Antradienis, 2 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Multikultūralizmas: klaidos ir pamokos

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2018 05 08 19:00
7
Blogspot.com nuotr.

Blogspot.com nuotr.

Blogspot.com nuotr.
Blogspot.com nuotr.

Nagrinėjant tautų, religijų ir kultūrų santykius šiuolaikinėje Europoje išsiskiria du kraštutinai priešingi pavyzdžiai: Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Britiškoji tradicija dar XVII – XVIII a. pasižymėjo tolerancija įvairioms religijoms. Prancūzija tais laikais išgyveno reakcingą Katalikų bažnyčios diktatą, kurį XVIII a. pabaigoje pakeitė karingas sekuliarizmas. Nuo vieno kraštutinumo pulta prie kito, kai Britų salose ieškota darnos ir pusiausvyros.

Atitinkamai skyrėsi kolonijinė politika. Britai užkariautose žemėse – tiesa, tik civilizuotose – rėmėsi vietiniais elitais. Prancūzai, dažniausiai, sava, prancūziška administracija ir tiktai pusiau priklausomose šalyse, kaip Indokinija, toleravo vietinius elitus.

Dabar šios šalys radikaliai skiriasi imigracijos politika. Britai įsileidžia mažiau migrantų, užtat įsileidę suteikia jiems daugybę teisių. Pavyzdžiui sikhams leidžiama valstybės tarnyba su savomis uniformomis, su spalvotais tiurbanais: vienos spalvos – kariams, kitos – policininkams, trečios – ugniagesiams. Prancūzai įsileidžia beveik bet ką, bet po to stengiasi perdirbti pagal savo atvaizdą ir pavidalą. Kai kas džiūgauja, kad musulmonėms ten plėšomos burkos, bet plėšomi ir kryželiai krikščionims.

Šioje vietoje verta prisiminti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir jos santykius su ateiviais. Pavyzdžiui, atvykusiems musulmonams totoriams buvo prisakyta vienpatystė. Ir tai buvo suderinama su musulmoniškais papročiais, nes daugpatystė islame – leidžiama, bet nėra privaloma. Totoriškame ir apskritai – tiurkiškame islame nėra ir burkų, visą kūną ir veidą dengiančių drabužių. Tačiau kai kuriose, ypač – arabiškose ir afganiškose islamo tradicijose tai – privaloma. Taigi, vienpatystė totoriams Lietuvoje ir burkų draudimas Prancūzijoje yra iš esmės skirtingos kultūrinės politikos.

Prieita iki tokių kraštutinumų, kad Prancūzijoje atsisakoma teikti pilietybę moteriai, atsisakiusiai paduoti ranką svetimam vyrui. Danijoje dešinieji populistai savo laiku siūlė rodyti atvykėliams iš islamo šalių vaizdus su nuogomis moterimis, o Nyderlanduose, berods, jau įteisinti dar žiauresni siužetai su besiglamonėjančiais homoseksualistais. Visa tai privaloma priimti. Visgi aršiausia liberalizmo diktatūra – Prancūzijoje, kas paaiškina ypač gausius smurto proveržius.

Naivesnis vertintojas pasakys, kad išeitis – kuo didesnė tolerancija visoms kultūroms. Tai būtų tokia pat klaida, kaip ir kultūrinis prievartavimas be jokios moraliai pateisinamos priežasties. Pavyzdžiui, kai kuriose atvykėlių bendruomenėse vyksta moterų apipjaustymai. Skirtingai, nei vyrų apipjaustymai, įprasti judėjų ir musulmonų tradicijose, šie sužaloja moterį visam gyvenimui. Ar tai reiktų toleruoti? Jokiu būdu. Vis dėlto ir santykinė tolerancija nėra atsakymas. Tokią politiką taiko Vokietija ir Skandinavija, o jos konfliktiškumo mastais vejasi Prancūziją.

Atsakymas – tautinis ir kultūrinis teritoriškumas. Kiekviena tauta su sava kultūra turi gyventi savame krašte. Minimalus kitataučių ar kitakultūrių žmonių skaičius nėra grėsmingas, priešingai, jis tiktai praturtina dvasinį šalies kraštovaizdį. Bet kai atvykėliai sudaro gausias grupes, konfliktai – vargiai išvengiami. Negalima atskirti žmogaus nuo jo kultūros. Jei konkrečios tautos ar religijos kultūra iš principo prieštarauja vietinei, tos tautos ar religijos žmonėms tiesiog reikia užverti duris. O jeigu jau priimi – priimk su visa kultūra, nuskabydamas tik akivaizdžią barbarybę. Deja, pastarajame sprendime jau glūdi prieštara: kas ir kaip nustatys barbarybės ribas?

Nereikia ieškoti priešų konkrečiose kultūrose. Priešas – liberalizmo ir su juo susiliejusio marksizmo ideologija, kuri skatina kultūrų trintį. Kultūrų trintis skiriasi nuo sveikos jų apykaitos, kai teritoriška tauta gali priimti arba atmesti kitų tautų kultūrų elementus. Trintis reiškia badymąsi alkūnėmis toje pačioje šalyje. Gerai, jei tik alkūnėmis, nes dabartinėje Europoje populiaresni peiliai, sprogmenys, įvairios transporto priemonės.

Jei skirtingas kultūras puoselėja tos pačios šalies senbuviai – ką padarysi. Lieka dvi išeitys: bandyti rasti kompromisą arba atsiskirti, kaip dabar siekia atsiskirti Filipinų musulmonai nuo katalikiškos šalies daugumos. Bet prisiimti skirtumus iš svetur – nei pareiga, nei būtinybė. Žinoma, kad britiškas kelias – racionalesnis, nei prancūziškasis, bet racionaliausias – lietuviškasis iš Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Nors didžiąją dalį Lietuvos valstybės sudarė užkariautos kitataučių žemės, bet pati Lietuva liko etniškai lietuviška, su mažomis kitataučių bendrijomis, gana ilgai. Tik nusekus tautinei savimonei miestuose, o po to ir dvaruose įsigalėjo kitos tautos.

Didžiausia multikultūralizmo klaida – įsivaizdavimas, kad visas kultūras galima suderinti, ir dar vienoje šalyje. Taip nėra. Skirtingi žvilgsniai į žmogų, visuomenę ir valstybę dėsningai kurs konfliktines situacijas ir jų tiktai gausės. Pavyzdys – kai ramių lietuvių name apsigyvena išraiškingas italas, kiauras paras klykiantis per mobilųjį telefoną laiptinėje. O juk tai – europietis. Kas bus, kai apsigyvens arabas, įsižeisiąs, jei svetimas vyras pažvelgs į jo žmoną ar ją užkalbins? O gal net sukursiantis judėjimą, kurio tikslas bus panaikinti Lietuvoje demokratiją ir įvesti šariją?

Senovės kinai žinojo sprendimą. Nepajėgi įveikti kitos kultūros atvirame santykyje arba su ja susigyventi – apsitverk siena. Dabar tai suvokia Donaldas Trampas ir Viktoras Orbanas. Tai galėtų būti šiuolaikinė, racionali ir morali Vakarų pasaulio politika. Kodėl dvasinėmis ir medžiaginėmis gėrybėmis, kurias sukūrė Vakarų žmonės, turi naudotis kiti? Kodėl tie kiti turi mus išstumti? O gimstamumo rodikliai Vakarų Europoje – aiškiai svetimšalių naudai.

Nelogiška manyti, kad, įvedus tam tikrus kultūrinius reikalavimus, svetimšaliai taps anglais, prancūzais, vokiečiais ar lietuviais. Šią klaidą darė senovės romėnai. Jie įsivaizdavo, kad, suteikus germanams romėniškus vardus ir išmokius juos romėniškų papročių, šie taps romėnais. O pasekmė buvo tokia, kad germanai sukūrė savas karalystes Romos vietoje.

Nelinkėkime to Lietuvai. Privalome griežtai atmesti bet kokius masinės imigracijos planus, o visų pirma – svetimšalių integracijos užmojus. Neprivalome nieko integruoti. Lai žmonės, kuriems mūsų vertybės – svetimos, gyvena savose tėvynėse, arba keliauja į tas šalis, kur jų vertybės – priimtinos. Neprivalome spręsti už Prancūziją, Vokietiją ar Skandinaviją. Bet pasilikime teisę apie savo šalį spręsti patys. Europos Sąjunga kurta kaip suverenių valstybių sąjunga, tokia ir turi išlikti. Neužsileiskime kosmopolitizmu apsikrėtusių valstybių ar politinių jėgų diktato, net jeigu jis primetinėjamas Europos Sąjungos vardu.

Laikas perfrazuoti Liudviko XIV žodžius ir adresuoti juos Vladimiro Putino draugui, Karlo Markso gerbėjui Žanui Klodui Junkeriui ir jo sėbrams. Gal manote, kad Europa – tai jūs? Europa – tai mes!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė?
  2. M. Kundrotas. Lietuva – lietuviams. O ką tai reiškia?
  3. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  4. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
  5. M. Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento?
  6. M. Kundrotas. Ar lietuviai tikrai per daug konservatyvūs?
  7. M. Kundrotas. Freksitas – Europos tragedija ar pergalė?
  8. M. Kundrotas. Tautų teritoriškumas ir pasaulio įvairovė
  9. M. Kundrotas. Lietuvos politinė reforma: ką siūlo tautininkai?
  10. M. Kundrotas. Kodėl žodžio laisvei būtinos taisyklės?
  11. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (V)
  12. M. Kundrotas. Lietuva – imperija ar hercogystė?
  13. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  14. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  15. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  16. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  17. L. Kasčiūnas. Nacionalinė valstybė – lietuviškojo konservatizmo atrama
  18. D. Paukštė. Didžioji Britanija ir Lietuva – kur prasideda ir baigiasi migracijos panašumai?
  19. V. Rubavičius. Liūdžiu ir užjaučiu, tačiau „Je ne suis pas Charlie“
  20. D. Paukštė. Lietuva kovoja su emigracija, o Jungtinė Karalystė su imigracija. Kaip sekasi?
  21. A.P. Paliulis: Gana šitokios Europos!
  22. V. Vasiliauskas. Pabėgėlių krizė Lietuvoje – komedija. Kol kas
  23. V. Ibianska. Ką mes žinome apie islamą?
  24. D. Daučiūnaitė. Spalvotos vėliavėlės „Facebook“ ir viešas liūdesys dėl įvykių Paryžiuje: nuoširdi užuojauta ar veidmainystė?
  25. S. Lapėnas. 56 procentai migrantų palaiko „Islamo valstybės“ teroristus? Ką mes kviečiame į Lietuvą?
  26. V. Sinica. Musulmonų integracija – pasaka su nelaiminga pabaiga
  27. V. Balkus. Šiandien „pabėgėliai“ ir ekonominiai migrantai – rytoj budeliai
  28. V. Sinica. Braškanti Europa: Alternatyva Vokietijos ir Europos federacijai?
  29. L. Zasimavičius. Kodėl po D.Trampo išrinkimo  liberalai neturėtų norėti JAV rinkimų sistemos pokyčių
  30. Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys…

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Perkūno Paukštis says:
    3 m. ago

    Irgi taip manau, kad nereikia plėšyti burkų ir vartyti hbrkryžių čia Pagoniškoje Lietuvoje, o reikia TOLIAUruoti.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      3 m. ago

      Nei tų, nei tų mums nereikia – be jų senovės lietuviai pragyveno ir turėjo didžiausią Europoje valstybę.

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        3 m. ago

        Ašai ten pajuokavau, Bet matote, klastingi krikščionys tokį jumorą supranta, o garbingieji Pagonys štai tokio jumoro nesupranta.
        CHA

        Atsakyti
  2. aha says:
    3 m. ago

    Pirmiausia atvykėlis pats turi suprasti, kad atvykęs į svetimą šalį privalo taikytis prie tos šalies papročių ir kultūros, o ne atvirkščiai. O kadangi ne visi atvykėliai šitą supranta, tai reikia juos rūšiuot, arba visų neįsileist… O Prancūzija per didžiąją dalį savo istorijos pasižymėjo netikėliais, kvailiais, siaurapročiais (kaip bepavadinsit, taip tiks) valdovais. Ji – ne pavyzdys mums. Galų gale, mes patys PRIVALOM būt sau šeimininkais.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      3 m. ago

      Str. autorius irgi teigia, kad didžiausia klaida yra manymas, kad dvi kultūras galima SUDERINTI. Kaip ir dvi religijas Pagoniškąją ir žykrikščioniškąją ?

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        3 m. ago

        Kultūra negali būti nei pagoniška, nei krikščioniška, nes religija – opiumas liaudžiai, tikintieji – tai priklausomybę turintys, dėl ko iš jų ir velnią (priklausomybę) galima išvaryti.
        Kultūra yra tautos požymis (kalba, papročiai, tradicijos), t.y. visiškai iš kitos operos.
        Nes kitaip ir vagių paniatkės irgi būtų “kultūra”.

        Atsakyti
        • Perkūno Paukštis says:
          3 m. ago

          Siela – tai visų kultūrų variklis, galima sakyt, o jei kalbi apie žykrikščioniškąjį variklį, tai ir toliau gyvenk kapitalizme ir bankų kišenėje, ieškok 15 a. po žykr. pinigėlio Dniepro įlankoje. Gal pametei.
          CHA

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

2021 02 25
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Liberalieji totalitarai pagaliau nusimeta kaukes

2021 02 12
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?

2021 01 24
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
G. Landsbergis ir G. Nausėda | prezidentas.lt nuotr.

Prezidentas su užsienio reikalų ministru aptarė svarbiausius užsienio politikos klausimus

2021 01 04
„Brexit“ | vrm.lt nuotr.

Ir po „Brexit“ JK gyvenantys lietuviai galės naudotis socialinėmis garantijomis, atvykstantiems į Lietuvą – reikalavimai griežti

2021 01 04
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Visuomenės liberalėjimas: iš viršaus ar iš apačios?

2021 01 03
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nuo sausio 1 d. atnaujinami skrydžiai į Jungtinę Karalystę

2020 12 31
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Butautas ir Survila – tėvą išdavę Kęstučio sūnūs (video)

2020 12 31
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02
Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.
Kultūra

Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

2021 03 02
Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.
Gamta ir žmogus

Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja

2021 03 02
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nepateikusios savo narių politinės partijos gali būti uždarytos

2021 03 02
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Belaukiant potvynio: draudikai pataria ištuštinti rūsius ir kiemus

2021 03 02
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

„Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai

2021 03 02
Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama
Lietuvoje

Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama

2021 03 02
pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vyriausybės komisija pritarė siūlymams, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas
  • Žemyna apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Žemyna apie Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas
  • Juozas apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
  • Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių
  • Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja
  • Nepateikusios savo narių politinės partijos gali būti uždarytos

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1768; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1124; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 888; komentarų: 13
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 812; komentarų: 48
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 797; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 738; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 25
24
„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

Ne taip seniai Seimo švietimo komiteto pirmininkas, vadinamosios Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas atskleidė savo požiūrį į demokratiją atsisakydamas kviesti...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalieji totalitarai pagaliau nusimeta kaukes

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 12
33
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Filadelfijos katalikų arkivyskupas Čarlzas Džozefas Šapju (Charles Joseph Chaput) nukalė auksinę frazę. Blogis prašo tolerancijos tol, kol įtvirtina savo viešpatavimą....

Skaityti toliau

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 08
26
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

Apie Romuvą Prūsijoje Daugeliui girdėta Prūsijoje gyvavusi Romuva arba Romovė – to meto baltų pagrindinė šventove ir žynio – krivių...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kažin apie Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas
  • Žemyna apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Žemyna apie Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas
  • Juozas apie Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
Kitas straipsnis
Gegužės 8 d. Lietuvos KAM pagerbė Lietuvos karių ir Lenkijos Armijos krajovos karių atminimą... | kam.lt, G. Maksimovicz (G. Maksimovič nuotr.)

Gegužės 8 d. KAM valdininkai pagerbė Lietuvos karių ir Lenkijos Armijos krajovos karių atminimą...

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai