Rugsėjo 10 dieną 13 valandą Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) vyks priešpaskutinis ciklo „Šeštadienių popietės klojimo teatre“ renginys – Stalo teatras rodys spektaklį „Eglė žalčių karalienė“. Spektaklio režisierė, dailininkė, aktorė – Saulė Degutytė, kompozitorė, atlikėja – Snieguolė Dikčiūtė.
Daiktų (objektų) teatro spektaklyje meniniam sumanymui perteikti naudojami senoviniai namų apyvokos, virtuvės ruošos įrankiai ir rakandai. Iš jų prieš žiūrovų akis sukonstruojami spektaklio veikėjai: žalčiai išsirango iš pyragų tešlos, ližė pavirsta ne tik laivu, karieta, bet ir gražiuoju Žilvinu, o prie suknelės – krosnies – sukrautos malkos „prakalba“ Eglės vaikų balseliais.
Spektaklio garsų partitūrą muzikantė atlieka ne tik smuiku, įvairiausiais senoviniais tarškalais ir šaukštais, bet ir paprasčiausiu vandeniu.
Pasak kūrėjų, spektaklio muzika, garsai bei mizanscenų ritmas žiūrovus veikia užburiančiai ir nukelia į mūsų protėvių laikus. Tai – ne tik stiprus meninis patyrimas, bet ir mažųjų žiūrovų supažindinimas su senovės gyvenimu.
Spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ yra apkeliavęs daug švenčių Lietuvoje ir užsienyje, lankęsis lietuvių bendruomenėse Šveicarijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje.
Po spektaklio popietė tęsis prie klojimo – Aukštaitijos regiono šokių ir žaidimų pamoką ves Panevėžio folkloro ansamblis „Raskila“ (vadovė Lina Vilienė). Lankytojų lauks ir saldus paprotys – gardėsių, iškeptų pagal senuosius XIX a. pab.–XX a. pr. receptus, ragautuvės.
Vietų skaičius klojime ribotas, bilietus galima įsigyti iš anksto internetu www.daugyvenesmuziejus.lt arba rezervuoti telefonu.
Rugsėjo 22 dieną klojimo teatro veikos laiką užbaigs Stalo teatro edukacinės dirbtuvės vaikams „Auksaplaukis ir Auksažvaigždė“ iš Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos. Pamokos scenografė ir pasakotoja – Saulė Degutytė.
Renginių ciklą „Šeštadienių popietės klojimo teatre“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.
Parengta pagal Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio pranešimą
Įdomu, kokį “Eglė žalčių karalienė” variantą iš 372 žinomų (lietuviams čia atstovauja 185, latviams 87, finams, slavams, romanams ir tiurkams 99 variantai) spektaklio pastatymui pasirinko gerbiama režisierė? Mat, trijuose tomuose su užrašytais 371 variantais parengė ir išleido Lietuvos mokslų Akademijos tikrasisi narys prof. hab. dr. Leonardas Sauka (1931 – 2022). O 372 – as, ilgiausias, pasakos “Eglė žalčių karalienė” variantas yra išspausdintas knygos “Lietuviškos pasakos” (leidykla “Jotema”/2014, Kaunas) puslapiuose. Šis variantas yra pateiktas knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, įsigyti galima ją per firmą “Patogupirkti.lt” už 25 Eu). Kviečiu gerb. režisierę ir aktorę peržiūrėti variantus ir išplėst spektaklio turinį į ilgiausią variantą, pasakojantį tautos istoriją pradedant ledynmečiu ir baigiant šių dienų mūsų tautos istorijos aktualijomis. Dėkoju.