1982 m., tyrinėjant Gedimino kalno aikštelės dalį prie keltuvo (tuo metu viršun buvo keliamos statybinės medžiagos), rastas 11 cm ilgio iš rago pagamintas apeiginis kirvis. Jis išmargintas įrėžtais ženklais, tarp kurių akis lengvai atpažįsta Saulės judėjimo kryptimi besisukančių svastikų porą vienoje plokštumoje ir priešinga kryptimi pasuktą trečiąją svastiką kitoje; ketvirtoji svastika buvo (arba buvo pradėta rėžti) ties nuskeltąja kirvio dalimi.
Šis unikalus, bet mažai žinomas radinys
rodo, kad Vilniaus žyniai nėra pramanas, įsitikinimas ar vien nuojauta. Kultūrinis piliakalnio – Gedimino kalno – sluoksnis, tiksliau 7-asis jo horizontas, kuriame aptiktas minėtas kirvis, paskutiniu metu yra datuojamas apie X-XI a., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Jaunpiebalgoje (Latvijoje) tokios pat formos raginis kirvis su koto liekanomis buvo įdėtas į XIV a. vyro kapą.
Plačiaašmenių kirvių ir net masyvių kūjų formą atkartojančių, simboliniais ženklais išraižytų arba išgręžtomis sekliomis duobutėmis papuoštų dirbinių ir Latvijoje, ir Lietuvoje rasta dar daugiau kaip dešimtyje vietų.
Kad Gedimino kalne rastas kirvis yra išskirtinis, puikiai suprato jo radėjai archeologas Albertas Lisanka, daug metų radinį saugojęs savo namuose, ir architektas Sigitas Lasavickas. Beje, jis kirvį siejo su menama apskrito plano šventykla po atviru dangumi, kuri buvusi naudojama prieš maždaug 4000 m. – neolite ar bronzos amžiuje…
Šiandien toks Gedimino kalne surasto kirvio datavimas tvirtesnio pagrindo neturi. Yra žinoma, kad šios rūšies kirviai iš rago rytų Baltijos kraštuose buvo gaminami ir naudojami vėlyvajame geležies amžiuje (apie IX-XII a.), o kai kuriais atvejais ir vėliau.
Apeiginė šių dirbinių paskirtis abejonių nekelia, tačiau galima vien spėlioti kokiomis aplinkybėmis kirvis pateko į tarp Gedimino kalne stovėjusios medinės pilies kiemo grindinio akmenų; ar kirvis nuskeltu ašmenų kraštu buvo numestas, ar nežinomomis aplinkybėmis pamestas?
Koks bebūtų atsakymas į šį klausimą, jis nekeičia išvados, kurią suponuoja radinys – prieš Vilniui tampant sostine, galbūt legendinio Šventaragio laikais, čia gyventa žynių, o ant Gedimino kalno buvo rengiamos baltų religijos apeigos; įrėžtos svastikos rodo, kad jos buvo susijusios su dangaus ir (arba) ugnies dievais.
O kur jo antrasis ašmuo? Kairėje yra pentis, ne ašmuo. Kodėl tvirtinama, kad kirvis dviašmenis?
Gal kas skaitė apie tai – kad visais laikais, kad ir kaip keistųsi vietos gyventojai, o su jais ir jų religija, apeigų vietos visada buvusios tose pačiose žemės vietose. Taip buvę, esą, dėl to, kad tose vietose yra ypatingi energetiniai žemės taškai, reikalingi žyniams bei šventikams.
Kiek tokių vietų ir kur yra Europoje, Lietuvoje?
Tie taškai, pasak autoriaus, yra Žemės rutulio skersmens galuose. Jei tai patikrinta ir patvirtinta, tada kas atsitikdavo, jei vienas skersmens galas, kažkada buvęs žemės paviršiuje, jau daugybę amžių yra jūros dugne – ar tai veikia procesus jūroje? Pvz., ar jis nesuformuoja cunamių ar kt. stichinių reiškinių?
IŠ VILNIAUS KATEDROS POŽEMIO DINGO ARTEFAKTAS!?!?! Tai buvo keturios keramikinės plokštės – (skeveldros), pritvirtintos išėjimo iš Katedros dešinėje sienoje! Plokštę juosė ORNAMENTAS – KAIRIOJI SAULUVA! Tai reiškia, kad šis artefaktas mena (vis dar tikiu, kad jis atsiras?) laikus, kai dabartinis Šiaurinis Žemės pusrutulis, buvo PIETINIU! laimei išliko, nors ir nekokybiška šio artefakto nuotrauka. Anot gido, šio artefakto nuolaužos buvo rastos POŽEMYJE. Apsilankęs požemyje pakartotinai, šio artefakto jau nemačiau. Nieko apie jį negalėjo pasakyti ir gidas.
Šias “skeveldras” galima pamatyti Romualdo Zubino knygoje “PAŽADINTA PRAEITIS” psl. 132.
DABAR APIE DVIAŠMENĮ KIRVĮ!!!!! JIS IŠMARGINTAS KAIRIĄJA SAULUVA – SVASTIKA! ŠIS ARTEFAKTAS, VIENAREIKŠMIŠKAI MENA PIRMĄJĮ TŪKSTANTMETĮ PRIEŠ MŪSŲ ERĄ ( o gal ir dar ankstesnį laikotarpį?!) !!!