Penktadienis, 10 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

M. Kundrotas. Vejantis išeinantį pasaulį

Marius Kundrotas, www.atodangos.com, www.alkas.lt
2025-03-03 09:32:00
306
PERŽIŪROS
4
Marius Kundrotas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

XV a. Lietuva įsivedė baudžiavą. Būtent tada, kai Vakarų Europoje ši sistema jau nyko. XVIII a. pabaigoje Lietuvoje galutinai įtvirtinta valstybinė religija. Kai Vakaruose jau klestėjo laisvamanybė. Šiandien Lietuvoje įvedinėjama vokizmo (leftizmo) ideologija, Vakaruose jau slenkanti į užmarštį.

Anot istoriko Alfredo Bumblausko, Lietuvoje iš visų europietiškų procesų nevėlavo tik Reformacija. Katalikybę priėmėme tada, kai Vakaruose jau buvo praūžę valdensų ir lolardų sąjūdžiai, brendo husitų sąjūdis. Renesansas į Lietuvą atėjo po gero šimtmečio nuo savo pradžios Italijoje. Tautų Pavasaris Lietuvą pasiekė XIX a. II-oje pusėje, po pusšimčio metų net lyginant su Vidurio Europos kraštais.

Mąstytojas Vilhelmas Storosta-Vydūnas apgailestavo, kad lietuviai tapo svetimųjų beždžionėmis. Nuolat mėgdžiojant kitas kultūras visada vėluojama. Bet net ir vėlavimui turėtų galioti sveiko proto ribos. Renesansas, Reformacija ir Tautų Pavasaris nešė laisvės vėjus. Baudžiava ir klerikalizmas nešė vergiją.

Šiuolaikinis vokizmas žada laisvę, o neša priespaudą. Perfrazuojant Džordžą Orvelą (George Orwell), išskiriami laisvi ir laisvesni. Skelbiama laisvė eksperimentuoti su lytinėmis ir tautinėmis tapatybėmis, bet varžoma laisvė laikytis prigimtinės lyties ar tautybės. Vien pasakymas, kad lietuviu reikia gimti, kaip ir vyru ar moterimi, jau gali užtraukti sankcijas. Ir tai – tuo metu, kai Vakarai, atsikandę vokizmo, jo atsisako.

Donaldo Trampo (Donald Trump) pergalė JAV prezidento rinkimuose nėra vienintelis pavyzdys. Genderistinės politikos, skatinančios eksperimentuoti lytiškumu, atsisako ir Jungtinės Karalystės leiboristai. Leiboristai, Karlai. Kairieji. Danijos socialdemokratai prabilo apie gerovę danams. Švedijoje į valdžią po ilgos pertraukos grįžo dešinieji. Vokietijoje krikdemai atsisako kairuoliškos politikos ir grįžta į dešinę. Vienur keičiasi patys kairieji, kitur, kur jiems per sunku keistis, juos pačius valdžioje keičia dešinieji.

Konservatizmas ir nacionalizmas grįžta į daugelio Vakarų šalių politinę darbotvarkę. Lietuvoje – gūdi inercija. Mes tik dabar vejamės Vakarus, kurių jau nėra. Vejamės išeinantį pasaulį. Universitetuose, žiniasklaidoje, politikoje vis stiprėja kairiųjų radikalų diktatas. Neparankūs profesoriai, žurnalistai, politikai pasmerkiami ostrakizmui, stumiant juos į visuomenės paraštes. Neatmestina, kad paskutinis intelektualas Lietuvoje bus nubaustas už kritiką vokizmui kaip tik tada, kai Amerikoje mirs paskutinis vokistas.

Vis dėlto Lietuva ne visais atvejais žengdavo iš paskos kitoms kultūroms. Tarkime, religinė tolerancija Lietuvoje – o ir visoje Abiejų Tautų Respublikoje – XVI–XVII a. klestėjo be jokio europinio precedento. Tai išplaukė iš grynai vietinės tradicijos. Lietuviai net sugebėjo – kad ir iš dalies – šią nuostatą perduoti vyresniesiems jungtinės valstybės broliams lenkams. XX a. atsikūrusi Lietuva pirmavo moterų teisėmis. Liberalų ir kairiųjų diktatoriumi laikomas Antanas Smetona garsėjo pagarba religiniams disidentams.

Konservatyvus mąstytojas Leo Štrausas (Leo Strauss), priešingai daugeliui kolegų konservatorių, siūlė atsisakyti skirties tarp naujo ir seno, o labiau orientuotis į skirtį tarp teisingo ir klaidingo. Užuot vaikiusis pasaulio madų – ir paradoksaliai bėgant iš paskos nueinančioms madoms – žiūrėti, kokie politiniai ir kultūriniai principai labiau padeda sukurti darnią ir klestinčią visuomenę.

Daugelis lietuvių šiandien, susidūrę su klausimu, ką daryti, kelia klausimą, kas jau yra tai padarę. Tai – savęs pasmerkimas amžinai bėgti iš paskos kitiems. Bijoma būti pirmaisiais, nes ką gi apie mus pagalvos. O pagalvos, kad esame amžini provincialai, nes į Vakarus žiūrime kaip į normas nustatančią metropoliją. Ir ne į šiandienos Vakarus, o į tuos, kurių jau nėra. Norime būti amžinais atsilikėliais? Mums tai puikiai sekasi.

Yra du būdai lyginti save. Vienas būdas – lygintis su kitais. Kitas būdas – lyginti save šiandien su savimi vakar. Kiekviena tauta gali turėti savo raidos kelią. Tik ne kiekviena tai renkasi. Lietuva daugeliu atvejų – su retomis teigiamomis išimtimis – vejasi svetimą pasaulį nuo XIII a. Vis atsilikdama ir vis pralaimėdama. Vargu, ar yra kitas būdas to išvengti kaip tik atsisakymas mėgdžioti kitus ir žengimas savo keliu. Žengdami juo darysime klaidų, bet tai bus mūsų klaidos. O pergalės bus mūsų pergalės.

Tai nėra trampiškas izoliacionizmas. Galima, verta, o kartais ir būtina perimti gerus pavyzdžius iš svetur. Savo laiku perėmėme mūrinę statybą, sudariusią sąlygas tvirtesniems pastatams. Pagrįstai didžiuojamės savo gotikos šedevrais, šį stilių perėmę iš viduramžių Europos. Renesanso, Apšvietos, Tautų Pavasario idėjos sudarė prielaidas pažangesniam požiūriui į žmogų, visuomenę, valstybę. O štai periminėti papročius, kurie veda į žlugimą, kvaila. Bet dar kvailiau vaikytis papročių, kurie tampa praeitimi jų pačių tėvynėse.

Vakarų civilizacija, mūsuose laikoma etalonu, daug ką perėmė iš kitų civilizacijų. Pradedant paraku kaip veiksmingesne karo priemone, popieriumi kaip medžiaga masiniams spaudos ir idėjų tiražams, baigiant dešimtaine skaičių sistema ir krikščionybe, kuri gimė Levante. Patinka tai kam ar ne, Jėzus – ne arijas.

Ar šiandien yra idėjų, kurias verta perimti iš Vakarų? Be abejo, taip. Visų pirma – didesnė pagarba gamtai ir kitoms gyvybės formoms. Tiesą sakant, tai glūdi mūsų pačių kultūroje nuo pagonybės laikų, tik be reikalo užmiršta, orientuojantis į praeitos dienos Vakarus – į jų pramoninę, vartotojišką vertybių sistemą. Taip pat verta perimti pagarbą abiems prigimtinėms lytims. Ji atsispindėjo mūsų Statutuose, o dabar mūsuose moteris kai kuriose darbovietėse gauna mažiau nei vyras už tą patį darbą. Tai – skandalas ir to reikia atsisakyti.

Iš šiandienos Vakarų verta perimti atgimstantį konservatizmą ir nacionalizmą. Ne todėl, kad tai atgimsta Vakaruose, o todėl, kad šios idėjų sistemos adekvačiau vertina žmogų, visuomenę ir valstybę nei vakarykštė kairė. Jei tos idėjos ateitų iš Azijos, Lotynų Amerikos ar Afrikos, jos būtų lygiai tiek pat vertos pagarbos. Be kita ko, į laimingą pilietį (o ne tik į siaurą verslo klasę) besiorientuojantis Butanas ar ikisantuokinę skaistybę ir santuokinę ištikimybę valstybės politika pavertusi Uganda taip pat nėra blogi pavyzdžiai.

Geopolitiškai esame ir turime likti Vakaruose. Tai – mūsų strateginis interesas. Geokultūra – kas kita. Nėra jokio tikslo orientuotis į vieną ar kitą šalį, vieną ar kitą istorijos tarpsnį be sveikos kritikos dozės. Apaštalas Paulius taikliai suformulavo: viską ištirkite ir to, kas gera, laikykitės. Puiki programa Lietuvai.

Autorius yra istorikas ir politologas

Atodangos.com logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Ideologijos problema
  2. M. Kundrotas. Rusijos režimo prigimtis
  3. M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  4. M. Kundrotas. Donaldo Trampo pergalė: nerimas ir viltis
  5. M. Kundrotas. Liberalizmas kaip šizofrenija
  6. V. Sinica. „Pasaulį naują pastatysim…“ – kas slepiasi už moters ir vaiko?
  7. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (I)
  8. M. Kundrotas. Tautinės partijos Europoje: sistemos reakcijos ir jų pasekmės
  9. M. Kundrotas. Liberalmarksizmo sąvoka – vieno asmens apologetika ar objektyvi tikrovė?
  10. M. Kundrotas. Globalizmas, kosmopolitizmas ir nacionalizmas
  11. M. Kundrotas. Transeuropa: idėja ir galia
  12. M. Kundrotas. Putinizmas: ideologinė charakteristika
  13. M. Kundrotas. Šalin rankas nuo Nacionalinio susivienijimo
  14. M. Kundrotas. Nacionalizmo klasika ir šiandienos „tolerastai“
  15. M. Kundrotas. Višegrado šalių konservatizmas Europos idėjos kontekste

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Ar išblaivės Europa? says:
    1 metai ago

    ŽR: Įvykiai ir komentarai
    Ar pažadins Europą Putino ir Trumpo suokalbis?
    − ziniuradijas.lt/laidos/ivykiai-ir-komentarai/ar-pazadins-europa-putino-ir-trumpo-suokalbis
    „Laidoje dalyvauja Vladimiras Laučius, politikos apžvalgininkas, TV3 laidų vedėjas, ir Ginas Dabašinskas, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus vadovas.“
    …………..
    Daugiau pirmadieninių ŽR laidų „Įvykiai ir komentarai“ čia:
    − ziniuradijas.lt/laidos/ivykiai-ir-komentarai
    Niekaip negaliu užmiršti to Seimo posėdžio, kai varlyte pasipuošęs Seimo narys aiškino, jog Lietuvai šauktinių kariuomenės nebereikia, nebereikia mums ruošti savo žmonių esant reikalui sėkmingai apsiginti, nes dabar jau bus kita era, dabar kiti paradai… Ką tada išvirėm, ką leidom Seimui padaryti, tą dabar srėbs mūsų vaikai ir anūkai…

    Atsakyti
    • V V P I ukf 1976 says:
      1 metai ago

      Ar ne mielasis Seimo devyndarbis Olekas tai buvo ? Primena maždaug ~~1918 metų kažkurio valstybininko postrigavimus —-jog mažoms valstybėms užtektų vien policijos.

      Atsakyti
  2. +++ says:
    1 metai ago

    ,,Tai nėra trampiškas izoliacionizmas.” – Kodėl kartojat tą komunistų propagandą apie Trampo izoliacionizmą ? Jei jis bando nutraukti JAV ir Laisvajam pasauliui kenksmingus karus, ar tai izoliacionizmas ? Jei bando sutvarkyti komubosatanistinio pogrindžio užvaldytą ir visų akyse griaunamą šalį, ar tai izoliacionizmas? Jei tautos bando susigrąžinti jiems teisėtai priklausantį suverenumą, ar tai izoliacionizmas ? Ne, tai tik kominterno plano sukurti vieną pasaulinį valdymą stabdymas. Mums tai išsigelbėjimas. Nors komuniagų propagandistai įrodinėja, kad tai pažangos stabdis.

    Atsakyti
  3. Klaustukas says:
    1 metai ago

    Kaip žinia, komunistinė Kinija uzurpuoja visą pasaulį. Trampas stengiasi pakeltu tonu įtikinti kitas Vakarų valstybes vienitis , nes delsti nebegalima. Net Grionlandą ir Panamą kinai savinasi, kas labai nervina Trampą, o Europa stengiasi tik dar labiau stiprinti Kiniją ir nieko jai negaili. Trampui trūks plyš reikia Rasiją nuvylioti nuo Kinijos, bet ar Europos karo maro ir energetikos mafijai tai rūpi ? Jie gyvena savo rojaus burbule iš paskolų ir vagysčių. Tramp kantrybė geležinė, bet ar ji dar ilgai atlaikys ?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Marijampolės meras pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir kitų nusikaltimų

2026 07 09
NATO viršūnių susitikimas
Lietuvoje

Lietuva jungiasi prie NATO kuriamos įsigijimų koalicijos

2026 07 09
Elektra
Lietuvoje

Elektros tinkų atnaujinimui jau skirta beveik 150 mln. eurų. 

2026 07 09
Paštomatas
Gamta ir žmogus

Lietuvos paštas per pusmetį skaičiuoja beveik 10 mln. siuntų

2026 07 09
Pavilnionių parkas
Gamta ir žmogus

Vilniaus Pavilnionių parkas atgims kaip žalioji erdvė

2026 07 09
Vandenilis
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė pirmojo Lietuvoje Vandenilio įstatymo projektui

2026 07 09
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Pasirašytas memorandumas su Norvegija dėl jūrinių pajėgumų vystymo 

2026 07 09
Išmaniosios programėlės gali išnykti – kas taps jų įpėdiniu?
Lietuvoje

Lietuva kartu su Lenkija kuria Europos dirbtinio intelekto gigagamyklą

2026 07 09
Radioaktyvios atliekos
Lietuvoje

Laukiama visuomenės pastabų dėl Baltarusijoje planuojamos radioaktyviųjų atliekų aikštelės

2026 07 09
Hugues de Fouilloy, De claustro animae, XIV amžius
Istorija

Senųjų dokumentų istorijos atsiveria plačiau: Nacionalinė biblioteka tapo specialiąja Europos bibliotekų konsorciumo nare

2026 07 09
Ainų kultūros dienos
Istorija

Ainų kultūros dienos Palangos burmistro J. Šliūpo muziejuje

2026 07 09
„Kančo studijos“ architektai malūne gaivins popierinę
Architektūra

„Kančo studijos“ architektai malūne gaivins popierinę

2026 07 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie V. Braziūnas. Liepos 7-ąją Gintarui Beresnevičiui būtų buvę tik 65
  • klaustukas apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • klaustukas apie NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija
  • P.Skutas apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Liepos 10-osios horoskopas: Septynių miegančių brolių diena kviečia neskubėti ir įsiklausyti į gamtos ženklus
  • Marijampolės meras pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir kitų nusikaltimų
  • Lietuva jungiasi prie NATO kuriamos įsigijimų koalicijos
  • Elektros tinkų atnaujinimui jau skirta beveik 150 mln. eurų. 

Kiti Straipsniai

Lietuvos mokiniai Europos šalių geografijos olimpiadoje

Lietuvos mokiniai Europos šalių geografijos olimpiadoje pelnė septynis medalius

2026 07 09
NATO valstybių vadovai viršūnių susitikime Ankaroje 2026 m.

NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija

2026 07 08
Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA

Iškeliavo Poetas Aidas Marčėnas (1960 09 30–2026 07 08) PAPILDYTA

2026 07 08
Vilniaus arkikatedra

Vyriausybė pritarė išsamiausiems iki šiol moksliniams tyrimams Arkikatedroje

2026 07 08
Gintaras Beresnevičius

V. Braziūnas. Liepos 7-ąją Gintarui Beresnevičiui būtų buvę tik 65

2026 07 08
Karalius Mindaugas ir Rasos šventės ugnys

J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas

2026 07 06
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“

Kur šįvakar giedoti Tautišką giesmę Lietuvoje?

2026 07 06
Liepos 6-oji

Liepos 6 d. – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos Giesmės diena Kernavėje

2026 07 06
Patrankos salvės Ąžuolpamūšės piliakalnyje, 2015 m.

Ąžuolpamūšės piliakalnyje skambės „Tautiška giesmė“

2026 07 06
Pirmoji ukrainietiška Artemo Petriko knyga apie tarpukario Lietuvą

Pirmoji ukrainietiška knyga apie tarpukario Lietuvą – KU mokslininko darbas

2026 07 05

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie V. Braziūnas. Liepos 7-ąją Gintarui Beresnevičiui būtų buvę tik 65
  • klaustukas apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • klaustukas apie NATO Ankaroje patvirtino vienybę: Rusija įvardyta ilgalaike grėsme, Baltijos oro policiją keis oro gynybos misija
  • P.Skutas apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Ogi apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
Kitas straipsnis
Apgenėti medžiai Lietuvos zoologijos sode 2025 m. | zoosodas.lt nuotr.

Medžių priežiūra Lietuvos zoologijos sode – su atsakomybe gamtai ir bendruomenei

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai