turėtų būti skiriami pinigai…“

Ji pabrėžė, kad tokiais savivaldybės veiksmais yra žlugdoma etninė kultūra ir Vilniaus etninės veiklos centras. Tuo pačiu priminė, kad Kultūros ministerija (KM) „Skamba skamba kankliai“ festivaliui skyrė 100 000 Lt. O tai, pasak jos, rodo, kad KM puikiai suvokia ką reiškia visai bendrai Lietuvos kultūrai šis festivalis.

Prof. Vytautas Juozapaitis pastebėjo, kad LLKC pavaldžios įstaigos atstovė negali negirti ministerijos, tačiau „šis skandalas yra nacionalinio mąsto ir aš pasigendu Kultūros ministerijos pozicijos“, – sakė jis.

Spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašas iš www.lrs.lt:

Dr. Dalia Urbanavičienė priminė, kad KM 100 000 Lt  festivaliui šiems metams skyrė tik su sąlyga, kad bus kofinansavimas iš Vilniaus miesto savivaldybės. „Kadangi jo nėra, tai 100 000Lt reiktų gražinti. Tai reiškia, kad absoliučiai nėra jokių lėšų skirta… Matome, kad Vilniaus savivaldybė pasuko kažkokia keista linkme“, – stebėjosi ji.

D.Urbanavičienė sakė, kad festivalio rengėjai yra priversti skubiai ieškoti kofinansavimo iš privačių rėmėjų ir, kad į pagalbos šauksmą jau atsiliepė grupė europarlamentarų. Tarp ketinančių pagelbėti festivalio rengėjams savo lėšomis buvo paminėti Europos parlamento nariai Radvilė Morkūnaitė, Justas Vincas Paleckis, Algirdas Saudargas, Justina Vitkauskaitė-Bernard.

Alkas.lt redaktoriui Jonui Vaiškūnui paklausus prof. V.Juozapaičio, kodėl vengiama aiškiai atskleisti, kad būtent Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos politikos išdavoje vyksta lietuviškos kultūros šaknų naikinimas Vilniuje, kad tai yra būtent politinis klausimas, o ne koks atsitiktinis valdininkų neišsilavinimo demonstravimas, Vytautas Juozapaitis atsakė, kad jis nėra tikras, kad yra taip, kaip šitame klausime yra teigiama. Ir kad jis nenorįs tuo tikėti bei viliasi, kad taip nėra, ir mano, kad LLRA garbės reikalas dabar būtų tai paneigti. Kita vertus, – sakė jis – tie ženklai išties teikia tam tikrų minčių pamąstymams, bet jis nenorėtų nukreipti šio pokalbio politine linkme ir, tikisi, kad tai yra neatsakingų pareigūnų klausimas ir tos pačios politinės organizacijos vadovybė turėtų savo pačios viduje išspręsti ar tuos žmones jie delegavo į tam tikras pareigas, ar tikrai jie atlieka tai kas yra numatyta minėtos partijos programoje tiek savivaldos, tiek nacionaliniu lygiu.

„Mano pozicija šiuo klausimu yra neutrali, tikintis, kad taip nėra“, – reziumavo prof. V.Juozapaitis.

Seimo nario Algirdo Patacko padėjėja, „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė pastebėjo, kad P.Tamašausko minėtos Vilniaus miesto valdžios užplanuotos išlaidos rodo, kad yra lėšų ir ragino Seimo narius neužbaigti šio klausimo tik šia spaudos konferencija ir kelti klausimą pačiu aukščiausiu lygiu, gal būt net kreiptis į Prezidentę.

Prof. Vytautas Juozapaitis patikino, kad jis sieks, jog šis klausimas būtų aptartas Seimo Mokslo, švietimo ir kultūros komitete. Ir atkreipė spaudos konferencijos dalyvių dėmesį, kad lėšų skyrimas nėra vienos politinės partijos, bet visos Vilniaus miestą valdančios koalicijos sprendimas. „Viena partija negali priimti sprendimo. Kodėl tos mažosios partijos gali šantažuoti kitus? Manau yra kažkokie susitarimai…“, – svarstė jis.

Dr. Dalia Urbanavičienė teigė, kad Vilniaus etninės kultūros centro žmonėms yra apsunkintas patekimas pas Vilniaus merą. Ir atkreipė dėmesį į tai, kad tradiciškai festivalio pradžioje vyksiančiame iškilmingame festivalio svečių priėmime šiemet nebus nei Vilniaus mero, nei vicemero, todėl, esą yra neaišku, ar tas priėmimas išviso įvyks. EKGT pirmininkė stebėjosi, kad vykstant festivaliui tuo pat metu pirmą kartą tose pačiose gatvėse, kuriose vyksta ir festivalis, yra surengtas maratonas… „Argi to negalima buvo suderinti?“, – retoriškai klausė ji.

Vilniaus etninės kultūros centro atstovė Varsa Liutkutė-Zakarienė teigė, kad šio ir kitų festivalių visą potencinę galią sudarantys folkloro ansambliai iš viso yra nefinansuojami!.. „Folkloras laikomas tarsi savaiminiu procesu. Kai tuo tarpu nemažai folkloristų yra jau mokslo daktarai…bet ši veikla nepripažįstama ir nefinansuojama…“, – piktinosi ji.

Prof. Vytautas Juozapaitis siūlė nesikarščiuoti ir kalbėti ramiau. „Turime nusiraminti, kadangi mes esame teisūs, o teisūs žmonės turi būti ramūs“, – sakė jis ir pabrėžė, kad etnokultūra turėtų būti įteisinta kaip lygiavertė kultūros sritis greta profesionalios kūrybos ir kitų kultūros sričių. Ir tai, pasak jo, yra Lietuvos kultūros strategijos klausimas, turintis rūpėti tiek Lietuvos Kultūros, tiek ir švietimo ministrams.