Rugsėjo 9–12 dienomis šalies sostinėje vyks renginys „Susapnuokime Vilnių kartu“, kuris pakvies miestą pažinti per jo legendas, istoriją, muziką ir patirtis. Tai naujas šventės „Šventaragis“ formatas, kuriame koncertai, ekskursijos, pamokos, forumas ir įvairūs vakaro renginiai susijungs į vientisą keturių dienų pasakojimą apie miestą, gimusį iš sapno.
Legenda pasakoja, kad Vilnius gimė iš sapno. Iš regėjimo, kuriame ant kalno staugė Geležinis Vilkas, o jo balsas pasklido po visą pasaulį. Kai miestas gimsta iš sapno, jo istorija nesibaigia. Ji gyvena padavimuose, aidi senųjų kalvų šlaituose ir vis sugrįžta naujais pavidalais. Šį rugsėjį Vilnius pakvies ne tik prisiminti savo kilmės legendą, bet ir tapti jos dalimi.
Šventaragio slėnis – šventės širdis
Didelė dalis šventės renginių vyks Šventaragio slėnyje – ypatingoje Vilniaus vietoje, neatsiejamai susijusioje su miesto ištakomis.
Gedimino kalno, Lietuvos nacionalinio muziejaus Pilininko namo ir Senojo arsenalo erdves jungianti teritorija išsiskiria savita atmosfera, kurioje susitinka istorija, gamta ir miesto gyvybė. Būtent čia šventės dalyviai kviečiami ne tik stebėti renginius, bet ir patirti Vilnių kitaip – lėčiau, jautriau, giliau.
Mantas Jankavičius
Šventaragio slėnis
„Šventaragio slėnis turi ypatingą aurą. Tai vieta, kurioje labai natūraliai susitinka Vilniaus istorija, legendos ir šiandienos miesto gyvenimas. Norėjome sukurti renginį, kuris leistų žmonėms ne tik išgirsti šias istorijas, bet ir jas patirti būnant pačioje jų širdyje“, – sako vienas iš šventės rengėjų Marius Tumšys, VšĮ „Creators 76“ vadovas.
Šventė rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi (LNM), kurio generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė džiaugiasi galimybe suteikti lankytojams naujas patirtis: „Muziejuje nuolat ieškome naujų veiklų ir būdų, kaip padėti lankytojams atrasti istorines vietas ir jų pasakojimus.
Šventaragio slėnis, Gedimino kalnas ir jo papėdė yra vienos svarbiausių Vilniaus istorinių vietų, kuriose kūrėsi ir augo miestas. Džiaugiamės, kad šventės renginiai kvies lankytojus ne tik pažinti ir patirti šią istoriją būtent tose erdvėse, bet ir padės kurti asmeninį ryšį su Vilniumi ir jo paveldu.“
Koncertai ant Gedimino kalno
Vienu ryškiausių šventės bruožų taps koncertai ant Gedimino kalno – išskirtinėje ir simbolinėje vietoje publika išgirs gerai žinomus ir klausytojų itin mėgstamus Lietuvos atlikėjus: Giedrę, Saulių Petreikį, Mantą Jankavičių bei legendinę prancūzų grupę „Nouvelle Vague“.
Atlikėjų ryšys su sostine ypatingas ir natūraliai įaugęs į jų kūrybą bei patirtis. Saulius Petreikis pabrėžia Gedimino kalno atmosferą: „Gedimino kalnas – tai viena išskirtiniausių renginių erdvių Lietuvoje.
Nėra kitos vietos Vilniuje, kur vienu metu atsivertų tokie senamiesčio ir gamtos vaizdai.“ Giedrė pasakoja, kad Vilnius jos gyvenime ir kūryboje užima išskirtinę vietą: „Esu vilnietė ir niekada nenorėjau šio miesto iškeisti į kitą. Man viskas čia patogu, jauku, nuostabiai gražu ir sava.“
Šventės „Šventaragis“ istorija prasidėjo 2024 metais nuo Andriaus Mamontovo koncerto ant Gedimino kalno. Neatsitiktinai istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas teigia, kad Gedimino kalnas ir bokštas iki šių dienų išlieka vienais svarbiausių simbolių, apibrėžiančių lietuvių tapatybę.
2025-aisiais čia pasirodė grupė „Žalvarinis“, Marijonas Mikutavičius, Gabrielė Vilkickytė ir renginys „FUME“. Šiemet tradicija tęsiama su dar platesne programa, kurią papildys ne tik muzika, bet ir įvairios kultūrinės veiklos.
Saulius Petreikis
Kai garsas tampa artimu, o patirtis – asmeniška
Šių metų šventės dienotvarkėje vyks du koncertai, kuriuose garsas bus perduodamas belaidėmis ausinėmis. Tokiu formatu vyks „Nouvelle Vague“ pasirodymas rugsėjo 9 dieną ir Manto Jankavičiaus koncertas rugsėjo 12 dieną. Prancūzų grupei tai bus nauja patirtis – galimybė muziką ir erdvę išgyventi visiškai kitu, artimesniu klausytojui būdu.
Atlikėjas Mantas Jankavičius šventės svečius kviečia vakarą praleisti ypatingai: „Norėčiau, kad žmonės ne tik pamatytų Gedimino pilies bokštą ar išgirstų mano muziką, bet ir patirtų šią vietą naujai. Kad bent trumpam atsirastų ypatingas ryšys tarp atlikėjo, muzikantų, žiūrovų, miesto ir jo istorijos. Susitikime ant Gedimino kalno, kur Vilnių ir mano muziką išgirsime kitaip.“
Ausinės taip pat bus naudojamos kai kuriose pasakojimų ir patyriminėse veiklose. Šventės rengėjai pabrėžia, kad „Susapnuokime Vilnių kartu“ nėra vien koncertų ciklas. Tai keturias dienas truksianti kultūrinė kelionė, kurioje Vilniaus legenda taps gyva.
Dienotvarkėje numatytos ekskursijos po mažiau pažintas miesto istorijas ir vietas, edukaciniai užsiėmimai šeimoms, paskaitos, kūrybiniai užsiėmimai, forumas su žurnalistu ir laidų vedėju Ryčiu Zemkausku, patyriminės veiklos LNM Gedimino pilies bokšte bei bendruomeninis pasibuvimas miesto erdvėje.
Dalis renginių bus nemokami, į kitus reikės įsigyti atskirus bilietus, todėl kiekvienas lankytojas galės pasirinkti jam artimiausią būdą pažinti Vilniaus istorijas ir legendas.
Vienas vakaras, kai Vilnius taps bendru sapnu
Centrine šventės dalimi taps rugsėjo 11-osios vakaras. Tądien vyks eisena į Gedimino kalną su krive Inija Trinkūniene ir apeigų bei folkloro grupe „Kūlgrinda“. Vakaro kulminacija taps Sauliaus Petreikio koncertas. Atlikėjas žada ne tik muzikinį pasirodymą, bet ir kelionę vaizduotėje: „Pakilsime virš Vilniaus, apskriesime visą pasaulį ir sugrįšime čia kitokie.“
Šventė „Šventaragis“ kviečia ne tik stebėti renginius, bet ir tapti gyvos Vilniaus istorijos dalimi – išgirsti miesto legendą, ją išgyventi ir bent vienai nakčiai susapnuoti Vilnių kartu.
„Šiuolaikiniam žmogui vis labiau reikia ne tik greitų pramogų, bet ir prasmingų patirčių. Norime pakviesti žmones Vilnių pamatyti kitaip – ne kaip kasdienį maršrutą, bet kaip gyvą pasakojimą, kuriame susitinka legenda, istorija, kūryba ir bendruomenė. Čia žmogus nebus tik žiūrovas – jis taps bendro miesto sapno dalimi“, – dalinasi M. Tumšys.
Išskirtinėje vietoje rengiamuose koncertuose bus laikomasi tam tikrų saugumo priemonių. Viena jų – ribotas vietų skaičius, todėl raginama bilietais pasirūpinti iš anksto. Renginio rengėjų teigimu, garso tarša ir jo poveikis aplinkai bus sumažinti iki minimumo.
Nouvelle Vague
Renginio dienotvarkė bus paskelbta netrukus.
Kraštotyrininkas V. Šaulys Neries upės vagoje 1958 m. Vilniuje nufotografavo akmenį su jame įrėžtomis Gediminaičių stulpų žymėmis. Žymes iš V. Šaulio archyvo perpiešė dr. Vykintas Vaitkevičius ir, remiantis J. Šeimio runų skaitymo metodika (J. Šeimys “Egiptas, skitai, lietuviai runomis”, leid. ‘Piko valanda’, Marijampolė/2006), kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, p. 29), akmenyje perskaitytas žodis CIKA. Vieni dzūkai bendrinės kalbos žodį “čia” , priklausomai nuo šnektos, taria kaip ‘ci’, kiti kaip ‘cy’ ir gaunasi, kad CIKA yra pavadinimas, reiškiantis vietą, kurioje gyvena gentiniai dzūkai. O aukuras Jupiterio Griausmavaldžio pastato vietoje buvo uždegtas 7.275 m. pr. Kr. laiku (ten pat p. 28), kas patvirtina, jog Vilnių įkūrė įkūrė dzūkai. Todėl labai norisi, kad atlikėjas Mantas Jankavičius ar koks tautinis dzūkų ansamblis trumpam ryšiui tarp muzikantų žiūrovų miesto ir jo istorijos dainą bent vieną atliktų dzūkiškai. Dėkoju.
ht tps://www.vle.lt/straipsnis/vilniskiu-tarme/
ht tps://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-tarmes/
ht tps://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvių_kalbos_tarmės
>Rimgaudui
O, kas draustų jei Mantas Jankavičius trumpam ryšiui tarp muzikantų žiūrovų žiūrovų miesto ir jo istorijos dainą bent vieną atliktų ir vėlyvąja vilniškių tarme? Mielai paklausytume.
Manau, savo gimtąją rytų aukštaičių vilniškių tarmę tobulai moka Alko vyr. redaktorius, o M.Jankavičius nebent savo gimtąją kėdainiškių tarmę.
> Rimgaudas
Bet gal runų žodis CIKA gali giminiuotis su veiksmažodžiu ‘ciksėti’ bei būti susijęs su metus rodančio dziegoriaus veiksmu. Be to, runų žodis CIKA gali būti perskaitytas ir kaip DZIKA, kuris be abejonės giminingas su žodžio dzieg(k)orius šaknimi. Tokiu atveju veiksmažods ‘ciksėti’ bei CIKA yra radęsi iš metų skaičiavimo veiksmo (įrenginio) pavadinimo. Toks metų skaičiavimo įrenginys (dziegorius) yra astronomimis, t.y. susijęs su žvagždynais. Tokiu atveju žodis CIKA/DZIKA/DZIGA turėtų būti radęsis iš žvaigždyno pavadinimo. Manau, kad to žvaigždyno pavadinimas gali būti susijęs su žodžiais lokys, dzūkų. dzykis – šernas, bet gali būti, kad pradiniu laikotarpiu žodis dzykis reiškė lokys, meška.
Sakau, gal tam koncerte ant kalno derėtų su atitinkama dainele priminti ir apie dzūkų Vilniaus vietoje įrengtą dziegorių, prieš dainą trumpai papasakojant jo įrengimo istoriją.
Dzikas gali reikšti ir musės lervą.
h ttp://www.barbarizmai.lt/zodis/dzikas.html
> Dat
Čia prieštaravimo dėl žodžio dzikas reikšmės – musės lerva – nėra. Ta jo reikšmė kaip ir pats žodis yra galimai iš dygti, daigas, dziegas žodžių giminės, reiškusios pradinės gyvasties, civilzacijos vystymosi stadijos, užuomazgos supratimą. Tai sakytų ir dzūkų žodžio dzykas – laukinis – reikšmė. Laikrodis senovėje galėjo būti suprantamas kaip gyvas esantis, – jis eina. Tad pagal tai laikrodis gilioje senovėje galėjo būti vadinamas iš tos giminės žodžių šaknies pasidarytu dzūkiškos tarmės lietuvišku žodžiu – dziegorius. Tą žodžio dziegorius – laikrodis gilios senovės lietuviškumą patvirtintų ir jo išlaikymo germanų kalbose faktas.