Penktadienis, 5 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

D. Vaitkevičienė. Medžiu išaugantis šventumas: uosis stebukladarys

Daiva Vaitkevičienė, www.vykintokeliai.lt
2018 11 07 11:03
2
Digrių koplyčia | V. Vaitkevičiaus nuotr., 2010 m.

Digrių koplyčia | V. Vaitkevičiaus nuotr., 2010 m.

Digrių koplyčia | V. Vaitkevičiaus nuotr., 2010 m.
Digrių koplyčia | V. Vaitkevičiaus nuotr., 2010 m.

XVII a. pabaigoje Prūsijos istorikas kunigas Matas Pretorijus ieškojo atsakymo į jam rūpimą religijotyrinį klausimą – kokiu būdu medžiai tampa šventi? Ir kodėl prūsų, nadruvių ir skalvių palikuonys, taipogi ir lietuviai bei žemaičiai laikė kai kuriuos medžius ypatingais?

Spręsdamas pagal tai, ką dar savo akimis matė, bei pasiremdamas rašytiniais šaltiniais, Pretorijus rašė, kad šventais buvo laikomi ne bet kokie medžiai, o tik turėję ypatingą išvaizdą, augumą, storumą ar pan. Ypač svarbūs buvo tokie, kurių kamienas išsišakoja, o po to vėl susijungia į vieną. Jų nepaprasta išvaizda yra dieviškas ženklas, kad šie medžiai gali gydyti.

Tačiau prieš tai jie turi būti įšventinti. Pretorijaus rašo, kad tai atlikdavo žynys, kuris Pretorijaus laikais lietuviškai vadintas maldininku, o prūsiškai vaidila arba veiduliu. Atlikus įšventinimo apeigas, dievybė įsikūnydavo į medį ir medis tapdavo stebuklingu.

Laikui bėgant, neliko senųjų žynių ir veidulių, tačiau stebuklingi medžiai ir pasakojimai apie juos išliko. 1906 metais dr. Jonas Basanavičius, viešėdamas Garliavoje pas vaistininką Kazimierą Aglinską, išgirdo apie šventąjį vuosį, augusį girioje netoli Digrių kaimo, ir užrašė įstabią jo istoriją. Basanavičiaus aprašymas remiasi „pasakojimu Lauro Keršio, apie 80 m., čiajau gimusio ir prie [Digrių] koplytėlės užaugusio ir pasenusio sargo“.

Stebuklingas vuosis

5 varstai nuo Garliavos vakarų link, ant sienos tarp Padainupio kaimo ir Digrių kaimo, girios kampe ant kalvelės, aptvertos lentų tvora, girios sklype, kurį kunigų rubricella iš lenkiško „Piątek“ vadina, buvo seniau stebukladarys uosis.

Pirm daugybės metų, pradžioje XIX šimtmečio, rodos, apie 1830 m., netoli šios vietos gyvenęs daržininkas, Gadliausko [grafo J. Garliausko] girių sargas, lietuvis Pileckis. Tuomet dar šitame tarp girių su daugybe raistų drėgname krašte tankiai apsilankydavęs pas žmones drugys (febris intermittens) vasaromis, nuo kurio vaistų nežinota. Žmones gydęsi įvairiausiais būdais, kaip mokėję.

Kartą paminėtuose kaimuose buvo išsiplatinęs labai drugys. Apsirgęs ir miško sargas. Besirguliuodamas jis sykį atsigulęs ant paminėtosios girioje kalvelės ir užmigęs. Ir tai netoli tos vietos, kur augęs jau didis ir senas, ypatingos išvaizdos uosis, kursai buvo iš dviejų kamienų išaugęs ir aukščiau į vieną suaugęs taip, kad apačioje tarp vieno ir kito kamieno buvo likęs tarpas, per kurį galėjo žmogus perlįsti. Pileckiui prisisapnavę, kad jeigu jis perlįstų per tą uosyje tarpą, tai jisai pasveiktų. (Pagal kitą versiją Pileckui prisisapnavę, kad jis girioje atieškotų dvilypą uosį, kuris esąs stebuklingas ir per jį perlįstų). Taip jis ir padaręs, po vienos kitos [dienos] jau ir pasveikęs, aprišęs ant medžio savo juostą ir žievėje iškirtęs kirviu kryžiuką.

Apie Pileckio pasveikimą kaip apie kokį didį stebuklą nuėjo veik gandas po visą apygardą. Iš kaimų žmonės, drugiu sergantieji, pradėję pas uosį lankytis ir daugiausiai pasveikdavę. Žinia apie tuos „stebuklus“ aplėkė trumpame laike ne tik visą Garliauskinę, bet ir tolimesnius Lietuvos kraštus. Žmonės pradėję pas stebuklingąjį uosį iš tolimų kaimų net nuo Prūsų sienos, iš Užnemunės ir taip toliau plaukte plaukti, aukas nešti nuo visokių ligų. Toms aukoms dėti iš pradžių pats Pileckis padėjęs pas uosį bliūdelį pinigams ir parišęs aukščiau ant kamieno kibirą ar kašių kiaušiniams, vilnoms, linams ir kt. Gydymasis buvo toks, kad ligoniai „apsižababalioję“ apie vuosį, per tą skylę medyje lįsdavę ir pasveikdavę.

Įvairių luošų, šlubų ir kitokių žmonių ateidavę daugybės ir, dabar pasveikę, palikdavę čion ant kalvos pas medį savo lazdas, krukius, kurių laikui bėgant susirinkdavę didelės krūvos. Visas aukas, kurias daugiausiai moterys atnešdavusios, pradžioje ėmęs sau Pileckis ir sau liuoniai [patogiai] gyvenęs; paskui pradėjęs imti kunigas Keturakis, Garliavos prabaščius, kursai ir prikalęs prie medžio kryžių, o vėliau jame pastatęs ir P[anos] Marijos stovylėlę.

Mato Pretorijaus piešinys, vaizduojantis, kaip gydomasi perlendant per dvilypio medžio kiaurymę.
Mato Pretorijaus piešinys, vaizduojantis, kaip gydomasi perlendant per dvilypio medžio kiaurymę.

Kitas šventojo uosio istorijos epizodas prasidėjo, kai apie jo stebuklingas galias ir čia traukiančius ligonius sužinojo grafas Juozapas Godlevskis, kuris sunešamas aukas nukreipė koplytėlės statymo sumanymui įgyvendinti. Kunigas Keturakis, nesutardamas su Godlevskiu, ėmęs žmones grasyti, kad tai ne stebuklingas medis, kad esąs griekas ten aukas nešti. Žmonės vis tiek plūdę, o 1837 m. Godlevskis čia, per du žingsnius nuo medžio, pastatė mūrinę koplyčią. Šalia iškasė ir mažą soželkėlę, iš kurios žmonės ėmę tuojau vartoti ir vandenį: juomi praustis, mazgotis nesveikas akis, gabenti namon bonkėmis sau ir kitiems. Bet to, koplytėlės šalyje Godlevskis dar pastatęs ir mažą „karčemėlę“, kur pardavinėta ir degtinė.

Pasakojimas baigiasi taip:

Koplytėlei pamatus arti medžio bekasant, nukirsta ne viena jo šaknis, todėlei vuosis po metų kitų palengva pradėjęs džiūti, džiūti ir išdžiūvęs, o paskui dar jis sausas ilgą laiką stovėjęs vis dar, nors menkesnius, stebuklus darydamas. Iš priežasties koplytėlės pašventinimo 1858 m. ir sausą vuosį iš šaknų iškirsta, ir net tą vietą, kur jo augta, žemėmis apipilta. Nuo šito laiko ir stebuklai čion tarytum dingte dingę, nes lietuviai, išgirdę vuosio neesant, perstoję čion lankytis ir aukas nešti – negelbėjo jau nė koplytėlės šventumas… Berods, dar buvo bandyta vėliaus pritraukti žmones čionlink keliauti, be veltui. 1861 metais įtaisyta įvairiose aptvertosios girios vietose koplytėlės šalyje stacijas išreiškimui Kristaus kančių, bet ir jos beveik jokios vietai naudos neatnešė.

1906 m. Jono Basanavičiaus užrašyta stebukladario uosio istorija liudija skaudžias skirtingų religijų ir skirtingų elgsenų sandūras. Greta tikėjimo šventųjų medžių ypatingumu bei religinių patirčių iškyla pasipelnymo troškimas, galiausiai sunaikinęs net patį uosį. Vis dėlto su šiuo pasakojimu šventųjų medžių byla neužsidaro. Nors medžiai yra pats trapiausias, labiausiai pažeidžiamas baltų šventviečių dėmuo, tačiau visada išlieka galimybė, kad išaugs naujas medis, kuris per sapną ar kitu būdu bus atpažintas kaip esantis šventas.

Digrių koplyčios griuvėsiai | V. Vaitkevičiaus nuotr., 2010 m.
Digrių koplyčios griuvėsiai | V. Vaitkevičiaus nuotr., 2010 m.

PS. XIX a. I pusėje išsikeroję Garliausko ir kunigų nesutarimai dėl šventojo uosio lėmė tai, kad griūvanti koplyčia yra be šeimininko net šiandien. Kaip 2017 metais rašė 15min.lt, Vilkaviškio vyskupijos kurija neketina tapti Digrių koplyčios šeimininkais, nes „iš esmės tai buvo nelegali statyba“. Anot Vilkaviškio vyskupijos kanclerio, kunigo Lino Baltrušaičio, „koplyčią dvarininkas pastatė be leidimo. Tai – ne bažnyčios statytas pastatas, jis mums nepriklauso ir todėl neturime prisiimti atsakomybės už jo išsaugojimą“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  2. Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos)
  3. Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus
  4. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  5. V. Mikailionis. Romuviai ir Dievturiai susitiko Puokainių girioje (nuotraukos)
  6. V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video)
  7. G. Beresnevičius. Vėlinėms žodžiai
  8. T. Statkuvienė: Pamirus kiek laiko būna gėlėse, o iš tų gėlių vėl gema žmonės
  9. Vilioja legendomis apipinti šaltiniai
  10. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  11. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  12. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  13. Kaune, Neries ir Nemuno santakoje bus primintas prievartinis Žemaitijos krikštas
  14. V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu
  15. Kuršių Nerijoje vėl liepsnos Rudens lygės ir Baltų vienybės dienos ugnys
  16. Iki Rasos šventės (joninių) – geriausias laikas rinkti vaistažoles
  17. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video)
  18. Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video)
  19. Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos)
  20. Baltijos gintaro meno centras kviečia į V. Vaitkevičiaus paskaitą „Baltų šventviečių atodangos“
  21. Romuva kviečia paminėti Krivio dieną
  22. D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi?
  23. G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video)
  24. Nepamiršk pareigų dievams ir protėviams (video)
  25. A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas
  26. V. Mikailionis. Kelias į baltų dievojautą
  27. Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video)
  28. Romuvos atstovai Indijos Čhatisgarho valstijoje sutikti su didžiule pagarba (nuotraukos)
  29. Pasklido Jorė po baltų kraštą (video)
  30. G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Levas says:
    2 m. ago

    Nuostabu!

    Atsakyti
  2. Ženklas says:
    2 m. ago

    Puikus pasakojimas, tiesiog alegorinė sakmė, kaip svetimdievio kryžčionybė pakirto tautos (tikėjimo medžio) šaknis. Viltis yra – atgimsta Romuva!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

2021 03 03
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

2021 03 01
Anemijos kilpa: kai pavojingą ligą slepia solidus amžius

Ką svarbu žinoti apie mažakraujystę

2021 03 01
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
Ką išduoda prakaito kvapas?

Kaip kovoti su prakaitavimu nežalojant sveikatos?

2021 02 28
Koronavirusas | sam.lt nuotr.

Kodėl pasveikus nuo koranoviruso pravartu pasitikrinti sveikatą?

2021 02 26
P. S. Krivickas. Kai nepavyksta patekti į rojų

P. S. Krivickas. Kai nepavyksta patekti į rojų

2021 02 26
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai

2021 03 05
„Kino pavasaris“ savivaldybėje
Kultūra

„Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje

2021 03 05
A. Žuko nuotr., smm.lt
Lietuvoje

Akcija „Užkrėsk gerumu“ kviečia gerumu dalintis visą mėnesį

2021 03 05
Po dešimtmečio pertraukos šalies mokyklas šiemet pasieks daug naujų kompiuterių
Lietuvoje

Kauno abiturientams – nemokama papildoma mokytojų pagalba

2021 03 05
tm.lt nuotr.
Lietuvoje

Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika

2021 03 05
Geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams – „Aukso paukštė“
Etninė kultūra

Geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams – „Aukso paukštė“

2021 03 05
Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių
Istorija

Lietuvos laivyno 100-mečiui – paroda po atviru dangumi prie marių

2021 03 05
Kovarnių diena
Gamta ir ekologija

Kovarnių diena

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Urba apie A. Kiveris. Naikinamas tarpukario Lietuvos istoriją menantis akademinis choras „Ave Vita“ (video)
  • Svajonė apie Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika
  • Rimgaudas apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Juozas Brazauskas apie J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai
  • „Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje
  • Akcija „Užkrėsk gerumu“ kviečia gerumu dalintis visą mėnesį
  • Kauno abiturientams – nemokama papildoma mokytojų pagalba

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1264; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1172; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 911; komentarų: 49
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • V. Valiušaitis. Autonomijos DNR peržiūrėta: 479; komentarų: 9

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

by Kristina Aleknaitė
2021 03 03
5
Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

Žaliausio miesto Europoje vardą turintis Vilnius netrukus taps dar žalesnis – greitu metu sostinės gyventojų pamėgtose vietose bus pasodinta beveik...

Skaityti toliau

Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
17
Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius

Vasario 28 d. grupė visuomenininkų aukščiausiai Lietuvos valdžiai ir kitoms institucijoms išsiuntė pareiškimą „Dėl hibridinių, propagandinių išpuolių, tautinių mažumų ir...

Skaityti toliau

Ką svarbu žinoti apie mažakraujystę

by Kristina Aleknaitė
2021 03 01
0
Anemijos kilpa: kai pavojingą ligą slepia solidus amžius

Dienos eina ilgyn, saulės vis daugiau, tačiau jėgų – mažiau, o nuotaika prastėja. Gali būti, kad šie požymiai liudija mažakraujystę....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Urba apie A. Kiveris. Naikinamas tarpukario Lietuvos istoriją menantis akademinis choras „Ave Vita“ (video)
  • Svajonė apie Visuomenei pristatomas teisinis leidinys tautinių mažumų tematika
  • Rimgaudas apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Juozas Brazauskas apie J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė
  • Laima apie Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
Kitas straipsnis
Sankt Peterburge paminėtas Sauliaus Sondeckio 90-metis

Sankt Peterburge paminėtas Sauliaus Sondeckio 90-metis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai