Islamo doktrina taqiyya (takija) moko, kad galima meluoti kitatikiams dėl gero tikslo. Ponas Beganskas, muftijus, nuolatos auklėjantis Lietuvą, kaip reikia gyventi, yra to gyvas įsikūnijimas. Neatsižaviu.
Iš pradžių jis ir Kauno mečetė pareikalauja nerodyti intymumo mečetės prieigose, tada išvardija, kad tikrai ne tik apie lytinius santykius šnekama, bet ir bučinius, glamones, dar kažką. Tada susipranta atsitraukti ir sako, kad jaunimas mylisi per porą metrų nuo mečetės, bet dėl to į nieką nesikreipė iš geros širdies.
Galiausiai LRT grįžta prie nerišlaus aiškinimo, kad vėlgi ne tik lytinių santykių būta. Skirtumas esminis, nes vienus dalykus mūsų šalis ir visuomenė viešoje vietoje ir taip draudžia be musulmonų pagalbos, o kitus dalykus mūsų šalis leidžia ir saugo. Beganskas neaiškins.
Bet čia būtų nieko. Daug didesnių pasekmių turi Begansko mėtymasis jau pamatiniu klausimu „kiek yra islamų“. Iš pažiūros keistokas klausimas, bet labai svarbus. Nes pats Beganskas tapo muftijumi ir musulmonų religiniu lyderiu tada ir tik tada, kai Teisingumo ministeriją prieš porą kadencijų jam pavyko įtikinti, kad esą yra DAUG ISLAMŲ, nėra vieno vienodo, todėl ir muftiatai turi būti keli, vieno maža, jis visos bendruomenės neatstovauja.
Leista steigti antrą muftiatą šalia nuo seno buvusio, o Beganskas tapo jo vadovu. Kai yra daug islamų, tada ir Beganskui antpečiai atsiranda.
O tada LRT eteryje Beganskas apverčia plokštelę ir kai jam patogu jau auklėja, kad yra tik vienas islamas, tik vienas jo aiškinimas ir nereikia čia kažkokių kitokių interpretacijų. Galiu ramiai garantuoti, kad jis dar apvers šią plokštelę ne kartą, nes jam daug labiau apsimoka kartoti, kad islamų yra daug.
BET. Galiausiai esu tikras, kad Lietuva privalo grįžti prie vieno muftiato ir tradicinės religijos statusą pripažinti tik totorių islamui, kuris yra kitoks savo turiniu ir vienintelis iš tiesų ilgaamžis ir turintis tradiciją Lietuvoje.
Joks kitas islamas Lietuvoje tradicijos neturi ir negali kelti reikalavimų. Joks kitas islamas negali pretenduoti į mokyklas, į valstybės pripažįstamas ceremonijas, mečečių statybą. Lietuva gerbia savo tradicinius musulmonus totorius, kurie – unikalu – sugebėjo mūsų šalyje integruotis.
O pagal takyja doktriną meluojančių ir mažumos bei tolerancijos kortas ciniškai apsimestinai traukiančių musulmonų ne. Juos mes galime įsileisti laikinam darbui, kol valdžia tą leidžia.
Bet jie turi žinoti, kad privalės važiuoti namo. Ir kad mūsų gyvenimo būdas ir valstybės taisyklės jiems aktualus tiek, kad reikia jį išmokti ir jų laikytis. Ne aiškinti, kaip ką reikia keisti.
Autorius yra Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas
