Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Europa. Kas tai yra?

08:00:11
2018-05-13
Marius Kundrotas
5
Vieningos Europos istorijos klausimai bus aptarti Seime vyksiančiame forume
Europarl.europa.eu nuotr.
Europarl.europa.eu nuotr.

Tiek iš savo draugų konservatorių, tiek iš oponentų radikalioje dešinėje, liberalioje dešinėje, marksistinėje kairėje dažnai tenka girdėti egzaltuotą tikėjimą Europa. Ir be jokio maivymosi, visiškai nuoširdžiai kyla klausimas – kas tai yra? Ar šie tikintieji gebėtų atsakyti į šį klausimą bent patys sau?

Jei tai – hipotetinis subkontinentas, besitęsiantis iki Uralo, tai pagrindinė Rusijos dalis yra Europoje. Ar tikrai tai turi mintyse dauguma tikinčių? Jei tai – indoeuropiečių tautų šeima, tai indai su persais – labiau Europoje, nei vengrai, suomiai, estai ar baskai. Jei tai – baltoji rasė, tai kai kurie ispanai – tamsesnio gymio, nei kai kurie turkai. O jei tai – krikščionybė, kur dėsime Europoje gyvenančius pagonis, laisvamanius, musulmonus, kitų tikėjimų atstovus? Pagaliau, kuo tada Europa skirtųsi nuo Amerikos? Kiekviena tapatybė remiasi vienybe viduje ir skirtumu išorėje.

Tarkime, kad Europa – kažkas, apimančio visas šias dimensijas. Tai – civilizacija, susikūrusi ir tebekuriama Europos subkontinente, kurios branduolys – indoeuropietiškos kilmės, bet apie jį lipdosi ir kitų tautinių masyvų fragmentai, o šios civilizacijos stuburu per ilgus amžius tapo krikščionybė. Ką gi regime? Ogi sukurtą konstruktą, kuriam, kaip visumai, vargiai pritartų tikinčiųjų dauguma.

Liberalams ar marksistams vargiai būtų priimtina tiek krikščionybė, tiek užuominos į etniškumą. Dešiniesiems radikalams – labai priimtinos užuominos į etniškumą, ypač – papildytą rasiniais akcentais, bet tik dalis jų sutiktų su krikščionybės akcentais. Daugelis konservatorių – kalbant apie autentiškuosius labiau, nei apie fasadinius – ko gero, pritartų visiems įvardytiems akcentams, bet ir šiuo atveju lieka klausimas apie Europos ribas. Baltoji-krikščioniškoji-indoeuropietiškoji civilizacija Vakaruose kerta Atlantą, o Rytuose – būkime biedni, bet teisingi – siekia Vladivostoką.

Dar vienas variantas – kalbėti apie Europą, kaip civilizaciją, besitęsiančią nuo antikinės Graikijos ir Romos, per visą krikščioniškosios kultūros epochą iki sekuliaraus bei liberalaus humanizmo. Bet, atleiskite, tai – visiškai skirtingos civilizacijos. Krikščionys antikinėje Graikijoje ir Romoje buvo laikomi barbarais, skleidžiančiais svetimus ir net pavojingus prietarus. Kad ir kaip Aurelijus Augustinas būtų integravęs į savo filosofiją Platoną, o Tomas Akvinietis – Aristotelį, tai tiek pat išreiškia civilizacinį bendrumą, kaip arabiškasis viduramžių musulmonų platonizmas ar aristotelizmas.

Kalbant apie sekuliarųjį Europos subkontinento, o tiksliau – jo Vakarų istorijos etapą, tai jis reiškė radikalią opoziciją krikščionybei, ką visiškai nuosekliai atspindėjo Europos Konstitucijos tėvų požiūris į krikščioniškųjų Europos šaknų paminėjimą. Jis tiesiog atmestas. Jei tarp Bažnyčios tėvų, scholastų ir Antikos filosofų dar galima rasti šį tą bendro, tai tarp Maksimilijano Robespjero ir Oliverio Kromvelio – gili praraja. Nors abu jie buvo revoliucionieriai ir žmogaus teisių šaukliai, bet netgi tarp jų – didžiulis skirtumas. O jei pamėgintume rasti ką nors bendro tarp Augustino ir Karlo Markso, tektų kapituliuoti.

Vienas Europos Sąjungos tėvų Žanas Monė (Jean Monnet) netgi prasitarė, kad Europos iš tiesų nėra, ją dar reikia sukurti. Daugelis kolegų iš konservatyviosios dešinės šį nuoširdų prisipažinimą laiko cinišku melu, tarsi griaunant tikrąją, istorinę Europą ir į jos vietą peršant kažin ką naujo. Vienas konservatyviosios dešinės lyderių – Viktoras Orbanas – užsiminė, kad Europa – tai Graikija, bet ne Persija, Roma, bet ne Kartagina, krikščionybė, o ne islamas. Bet, atleiskite, tai – veikiau apeliacija į istorinę vaizduotę, jausmus, nei koks nors racionalus, istorinis argumentas.

Lietuviams, sukūrusiems tolerantiškiausią Europos imperiją, Persija – daug artimesnis istorinis pavyzdys, nei Graikija. Persai savo imperijoje toleravo įvairias kultūras, tuo tarpu graikai, iš kurių kildinamos tiek demokratijos, tiek – įsivaizduokite – liberalizmo tradicijos, po Aleksandro Makedoniečio užkariavimų naikino tiek persų, tiek žydų, tiek egiptiečių tradicines kultūras, laikydami jas barbariškomis. Romos ir Kartaginos skirtis – jau rimčiau. Jų konflikto metu vienur gyvavo dorybėmis grįsta pilietinė Respublika, kitur – merkantilinė Respublika, kur net gyvavo išties barbariški ritualai aukoti mažus vaikus dievams-demonams mainais į pragmatinę sėkmę.

Dėl krikščionybės ir islamo skirties – pasakykite apie ją Krymo ir Lietuvos totoriams, bosniams, albanams, kurių didelę dalį sudaro musulmonai. Ar jie tikrai – mažesni europiečiai už krikščionis juodašimčius Rusijoje ir visame kuriamame Rusų pasaulyje? Ar tikrai būtent tai nori pasakyti V. Orbanas ir kiti kolegos iš konservatyviosios dešinės?

Kuo toliau į mišką – tuo daugiau medžių. Regis, tenka sutikti, kad Europa – tai daugybės tautų, religijų, filosofinių ir politinių tradicijų raiškos erdvė, ir visi šie tariamos visumos dėmenys labiau prieštarauja vienas kitam, nei papildo ar dera vienas su kitu. Jei galima kalbėti apie Europą kaip apie objektyvią realybę, tai tiktai politinės praktikos – net ne teorijos – lygmeniu. Yra tokia institucija, kuri vadinasi Europos Sąjunga, ir mes esame jos nariai. Mūsų geopolitiniai interesai stipriai skiriasi nuo Prancūzijos ar Vokietijos, kurių varžovas – Amerika, o Rusija – potencialus draugas. Mums – viskas atvirkščiai: Rusija – didžiausia grėsmė, o Amerika – pagrindinis partneris.

Užuot bandžius ieškoti mistinės Europos tapatybės ir jos pagrindu išradinėti Europos politinę tautą kur kas racionaliau Europą suvokti kaip tam tikrų interesų erdvę, kur turime atstovauti savos tautos ir galimų tautų-partnerių interesams. Mums tikrai artimi Baltijos šalių, Ukrainos ir – su tam tikromis išlygomis – Višegrado šalių interesai. Stipri euroatlantinė partnerystė, stiprios JAV, stipri NATO, o Europos Sąjunga – kaip ūkinė laisvų tautinių valstybių sandrauga, kokia ji buvo iki Mastrichto ir Lisabonos sutarčių. Bet kokie bandymai versti Europos Sąjungą supervalstybe bus pasmerkti be politinės tautos, kurią sukurti, kaip matome, nėra nei istorinių, nei kultūrinių prielaidų.

Tiesa, dar vienas Pan Europos kūrėjas, Richardas Kudenhovė-Kalergis (Richard von Coudenhove-Kalergi) siūlė atmiešti senuosius europiečius migrantais iš trečiųjų šalių. Jei vokietis ištikimas Vokietijai, prancūzas – Prancūzijai, o lietuvis – Lietuvai, tai šie būsią ištikimi jungtinei Europai, užtikrinusiai jiems gerovę. Regis, kai kas – imtinai iki Sauliaus Skvernelio ir Lino Kukuraičio – rimtai galvoja, kad tai – geras sprendimas. Deja, Vakarų ir Šiaurės Europos pavyzdžiai rodo, jog daugumai atvykėlių iš Afrikos ir Azijos vienodai nusispjauti tiek į tautines valstybes, tiek į jungtinę Europą. Jie kuria savas, alternatyvias visuomenes.

Yra tikimybė sukurti vieningą Europą. Tačiau ji, greičiausiai, vadinsis Europos Kalifatu. Ar tikrai būtent to nori istorinės Europos tikintieji – labai abejotina. Iš tiesų Europos istorija – tai skirtumų istorija. Tai – įvairovės istorija. Ir vienintelė autentiška Europa yra ta, kurioje vienos tapatybės nėra. Joje – daug tapatybių. Norint išsaugoti Europą reikia ją užmiršti. Bet kokia mintis apie Europos tapatybę žudo tikrąsias europiečių tapatybes. Tik saugodami skirtingas tautines, religines, kultūrines, filosofines ir politines tapatybes pratęsime istorinę Europos būtį. Vienovė čia reikš tik susinaikinimą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
  2. K. Čeponis. Ar milijonai imigrantų iš Azijos ir Afrikos nusiaubs Europą ir Lietuvą?
  3. T. Baranauskas. Europa, kurios nenorime matyti: kodėl ji gina stribus ir vilioja islamistus?
  4. M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa
  5. A. Praninskas. Europą užgriuvo migrantų cunamis
  6. A. Juozaitis: Europa išdavė savo tapatybę
  7. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
  8. V. Sinica. Kokią Europą rinksimės? Britų referendumo pamokos
  9. M. Kundrotas. Lietuviška tautinė geopolitika: tarp inercijos ir užmaršumo
  10. M. Kundrotas. Meluoti – sarmata
  11. V. Rubavičius. Kur Europą veda „Marselietė“?
  12. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  13. M. Kundrotas. Tautininkai Europos parlamente
  14. M. Kundrotas. Dvigubo tapatumo problema
  15. M. Kundrotas. Pasiilgstu Viliaus Bražėno
  16. M. Kundrotas. Didysis koloradų dvilypumas
  17. M. Kundrotas. Lietuva – lietuviams. O ką tai reiškia?
  18. M. Kundrotas. Multikultūralizmas: klaidos ir pamokos
  19. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  20. M. Kundrotas. Imigracijos liberalizavimas naudingas Rusijai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Shernas says:
    5 metai ago

    Man atrodo, skirtingų tapatybių saugojimas užprogramuoja vidinį konfliktą. Mat vakarietiškų ekonomikų pagrindas yra rinkos plėtimas ir apjungimas, kitaip tariant, globalizacija. Todėl ekonomiškai stipriausi Europos žaidėjai (realiai tai yra bankai ir korporacijos) visada bus už didesnę integraciją, ir jiems tikrai nepakanka ir nepakaks tiesiog bendros valiutos ar vieno kito ekonominio susitarimo. Jeigu ir pavyktų juos pristabdyti, visvien vargu ar čia įmanoma stabili pusiausvyra, nes ekonominė galia yra su “teigiamu grįžtamuoju ryšiu” (daugiau erdvės — efektyvesnė ekonomika — daugiau resursų skiriama erdvei plėsti).

    Atsakyti
  2. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    5 metai ago

    ES nėra valstybė. Tad …
    Kodėl ant valstybinių automobilių numerių Lietuvos valstybės vėliava yra gudraujant pakeista nevalstybine ES vėliava. Dar privaloma naudoti?! L. blogai.
    Jungtinės Karalstės (JK) gyventojai neprivalo naudoti ES vėliavos ant savo auto numerių ir laisvai renkasi naudoti savas: Anglijos, Škotijos, Velso ir kt.

    Atsakyti
  3. T0mas J. says:
    5 metai ago

    Europa man yra pusė Eurazijos – ir ne daugiau.
    ES – kas kita, tai imperija.

    Atsakyti
  4. Rimgaudas says:
    5 metai ago

    Marius yra puikus analitikas, tačiau, norint ką nors analizuoti, reikia turėti teisingą atspirties bazę. Nėra ko stebėtis, kad nei jis, nei jokie kiti tos bazės neturi, nes nežino tiesos apie istoriją – vadovėliuose to neparašyta..Tiesa skleidžiasi palaipsniui, nei rusams, nei vokiečiams, nei lenkams, nei dabartiniams baltarusiams, nei globalistams, nei liberalams, nei žydams, nei prancūzams ji nėra priimtina. Bet kokiai religijai taipogi. Tačiau mums, priimant už bazę, reikia ją žinoti: prieš 10 tūkst. m. visi indoeuropiečiai, t. y. baltieji žmones, kalbėjo lietuviškai (japonų mokslininkai, vokietis Šmitas). Žmonių buvo mažai ir, grįžtant lietuviams po ledynmečio (į ten buvome pasitraukę, kad “neapledėtume”), plotai buvo dideli, todėl užėmėme juos atskiromis gentimis, praradome ryšį ir mūsų “vaikai” nusišnekėjo į prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų, švedų ir t. t. kalbas, sukūrė savo gramatiką ir tapo vaikais, nebepažįstantys savo tėvų. Mes, būdami kamieniniais lietuviais grįžtant iš Afrikos, sustojome Europos centre ir prie Baltijos. MInėtos mūsų šakos elgėsi kartais amoraliai, neūkiškai, ir neatsakingai, kurdami žmonių gerovę, tai mes grįždavome tais kartais įvesti ten nors kokią tvarką ir pasitraukdavome. Taigi, niekuomet gyvenime nebuvome imperialistai, nes, paprasčiausiai, mūsų buvo per mažai. Štai ta tiesos bazė, kuria turime remtis viduje ir neužmiršti, kad visi baltieji žmones yra mūsų vaikai. Jums, Mariau, pasakiau, o kitiems – nebūtinai.

    Atsakyti
  5. Algirdas Laurinaitis says:
    5 metai ago

    Sovietmečiu buvo graudulingai svaičiojama apie platonišką meilę, kaip apie kažkokią idealią. Toks įspūdis, kad niekas taip atidžiau ir nepaskaitė Platono “Valstybės”, kur, kaip svarbiausios kiekvienai valstybei, akcentuojamos, jėgos struktūros – kariuomenė, policija, saugumo tarnybos – o juk, kokia čia gali būti ideali meilė, kai trumpam susibėga jėgos struktūrų darbuotojai, pvz., kariškis su policininke, pradeda gyvybėlę, paleidžia ją į specialius vaikų namus ir bėga toliau atlikinėti savo sargybiniškų pareigų? Kažkodėl tas valstybės modelis buvo besąlygiškai priimtas ir dabar gyvuoja visose valstybėse, nesvarbu ar ji feodalinė, ar kapitalistinė, ar komunistinė. Taip žmonija prarado meilę. Visuomenės tapo našlaičių, užaugusių spec. inkubatoriuose – bejausmių peštukų visuomenėmis, nesugebančiomis net suvokti ir sutarti, kad krikščionybė yra naujausias, pažangiausias, tobuliausias tikėjimas, kuriame jau nebėra aukuro vaikams deginti, kad prieš ją buvę tikėjimai – pagonybė, induizmas, judaizmas, nors kruvinų aukų kaina, bet sukūrė prielaidas Dievo sūnui – aramėjų tautybės realiam asmeniui – Jėzui Kristui ateiti ir tapti paskutiniąja auka, per amžius mokančia žmoniją, kaip reikia mylėti savo artimą. Tai labai paprasta. Bet paradoksas – kažkodėl išaiškinti labai sunku. Susidaro įspūdis, kad žmonės nesusišneka, negalvoja, nenori galvoti, net nenori daryti prielaidų, yra ištroškę turtų, bet kokia kaina – yra bejausmiai peštukai, šio pasaulio niokotojai. Bet atidžiau pažiūrėjus, pasimato, kad jie gyvena be Jėzaus širdyse.
    Tačiau ateities visuomenės neišvengiamai jau bus be aukurų. O, kai nebebus “skirtingų” dievų ir sienos taps simbolinėmis, ir jėgos struktūros. Jos tarnaus pagrinde statybų, žemės ūkio srityse. Dabartinėse, dykumomis pavirtusiose, musulmonų valdomose žemėse vėl atgis rojaus gamta.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

2023 01 30
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Ministrų susitikimas | enmin.lrv.lt nuotr.

Ministrai aptarė energetinio saugumo aktualijas

2023 01 27
Kariai | R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos karininkai tarnaus ES kovinėje grupėje

2023 01 27
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

2023 01 27
Dronas | Alkas.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus kuriant bepiločių oro erdvę

2023 01 26
Nacionalinė mokėjimų agentūra | zum.lrv.lt nuotr.

Ministerija aiškinsis neatitikimus NMA

2023 01 23
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Ar dar ilgai duosime kelią kvailiams?

2023 01 22
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Įsigalioja ES kibernetinio saugumo direktyva

2023 01 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.
Kultūra

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • EstebanAvalt apie Kaip paspartinti interneto svetainės veikimą?
  • Teodrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • RichardPreme apie Telkiamas mitingas „Stop Šimonytės vyriausybės represijoms prieš Lietuvos žmones!“
  • Jasondrymn apie Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuviai keliones planuoja apgalvotai
  • Susitrenkus galvą blogiausia – nekreipti dėmesio
  • Daržovių blyneliai – sveikai ir pigiai vakarienei
  • Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 03
0
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Europos Komisijos pirmininke Urzula fon der Lejen prieš šiandienos, kaip apibūdino pareigūnai, aukščiausiojo lygio...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 30
11
Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

Lietuvių kalboje yra du bendriniai daiktavardžiai, kilę iš tikrinių. Landsbergiai ir Brazauskai. Kol kas rašykime juos iš didžiųjų raidžių, vis...

Skaityti toliau

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 29
8
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris Portugalijos televizijos kanalui RTP sakė, kad NATO blokas yra pasirengęs karui, tačiau jam...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • EstebanAvalt apie Kaip paspartinti interneto svetainės veikimą?
  • Teodrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • RichardPreme apie Telkiamas mitingas „Stop Šimonytės vyriausybės represijoms prieš Lietuvos žmones!“
  • Jasondrymn apie Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus
  • Jackdrymn apie A. Slapšytė-Maknavičienė. Aš čia, Aukštaitijaj. Poezija tarmiškai
Kitas straipsnis
Seni automobiliai | am.lt nuotr.

Teismas pripažino netinkamų naudoti automobilių aplinkosaugos kriterijus tinkamais ir teisėtais

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai