Ketvirtadienis, 19 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

M. Kundrotas. Tiesa – aukščiau visko

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2017-06-28 20:34:05
19
Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.

Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.

Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.
Marius Kundrotas | Aasmeninė nuotr.

Nesmagu veltis į religinius karus, skaldančius lietuvių tautą. Vis dėlto kai kam to labai norisi. Skaldytojų galima rasti įvairiose konfesijose, tiek krikščionių, tiek pagonių, o taip pat ir ateistų gretose. Žinoma, kiekvienas turi teisę ir gal net pareigą skelbti kitiems tiesą, kaip jis ją suvokia. Tik tai turėtų būti daroma korektiškai tiek etikos, tiek faktų atžvilgiais. Įvairios religijos, konfesijos ir denominacijos turi savyje gerų dalykų ir etiška būtų jas pripažinti.

Deja, Gintaras Burneika, tiek savo pirmajame straipsnyje krikščionybės tema, tiek atsakyme į išsakytą kritiką laikosi agresyvios, netgi demonizuojančios retorikos, provokuodamas atitinkamą atsaką senojo baltų tikėjimo atžvilgiu. O to norėtųsi išvengti: vienaip ar kitaip tautos savastį, jos tęstinumą, darną tarp žmonių ir su gamta teigianti pasaulėžiūra tikrai nusipelno pagarbos.

Pirmiausiai akivaizdu, kad G. Burneika krikščionių pusėje mato klastą ir blogą valią. Ko vertas vien teiginys, kad pašnekovas klastingai nutyli kai kurias G. Burneikos pateiktas Biblijos eilutes, pateikdamas kitas, kurios paaiškina pirmąsias. Kiekvienas šventraštis skaitytinas kontekstualiai, o ištisinis pašnekovo teksto citavimas virstų knyga, kurioje pasimestų esmė. Žvelkime papunkčiui.

1. Dėl žydų tautos išrinkimo pirmajame atsakomajame straipsnyje pateikti du argumentai, rodantys, kad išrinkimas daugiau sietinas su pareiga, nei su teise, ir kad Dievas yra suverenus rinktis, ką nori. Šiuos argumentus G. Burneika tiesiog praleidžia pro akis. Jis teigia, jog vieno išrinkimas reiškia kitų nuvertinimą. Ar tai, kad pasirinkau savo žmoną iš daugelio moterų, reiškia jų nuvertinimą? Vargu.

Toliau pašnekovas cituoja Izaijo knygos 40-o skyriaus 17-ą eilutę. Iš tiesų ten pateikiamas prieštaringai skambantis teiginys, jog visos tautos Dievo artume – visiškas niekas. Bet skyriaus kontekstas viską sustato į vietas. Toliau kalbama apie stabmeldystę, taigi – galima spręsti, jog šis skyrius vadinamąsias pagonių tautas atskiria veikiau religiniu, nei etniniu pagrindu. Vargu, ar krikščionį žeistų teiginys, jog baltų Dievui ar Dievams krikščionys yra visiškas niekas.

Pirmajame atsakyme pateiktos citatos rodo, jog tautos kaip tokios yra Dievo plano dalis: Michėjo 4:1 – 3, Izaijo 60:2 – 4, Apreiškimo 7:9. Kitas dalykas, jog Dievas, būdamas suverenus, baudžia tautas už nusigręžimą nuo Jo. Biblijoje gausu pavyzdžių, jog Jis atitinkamai bausdavo ir žydų tautą, o jei taip – kur išskirtinumas? Užtenka pasiskaityti Karalių ir Pranašų knygas.

2. Ar krikščionybė yra tiesa, būtų atskira ir ilga diskusija. Pažymėtini tiktai keli teiginiai: biblinis Dievas pateikiamas kaip tapatus moraliniams principams – tiesai, teisingumui ir meilei. To trūksta daugeliui religijų, kuriose dievybės pirmiausiai tapatinamos su galiomis. Nesinorėtų konfrontacijos, bet daugelyje diskusijų su kitų tikėjimų žmonėmis dažnai tenka išgirsti: koks skirtumas, ar žmogus laikosi vienų, ar kitų moralinių normų, svarbiausia, kad jis garbina mūsų Dievą arba Dievus.

Atitinkamai galima būtų pasisakyti apie tautinę tapatybę. Štai vienas baltų tikėjimo vaidila džiūgauja dėl tokio atvejo, kai lietuvė susituokė su Bangladešo gyventoju ir visą plačią jo svitą sudomino senasis baltų tikėjimas. Išvada: būk negras, būk indas, būk kinas, tik išpažink teisingą tikėjimą ir tapsi lietuviu. Kažin, ar krikščionis tautininkas tam pritartų, kaip ir romuvietis. Taigi, tautiškumas glūdi visai kitoje plotmėje, nei religinės pažiūros. Tautininkas gali būti ir krikščionis, ir romuvietis, ir laisvamanis. Lygiai taip pat visų šių tikėjimų žmonės gali būti kosmopolitai.

Panašu, kad G. Burneika žino tik vieną krikščionybės kryptį – Katalikų bažnyčią, per jos istorijos prizmę vertindamas visą krikščionybės mokymą ir jos praktikas. Tiesa, kad Apreiškimo 2:26 – 27 kalbama apie krikščionių valdžią paskutinėmis dienomis, kai jie ganys pagonis geležine lazda ir daužys juos kaip molinius indus. Vis dėlto šiam teiginiui reikalinga kur kas gilesnė analizė, nei leidžia sau pašnekovas. Paskutinės dienos – ypatingas laikotarpis, kai Dievas suvedinės sąskaitas, ir tiesa bus apreikšta kiekvienam. Jei kas toliau pasirinks ją atmesti, tai reikš ir atitinkamą atsakomybę.

O kol kas gyvename laikais, kuriuos daugelis krikščionių teologų vadina malonės laikais. Ir šiam laikotarpiui tobuliausia santvarka yra demokratija, kur kiekvienas gali rinktis, kuo tikėti, savarankiškai ieškoti tiesos ir teigti savo tikėjimą lygiomis teisėmis su kitų tikėjimų atstovais.

Argumentas dėl dviejų pasaulinių karų skamba tiesiog naiviai. Taip, jie kilo krikščioniškoje pasaulio dalyje, bet karai vykdavo nuo pat žmonijos pradžios. Egiptiečiai, hetitai, asirai, graikai, romėnai buvo pagonys. Nerimta kalbėti, kad iki krikščionybės atėjimo visur žydėję tik rojaus sodai. Kai kuriose semitų religijose klestėjo sakralinė prostitucija, o actekų pagonybėje žiauriai ir masiškai aukoti žmonės. Baltų tikėjimo atžvilgiu tenka pripažinti garbę, kad ji išvengė daugelio žiaurumų ir iškrypimų, išlaikė daugelį doros principų, tačiau karai vykdavo ir čia, tarp to paties kraujo ir to paties tikėjimo žmonių.

3. Galatams 3:29 krikščionys išties vadinami Abraomo palikuonimis, bet tai reiktų suvokti perkeltine prasme. Šia prasme galime vadintis Renė Dekarto, Izaoko Niutono ar Imanuelio Kanto palikuonimis, per jų dvasinį paveldą. Vargu, ar tai atimtų iš mūsų nors dalį tautinės tapatybės. Toliau teigiama, kad krikščionys tampa vienu dariniu, su išvada, jog tai – žydai. Bet ši išvada – savavališka ir pritempta, nes kalbama apie krikščionių bendruomenę.

Tiesa tai, kad žmonių skirtumai išlieka, pavyzdžiui – tarp vergo ir laisvojo, ką G. Burneika paslaugiai cituoja, pats pagrįsdamas tai, ką bando paneigti: Laiškas Titui 2:29. Lygybė tarp vergo ir laisvojo, vyro ir moters, žydo ir graiko veikia tiktai Kristuje, bet kitose plotmėse kiekvienas lieka savimi. Jei Laiško Galatams fragmentas apie vergą ir laisvąjį traktuojamas taip, kad skirtumai išlieka, kodėl fragmentą apie žydą ir graiką reiktų suprasti kaip nors kitaip? Juolab kad tai paaiškina 1-asis Laiškas Korintiečiams 7:17 – 20. G. Burneika teigia, jog čia kalbama tik apie apipjaustymą, apeinant tautinę tapatybę, tačiau istoriniame kontekste apipjaustymas ir buvo žydų tapatybės žymuo.

Šioje citatoje tiek apipjaustytieji (žydai), tiek ir kitų tautų atstovai kviečiami likti tokiais, kokie buvo pašaukti. Lietuvis – lietuviu, lenkas – lenku, vokietis – vokiečiu. Pažymėtina, jog tautininkiškoji ideologija gimė krikščionybės terpėje, pradininkas buvo protestantų filosofas Johanas Gotfrydas Herderis. Jo įpėdiniai Žiulis Mišlė ir Džiuzepė Madzinis taip pat išaugo šioje terpėje, nors pastarasis įsitraukė į masonų judėjimą. Net arabų ir kinų tautinių judėjimų pradininkai – Mišalis Aflakas ir Sun Jat Senas – buvo krikščionys. Kitos tautos tik perėmė tai, kas gimė krikščioniškoje Europoje.

4. G. Burneika krikščionybės agresyvumą grindžia daugiausiai Senojo Testamento citatomis. Čia jis laužiasi pro atvirus vartus, nes jo pašnekovas pripažino judaizmo karingumą. Senosios Sandoros laikais ginkluota kova už tikėjimą buvo laikoma legalia, bet Naujasis Testamentas tai pakeitė. Laiškas Efeziečiams 6:12 griežtai teigia: Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose.

5. G. Burneika bando įrodyti, jog apokaliptinis tautų pasaulis, apie kurį kalbėta Michėjo 4:1 – 3, Izaijo 60:2 – 4, Apreiškimo 7:9, iš tiesų reiškia žydų tironiją kitoms tautoms. Iš tiesų ten kalbama apie Dievo valdžią. Jei Dievas yra absoliuti tiesa, teisingumas ir meilė – pabrėžtina, jeigu – tai kas gali būti geresnio už Jo valdžią? Prieš ją nublanksta netgi demokratija, kuriai būdingos populizmo, korupcijos ir demagogijos grimasos. Bet ši valdžia bus paskutinėmis dienomis, kai baigsis malonės laikas.

Burneikos klausimas, kas kam svarbiau – krikščionybė ar tautiškumas – nėra originalus. Tą patį jau daug metų kalba dabartinis Liaudies partijos pirmininkas Rolandas Paulauskas. Toks klausimas primena įkyrių tetų klausimą vaikui, ką jis labiau myli – tėtį ar mamą. O tai yra tautos skaldymas.

Gerbdamas senąjį baltų tikėjimą ir patriotiškuosius jo atstovus laukčiau to paties iš kitos pusės. Vargu, ar mums mokyti savo kultūros patriarchus ir laisvės kovotojus, koks tikėjimas – lietuviškesnis. Juolab kad sunku paneigti daugelio jų sąmoningą ir gilų, Biblija pagrįstą krikščioniškąjį tikėjimą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Mylėjęs Tiesą ir savo artimą
  2. M. Kundrotas. Krikščionybė ir tautiškumas: karas ar darna?
  3. G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės
  4. G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę
  5. M. Kundrotas. Dvigubo tapatumo problema
  6. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  7. M. Kundrotas. Tautos simbolių neatiduosime (video)
  8. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX)
  9. M. Kundrotas. Jausmuose tiesos nėra. Darsyk apie migraciją
  10. M. Kundrotas. Daugiau niekada!
  11. M. Kundrotas. Tauta ir ideologija
  12. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  13. M. Kundrotas. Šiuolaikinė Lietuvos misija
  14. M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
  15. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. Aguona says:
    8 metai ago

    Pagarba Mariui Kundrotui. Parašyta aiškiai, tvirtai, argumentuotai. Ir – mandagiai.

    Atsakyti
  2. Ramuvietis says:
    8 metai ago

    Nereikia aštrinti, nei vienai pusei nei kitai. Mariaus straipsnis gana korektiškas, tai yra gerai.
    Svarbu, kad visi ir krikščionys ir senojo tikėjimo išpažintojai puoselėtume tautines vertybes, kad laikytumėmės tradicinės šeimos papročių, kad brangintume lietuvių kalbą, lietuviškus papročius, kad visais būdais stiprintume Lietuvos valstybingumą, vientisumą.
    Žinoma, sunku pamiršti, kad kitas tikėjimas buvo atneštas jėga, prievarta, bet priminimai nieko gero neduos.
    Norisi, kad ir bažnyčios hierarchai toleruotų ir nemenkintų tų žmonių, kurie pasirinko tęsti savo protėvių senąjį tikėjimą.

    Atsakyti
  3. tikras lietuvis says:
    8 metai ago

    Kryžiuočių reklama.
    M.Kundrotui rašome papeikimą.

    Atsakyti
  4. tomas says:
    8 metai ago

    Dievas, mano manymu – yra. Jūs paklausite manęs – kodėl? Aš galiu nurodyti savo asmeninį pavyzdį. Vieną kartą, kai vyko kašio rungtynės, ir lietuviai lošė su jasais, aš meldžiausi ir meldžiausi, meldžiausi ir meldžiausi ir įvyko stebuklas – lietuviai aplošė jasus. Taigi Dievas tikrai yra – tik reikia karštai melstis, prašyti Dievo palaimos ir pajusti jo siunčiamus ženklus.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      8 metai ago

      Kokiais dar Jasais?
      Nebeblūdink.

      Atsakyti
  5. Rimas says:
    8 metai ago

    Gaila man šito žmogaus. Tiesiog gaila.

    Atsakyti
  6. Tvankstas says:
    8 metai ago

    M. Kundrotas puikiai paaiškina, kantriai, G. Burneikos karingumas, noras bet kokia kaina laimėti ginčą, gudrauti, nutylėti, rodo įsimylėjimą (sofistiką). Visa tai, kaip surandama tiesa, dar prieš 2360 metų paaiškino Aristotelis ‘Apie sofistinius įrodymus’ (‘Peri sofistikon elenchon’).
    Dėkui M. Kundrotui už pavyzdinę laikyseną ginče.

    Atsakyti
  7. Kemblys says:
    8 metai ago

    Manau, jei Kundrotui tiesa būtų svarbiau, tai pats išverstų Bibliją į lietuvių kalbą, o nesiremtų kažkokiu vertalu. Gal ir krikščionybė tuomet kitokia būtų… Kas jau kas, o Kundrotas tikrai rastų Biblijoje įdomių dalykų, kurių nesuprato kiti vertėjai!

    Atsakyti
  8. Bartas says:
    8 metai ago

    Vieni giria Mariu K. už “korektiškumą” (dedu į kabutes, nes tingiu jieškoti vertimo į Lietuvių kalbą) ginče . O aš matau besiteisinantį “katoliką”.

    Atsakyti
  9. J.Ž. says:
    8 metai ago

    …prasideda pigus moralizavimas,kuris žmones,atitraukia nuo esmės.Gerb.Kundrotai,laikykitės savo paties žodžio,”tiktai pristatyti ką ji{kriksčionybė} iš tiesų teigia”.Tai kodėl taip nepatinka,kai cituojama Biblija?O savus kontekstus turi kiekviena kriksčioniška sekta:pradedant katalikais ir baigiant “Tikėjimo Žodžiu” ar Jehovos Liūdytojais”.

    Atsakyti
  10. markas says:
    8 metai ago

    O kas genuose? Pagonybė? Krikščionybė? Drįsčiau abejoti.

    Atsakyti
  11. Romas Zubinas - Tęsėjas says:
    8 metai ago

    Kas yra Biblija? Kas yra Senasis Testamentas? Kas yra “šventieji raštai”, kad ir indų “Mahabharata” ar “Ramajana”? , epai “Iliada” ir “Odisėja” ir t.t. Visa tai seniausiųjų kultūrų palikimas! Visuose juose yra užkoduota pasaulio praeitis, kurią atkoduoti galima tiktai ir tiktai SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA! Tad pradžioje reikalinga atkoduoti šiuos šaltinius o tiktai jau po to diskutuoti apie tai, kas juose yra pranešama iš gilios senovės!!!!

    Atsakyti
  12. Kęstutis says:
    8 metai ago

    … kiek man teko susidurti gyvenime – jei žmogus labai jau gina krikščionybę, tai dažniausiai jis tik apie krikščionybę ir težino, o apie kitus tikėjimus žino tik iš nuogirdų, arba parsidavęs už pinigus. Kita dalis žmonių, kaip pvz. A.Patackas, pakliuvo tada į laikmečio “mėsmale”, kada krikščionybės ir Lietuvos siekiai sutapo – išsivadavimas iš TSRS, ir jiems susikūrė apgaulingas įvaizdis tarytum krikščionybė ir Lietuvybė visai gerai dera, nežiūrint į tai, jog krikščionybės ir Lietuvos keliai po nepriklausomybės išsiskyrė į priešingas puses. Mąstymas pas tokius žmones jau buvo stipriai pažeistas… Kas liečia gerbiamą A.Patacką, jautėsi pokalbiuose su juo, jog mėgina žmogus vaduotis nuo krikščioniškų priklausomybių, mėgina savyje suderinti Senąjį Tikėjimą ir jaunystės krikščioniškąją romantika, bet pritrūko paprasčiausiai laiko apsivalyt… Dar viena dalis krikščionybės pasekėjų, deja, deja, deja ir dar didžiausia – … visiški glušiai, net bijo mąstyt, bijo sau net leisti laisvai mintims tekėt, pamąstyt, kad gyvenime gali būti visaip, bent pamąstyt – o kas jeigu… Prie kurių priskirti Marių Kundrotą? Panašiai bus kaip ir su Patacku – naiviai tikintis, kad krikščionybė daug “davė” Lietuvai. Net ir tie patys jo paminėti partizanai nelabai jau mėgo krikščionybę – vyraujantys apygardų pavadinimai su krikščionybę nieko bendro neturi. Partizanų rinktinių pavadinimuose jokios krikščionybės – Perkūno, Kęstučio, Alkos, Birutės, Kardo… Partizanų vadų slapyvardžiai irgi vyraujantys tikrai, kad nekrikščioniški… O ir patys partizanai nelabai mėgo kunigus (iš tėvo pasakojimų), nes didžioji dalis kunigų buvo parsidavėliai – kgbistai… Metai buvo kokie aštuoniasdešimt ketvirtieji ir mano kursiokas buvo vargonininko sūnus. Vienu metu pagarbiai su juo pradėjau pokalbį – pasisekė tau su tokiais žmonėmis bendrauji (ir man taip tada atrodė). Ką ten žmonės, du trečdaliai kunigų saugumiečiai, likusieji pedarastai, atsakė jis man… Taip jau gaunasi gyvenime, jei lengvai pakimbi ant krikščioniško kabliuko, didelė tikimybė užkibti ir ant kito jauko…

    Atsakyti
  13. Romas Zubinas - Tęsėjas says:
    8 metai ago

    Kaip regiu šiame puslapyje nemažą vaidmenį vaidina Tomas ir Marius. Labai gerai kad jauni vyrai geba reikštis!. Tačiau laikas ir jiems tobulėti! Tuo tarpu abu jie užsikonservavo akademiniame suole! Nei vienas, nei kitas, savo srityje, negeba susipažinti su mūsų protėvių turtingiausiais šaltiniais ir bent šiek tiek pasitobulinti! O pasitobulinus – “katapultuoti” į mūsų protėvių AUKŠTUMAS, kurias, kaip regiu, abudu, pamėgdžiodami savo sovietinių laikų mokovams, nepelnytai linkę menkinti!!!

    Atsakyti
  14. Bartas says:
    8 metai ago

    Alkiečiai , gavoju, kad tai tinkamiausias kreipinys, prašau pagalbos. Reiks susitikti su aršiais va tik ano kryžiuočiais. Todėl turėsiu ne tik atsakyti, bet klausti. Gal kas žino apie jų mokestinius įsipareigojimus Lietuvos valstybei. Trumpai, iš kokių lėšų va tik ano atstovai laikosi mūsų žemėje. Ar aš prisidedu prie jų išlaikymo?

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      8 metai ago

      Krikščionybė sukurta taip, kad kuo labiau pulsi, tuo labiau ją stiprinsi. Patarčiau nerodyti susidomėjimo ja – supus pati.
      Aš klausčiau jų kodėl, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, nebuvo išviešinti kunigai dirbę kgb’biukams.

      Atsakyti
  15. Titas says:
    7 metai ago

    Puikus straipsnis! Autoriu yra tikras lietuvis davęs argumentuotą atsaką ekstremistui.Ačiū.

    Atsakyti
  16. Kitas kampas says:
    7 metai ago

    Dėkoju M. Kundrotui už puikų straipsnį. Kadangi Alkas pabijojo įdėti kitą nuomonę, rekomenduoju perklausyti įrašą kuriame G. Burneikos paskaita yra sutriuškinta. Įrašą rasite iniciatyvinės grupė Tiesos akibrokštai facebook puslapyje. Smagaus žiūrėjimo.

    Atsakyti
  17. Kitas kampas says:
    7 metai ago

    DĖMESIO ! Каršta naujiena ! Gintaro Burneikos kaukę nuplėšia jo sūnus !
    Video rasite Naglio Daubaro facebook paskyroje.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Apklausa atskleidė, kad gyventojai nežino tikrųjų miškų kirtimų mastų, bet yra už miškų apsaugą | akoalicija.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Apklausa atskleidė, kad gyventojai nežino tikrųjų miškų kirtimų mastų, bet yra už miškų apsaugą

2025 06 19
Donaldas Trampas G7 susitikime
Užsienyje

G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo

2025 06 18
Orlaivis
Lietuvoje

Pradedamos derybos dėl karinių transporto orlaivių įsigijimo

2025 06 18
Prezidentūra
Lietuvoje

Prezidentūroje – VGT posėdis

2025 06 18
Mokiniai
Lietuvoje

Sostinė imasi priemonių lietuvių kalbos mokymo stiprinimui

2025 06 18
Sveikatingumo takas
Gamta ir žmogus

Nida kviečia sportuoti gamtos apsuptyje 

2025 06 18
Policija
Lietuvoje

Policija pradėjo blaivumo ir saugaus vairavimo patikras

2025 06 18
Užsienio reikalų ministerija
Lietuvoje

Rusijos ambasados atstovui pareikštas protestas dėl atakų prieš civilius

2025 06 18

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kokinda apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • Globalistas apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • +++ apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • Denisas Jelisievičius apie A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Apklausa atskleidė, kad gyventojai nežino tikrųjų miškų kirtimų mastų, bet yra už miškų apsaugą
  • G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • Ar žinote, koks yra jūsų kalbos lygis prieš pradedant mokytis?
  • Kaip pasiruošti terasą savaitgalio vakarienei po atviru dangumi?

Kiti Straipsniai

Homoseksualizacija | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?

2025 06 02
Darius Kuolys

D. Kuolys. Kaip sugriauti Respubliką? Kaip nuginkluoti ir pavergti laisvą tautą?

2025 05 21
Protestuotojai reikalauja Sporto rūmus atiduoti Sąjūdžio, o ne žydų kapinių įamžinimui

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai: tautos istorinis paveldas ar politinių žaidimų įkaitas?

2025 05 17
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Ar prigimtinės teisės dar turi prasmės?

2025 05 07
Prezidentas lankosi Lietuvių kalbos institute

Prezidentas: Kalba – mūsų tapatybės pagrindas, kurį turime kasdien stiprinti

2025 05 06
Marius Kundrotas | Alkas.lt nuotr.

M. Kundrotas. Antikonstitucinės diktatūros gniaužtuose

2025 04 24
Muhidinas Kabiris, Tadžikistano nacionalinio aljanso pirmininkas

Tadžikų opozicija reikalauja atsakomybės už nusikaltimus žmoniškumui

2025 04 13
Marius Kundrotas | Alkas.lt nuotr.

M. Kundrotas. Tauta ar valstybė?

2025 03 31
Vytautas Sinica

V. Sinica. Ne – Kremliaus melams: Birželio sukilimu turime didžiuotis, o pradėti galima Vilniuje

2025 03 21
Vladimiras Dovdanovas (Владимир Довданов), pedagogikos mokslų daktaras, Oiratų-kalmukų tautos kongreso vicepirmininkas

V. Dovdanovas. Vakarų politinė sistema: laiko iššūkiai

2025 03 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Kokinda apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • Globalistas apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • +++ apie G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo
  • Denisas Jelisievičius apie A. Kumpis. Ukrainos pamokos ir Lietuvos kariuomenės nenoras mokytis
  • Vilna apie E. Musteikis. Vytauto Didžiojo drąsos gijos sujungia Anykščius ir Ukrainą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Ugniagesiai gelbėtojai perspėja šalies gyventojus dėl smarkios audros

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai