Antradienis, 4 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

„Šventaragis“ kviečia susapnuoti Vilnių kartu: išskirtiniai koncertai ant Gedimino kalno

www.alkas.lt
2026-06-17 07:00:00
205
PERŽIŪROS
7
„Šventaragis“ kviečia susapnuoti Vilnių kartu

„Šventaragis“ kviečia susapnuoti Vilnių kartu | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 9–12 dienomis šalies sostinėje vyks renginys „Susapnuokime Vilnių kartu“, kuris pakvies miestą pažinti per jo legendas, istoriją, muziką ir patirtis. Tai naujas šventės „Šventaragis“ formatas, kuriame koncertai, ekskursijos, pamokos, forumas ir įvairūs vakaro renginiai susijungs į vientisą keturių dienų pasakojimą apie miestą, gimusį iš sapno.

Legenda pasakoja, kad Vilnius gimė iš sapno. Iš regėjimo, kuriame ant kalno staugė Geležinis Vilkas, o jo balsas pasklido po visą pasaulį. Kai miestas gimsta iš sapno, jo istorija nesibaigia. Ji gyvena padavimuose, aidi senųjų kalvų šlaituose ir vis sugrįžta naujais pavidalais. Šį rugsėjį Vilnius pakvies ne tik prisiminti savo kilmės legendą, bet ir tapti jos dalimi.

„Šventaragis“ kviečia susapnuoti Vilnių kartu
„Šventaragis“ kviečia susapnuoti Vilnių kartu | Rengėjų nuotr.

Šventaragio slėnis – šventės širdis

Didelė dalis šventės renginių vyks Šventaragio slėnyje – ypatingoje Vilniaus vietoje, neatsiejamai susijusioje su miesto ištakomis.

Gedimino kalno, Lietuvos nacionalinio muziejaus Pilininko namo ir Senojo arsenalo erdves jungianti teritorija išsiskiria savita atmosfera, kurioje susitinka istorija, gamta ir miesto gyvybė. Būtent čia šventės dalyviai kviečiami ne tik stebėti renginius, bet ir patirti Vilnių kitaip – lėčiau, jautriau, giliau.

Mantas Jankavičius

Šventaragio slėnis

„Šventaragio slėnis turi ypatingą aurą. Tai vieta, kurioje labai natūraliai susitinka Vilniaus istorija, legendos ir šiandienos miesto gyvenimas. Norėjome sukurti renginį, kuris leistų žmonėms ne tik išgirsti šias istorijas, bet ir jas patirti būnant pačioje jų širdyje“, – sako vienas iš šventės rengėjų Marius Tumšys, VšĮ „Creators 76“ vadovas.

Šventė rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi (LNM), kurio generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė džiaugiasi galimybe suteikti lankytojams naujas patirtis: „Muziejuje nuolat ieškome naujų veiklų ir būdų, kaip padėti lankytojams atrasti istorines vietas ir jų pasakojimus.

Šventaragio slėnis, Gedimino kalnas ir jo papėdė yra vienos svarbiausių Vilniaus istorinių vietų, kuriose kūrėsi ir augo miestas. Džiaugiamės, kad šventės renginiai kvies lankytojus ne tik pažinti ir patirti šią istoriją būtent tose erdvėse, bet ir padės kurti asmeninį ryšį su Vilniumi ir jo paveldu.“

Giedrė
Giedrė | Rengėjų nuotr.

Koncertai ant Gedimino kalno

Vienu ryškiausių šventės bruožų taps koncertai ant Gedimino kalno – išskirtinėje ir simbolinėje vietoje publika išgirs gerai žinomus ir klausytojų itin mėgstamus Lietuvos atlikėjus: Giedrę, Saulių Petreikį, Mantą Jankavičių bei legendinę prancūzų grupę „Nouvelle Vague“.

Atlikėjų ryšys su sostine ypatingas ir natūraliai įaugęs į jų kūrybą bei patirtis. Saulius Petreikis pabrėžia Gedimino kalno atmosferą: „Gedimino kalnas – tai viena išskirtiniausių renginių erdvių Lietuvoje.

Nėra kitos vietos Vilniuje, kur vienu metu atsivertų tokie senamiesčio ir gamtos vaizdai.“ Giedrė pasakoja, kad Vilnius jos gyvenime ir kūryboje užima išskirtinę vietą: „Esu vilnietė ir niekada nenorėjau šio miesto iškeisti į kitą. Man viskas čia patogu, jauku, nuostabiai gražu ir sava.“

Šventės „Šventaragis“ istorija prasidėjo 2024 metais nuo Andriaus Mamontovo koncerto ant Gedimino kalno. Neatsitiktinai istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas teigia, kad Gedimino kalnas ir bokštas iki šių dienų išlieka vienais svarbiausių simbolių, apibrėžiančių lietuvių tapatybę.

2025-aisiais čia pasirodė grupė „Žalvarinis“, Marijonas Mikutavičius, Gabrielė Vilkickytė ir renginys „FUME“. Šiemet tradicija tęsiama su dar platesne programa, kurią papildys ne tik muzika, bet ir įvairios kultūrinės veiklos.

Saulius Petreikis

Kai garsas tampa artimu, o patirtis – asmeniška

Šių metų šventės dienotvarkėje vyks du koncertai, kuriuose garsas bus perduodamas belaidėmis ausinėmis. Tokiu formatu vyks „Nouvelle Vague“ pasirodymas rugsėjo 9 dieną ir Manto Jankavičiaus koncertas rugsėjo 12 dieną. Prancūzų grupei tai bus nauja patirtis – galimybė muziką ir erdvę išgyventi visiškai kitu, artimesniu klausytojui būdu.

Atlikėjas Mantas Jankavičius šventės svečius kviečia vakarą praleisti ypatingai: „Norėčiau, kad žmonės ne tik pamatytų Gedimino pilies bokštą ar išgirstų mano muziką, bet ir patirtų šią vietą naujai. Kad bent trumpam atsirastų ypatingas ryšys tarp atlikėjo, muzikantų, žiūrovų, miesto ir jo istorijos. Susitikime ant Gedimino kalno, kur Vilnių ir mano muziką išgirsime kitaip.“

Ausinės taip pat bus naudojamos kai kuriose pasakojimų ir patyriminėse veiklose. Šventės rengėjai pabrėžia, kad „Susapnuokime Vilnių kartu“ nėra vien koncertų ciklas. Tai keturias dienas truksianti kultūrinė kelionė, kurioje Vilniaus legenda taps gyva.

Dienotvarkėje numatytos ekskursijos po mažiau pažintas miesto istorijas ir vietas, edukaciniai užsiėmimai šeimoms, paskaitos, kūrybiniai užsiėmimai, forumas su žurnalistu ir laidų vedėju Ryčiu Zemkausku, patyriminės veiklos LNM Gedimino pilies bokšte bei bendruomeninis pasibuvimas miesto erdvėje.

Dalis renginių bus nemokami, į kitus reikės įsigyti atskirus bilietus, todėl kiekvienas lankytojas galės pasirinkti jam artimiausią būdą pažinti Vilniaus istorijas ir legendas.

Mantas Jankavičius
Mantas Jankavičius | Rengėjų nuotr.

Vienas vakaras, kai Vilnius taps bendru sapnu

Centrine šventės dalimi taps rugsėjo 11-osios vakaras. Tądien vyks eisena į Gedimino kalną su krive Inija Trinkūniene ir apeigų bei folkloro grupe „Kūlgrinda“. Vakaro kulminacija taps Sauliaus Petreikio koncertas. Atlikėjas žada ne tik muzikinį pasirodymą, bet ir kelionę vaizduotėje: „Pakilsime virš Vilniaus, apskriesime visą pasaulį ir sugrįšime čia kitokie.“

Šventė „Šventaragis“ kviečia ne tik stebėti renginius, bet ir tapti gyvos Vilniaus istorijos dalimi – išgirsti miesto legendą, ją išgyventi ir bent vienai nakčiai susapnuoti Vilnių kartu.

„Šiuolaikiniam žmogui vis labiau reikia ne tik greitų pramogų, bet ir prasmingų patirčių. Norime pakviesti žmones Vilnių pamatyti kitaip – ne kaip kasdienį maršrutą, bet kaip gyvą pasakojimą, kuriame susitinka legenda, istorija, kūryba ir bendruomenė. Čia žmogus nebus tik žiūrovas – jis taps bendro miesto sapno dalimi“, – dalinasi M. Tumšys.

Išskirtinėje vietoje rengiamuose koncertuose bus laikomasi tam tikrų saugumo priemonių. Viena jų – ribotas vietų skaičius, todėl raginama bilietais pasirūpinti iš anksto. Renginio rengėjų teigimu, garso tarša ir jo poveikis aplinkai bus sumažinti iki minimumo.

Nouvelle Vague

Renginio dienotvarkė bus paskelbta netrukus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  2. Gedimino kalno pietiniame šlaite susidarė nuošliauža: grėsmės kalnui nekelia
  3. Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija pristatoma Gedimino pilies bokšte
  4. Prieš 85 metus iš lenkų okupantų atgautame Vilniuje vėl suplevėsavo Lietuvos vėliava
  5. Vilniuje susitiks baltų gentys: Europos archeologijos dienos Lietuvos nacionaliniame muziejuje
  6. Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    Kraštotyrininkas V. Šaulys Neries upės vagoje 1958 m. Vilniuje nufotografavo akmenį su jame įrėžtomis Gediminaičių stulpų žymėmis. Žymes iš V. Šaulio archyvo perpiešė dr. Vykintas Vaitkevičius ir, remiantis J. Šeimio runų skaitymo metodika (J. Šeimys “Egiptas, skitai, lietuviai runomis”, leid. ‘Piko valanda’, Marijampolė/2006), kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, p. 29), akmenyje perskaitytas žodis CIKA. Vieni dzūkai bendrinės kalbos žodį “čia” , priklausomai nuo šnektos, taria kaip ‘ci’, kiti kaip ‘cy’ ir gaunasi, kad CIKA yra pavadinimas, reiškiantis vietą, kurioje gyvena gentiniai dzūkai. O aukuras Jupiterio Griausmavaldžio pastato vietoje buvo uždegtas 7.275 m. pr. Kr. laiku (ten pat p. 28), kas patvirtina, jog Vilnių įkūrė įkūrė dzūkai. Todėl labai norisi, kad atlikėjas Mantas Jankavičius ar koks tautinis dzūkų ansamblis trumpam ryšiui tarp muzikantų žiūrovų miesto ir jo istorijos dainą bent vieną atliktų dzūkiškai. Dėkoju.

    Atsakyti
    • Rimgaudui says:
      1 mėnuo ago

      ht tps://www.vle.lt/straipsnis/vilniskiu-tarme/
      ht tps://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-tarmes/
      ht tps://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvių_kalbos_tarmės

      Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    >Rimgaudui
    O, kas draustų jei Mantas Jankavičius trumpam ryšiui tarp muzikantų žiūrovų žiūrovų miesto ir jo istorijos dainą bent vieną atliktų ir vėlyvąja vilniškių tarme? Mielai paklausytume.

    Atsakyti
    • >Rimgaudui says:
      1 mėnuo ago

      Manau, savo gimtąją rytų aukštaičių vilniškių tarmę tobulai moka Alko vyr. redaktorius, o M.Jankavičius nebent savo gimtąją kėdainiškių tarmę.

      Atsakyti
  3. Saulės Vilna says:
    1 mėnuo ago

    > Rimgaudas
    Bet gal runų žodis CIKA gali giminiuotis su veiksmažodžiu ‘ciksėti’ bei būti susijęs su metus rodančio dziegoriaus veiksmu. Be to, runų žodis CIKA gali būti perskaitytas ir kaip DZIKA, kuris be abejonės giminingas su žodžio dzieg(k)orius šaknimi. Tokiu atveju veiksmažods ‘ciksėti’ bei CIKA yra radęsi iš metų skaičiavimo veiksmo (įrenginio) pavadinimo. Toks metų skaičiavimo įrenginys (dziegorius) yra astronomimis, t.y. susijęs su žvagždynais. Tokiu atveju žodis CIKA/DZIKA/DZIGA turėtų būti radęsis iš žvaigždyno pavadinimo. Manau, kad to žvaigždyno pavadinimas gali būti susijęs su žodžiais lokys, dzūkų. dzykis – šernas, bet gali būti, kad pradiniu laikotarpiu žodis dzykis reiškė lokys, meška.
    Sakau, gal tam koncerte ant kalno derėtų su atitinkama dainele priminti ir apie dzūkų Vilniaus vietoje įrengtą dziegorių, prieš dainą trumpai papasakojant jo įrengimo istoriją.

    Atsakyti
    • Dat says:
      1 mėnuo ago

      Dzikas gali reikšti ir musės lervą.
      h ttp://www.barbarizmai.lt/zodis/dzikas.html

      Atsakyti
  4. Saulės Vilna says:
    1 mėnuo ago

    > Dat
    Čia prieštaravimo dėl žodžio dzikas reikšmės – musės lerva – nėra. Ta jo reikšmė kaip ir pats žodis yra galimai iš dygti, daigas, dziegas žodžių giminės, reiškusios pradinės gyvasties, civilzacijos vystymosi stadijos, užuomazgos supratimą. Tai sakytų ir dzūkų žodžio dzykas – laukinis – reikšmė. Laikrodis senovėje galėjo būti suprantamas kaip gyvas esantis, – jis eina. Tad pagal tai laikrodis gilioje senovėje galėjo būti vadinamas iš tos giminės žodžių šaknies pasidarytu dzūkiškos tarmės lietuvišku žodžiu – dziegorius. Tą žodžio dziegorius – laikrodis gilios senovės lietuviškumą patvirtintų ir jo išlaikymo germanų kalbose faktas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kęstutis Budrys
Lietuvoje

K. Budrys: NATO atsakas į Rusijos raketos smūgį Lenkijai galėjo būti stipresnis

2026 08 04
Audra, nulaužtas medis | pixabay.com, Reslmaier nuotr.
Gamta ir žmogus

Savaitgalio audros nuostoliai jau siekia pusę milijono eurų

2026 08 03
Nacionalinis stadionas
Lietuvoje

Pagrindinės Nacionalinio stadiono konstrukcijos užbaigtos anksčiau nei planuota

2026 08 03
Priedanga
Lietuvoje

Panevėžys kviečia daugiabučių gyventojus įsirengti priedangas

2026 08 03
Kelias Vilnius–Panevėžys
Lietuvoje

Per pusmetį į Valstybinį kelių fondą surinkta apie 90 mln. eurų

2026 08 03
2027 m. mažosios kultūros sostinės
Kultūra

Išrinktos 2027 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės

2026 08 03
Elektra
Energetika

Po pigesnės liepos rugpjūtį tikėtinos didesnės elektros kainos

2026 08 03
Daugiabutis
Lietuvoje

Pradėta pirmojo šalyje daugiabučio skydinė renovacija

2026 08 03
Lėktuvas
Lietuvoje

Lietuva skiria 70 tūkst. eurų užsienio turistams pritraukti

2026 08 03
Kleboniškių muziejaus klojime teatras „Labas“ parodė anapusinį pasaulį
Kultūra

Kleboniškių muziejaus klojime teatras „Labas“ parodė anapusinį pasaulį

2026 08 03
Pamoka bibliotekoje
Kultūra

Palangos vasaros skaitykloje vyks literatūros šventė

2026 08 03
Kėdainiai |
Kultūra

Rugpjūtį Lietuvos kultūros sostinėje – Kėdainiuose kultūra kiekviename kieme

2026 08 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • K. Budrys: NATO atsakas į Rusijos raketos smūgį Lenkijai galėjo būti stipresnis
  • Rugpjūčio 4-osios horoskopas: svarbiau ne atsakyti greitai, o veikti tiksliai
  • Savaitgalio audros nuostoliai jau siekia pusę milijono eurų
  • Pagrindinės Nacionalinio stadiono konstrukcijos užbaigtos anksčiau nei planuota

Kiti Straipsniai

Kęstutis Budrys

K. Budrys: NATO atsakas į Rusijos raketos smūgį Lenkijai galėjo būti stipresnis

2026 08 04
Lietuvos gynyba šiuolaikinio karo akivaizdoje

A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“

2026 08 03
Jonas Vaiškūnas Karaliaučiaus žemėlapio ir Rusijos karinės technikos fone

J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu

2026 08 02
Vilniaus arkikatedra

Prof. J. Verbickienė: Vilniaus arkikatedros tyrimams reikia mokslininkų ambicijos ir susitelkimo

2026 08 02
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga

Lietuva turi susigrąžinti ne tik žmones, bet ir jų kuriamą vertę

2026 08 02
Vytautas Sinica ir migrantų srautai iš Maroko į Ispanijos eksklavą Seutą

V. Sinica. Seuta krito, rašo medijos

2026 08 01
Archyvai istorikės akimis: pokalbis su Vida Girininkiene

Archyvai istorikės akimis: pokalbis su Vida Girininkiene

2026 08 01
Meno galerijoje skulptūros šešėlius stebinti ir naują vaizdą pastebėjusi moteris

Rugpjūčio 1-osios horoskopas: netikėta mintis verta dėmesio, bet ne skubos

2026 08 01
NATO diskutuoja

A. Navys, M. Sėjūnas. Ar Rusija žino kaip reaguos NATO?

2026 07 31
Mažalapė liepa (Tilia cordata Mill)

Iki vasaros pabaigos dar galima papildyti namų vaistinėlę: ką rinkti Lietuvos miškuose?

2026 07 31

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
Kitas straipsnis
Zodiakas

Trečiadienio horoskopas: aistros ir netikėtumai keis jūsų planus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai