Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“

Gedimino kalno apžvalgos aikštelėje įkurdinta Davido Rivalto (Davide Rivalta) skulptūra „Vilkas“ simboliškai sujungia Vilnių ir Romą. Vilkas užima ypatingą vietą abiejų miestų įkūrimo legendose: Romos istorija neatsiejama nuo Kapitolijaus vilkės, išmaitinusios Romulą ir Remą, o Vilniaus – nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino sapno apie geležinį vilką, paskatinusio valdovą įkurti miestą, kurio garsas pasklis po pasaulį.

Šiuolaikinio italų menininko kūrinys – bronzinė tikroviško dydžio gyvūno skulptūra – ne tik papildo istorinį kraštovaizdį, bet ir primena, kad miestų tapatybę kuria ne vien architektūra ar gynybinės sienos, bet ir pasakojimai, simboliai bei kolektyvinė atmintis.

D. Rivaltos skulptūra „Vilkas“ papildė Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejinių vertybių rinkinį ir Gedimino kalno apžvalgos aikštelėje pasakojamą istoriją apie Vilniaus, Lietuvos ir Europos kultūrinius ryšius – nuo istorinių legendų iki šiuolaikinio meno formų.

Kultūrinis Italijos ir Lietuvos dialogas

Projektą sumanė Italijos ambasada Vilniuje ir Lietuvos nacionalinis muziejus, parėmė Italijos kultūros ministerijos Generalinė šiuolaikinės kūrybos direkcija. Projekto partneriai – Vilniaus miesto savivaldybė, Italijos užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerija ir Italų kultūros institutas Vilniuje. Projekto rėmėjas – Vilniaus klubas.

Skulptūros atidengimo iškilmėse dalyvavęs Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuelis de Maigretas (Emanuele de Maigret) pabrėžė ilgamečius abiejų šalių kultūrinius ryšius:

„Mintis ant Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardu pavadinto kalno pastatyti vieno žymiausių šiuolaikinių Italijos menininkų D. Rivalto skulptūrą „Vilkas“, naujai interpretuojančią Vilniaus ir Romos įkūrimo legendas, yra reikšmingas italų meninio ir kultūrinio paveldo Lietuvoje tęstinumo ženklas.

Šio paveldo ištakos siekia romėnų laikus ir prekybinius ryšius, užsimezgusius per Gintaro kelią. Bėgant šimtmečiams šie ryšiai stiprėjo ir skleidėsi įvairiomis formomis – nuo Renesanso epochos, kurią ženklino tokios iškilios asmenybės kaip Bona Sforca Aragonietė, iki italų baroko meistrų, palikusių ryškų pėdsaką Lietuvos miestuose, ypač Vilniaus senamiestyje, įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos institucijoms, suteikusioms Italijai garbę įkurdinti mūsų menininko kūrinį tokioje simbolinėje Lietuvos valstybingumo ir kultūros vietoje.

Šis projektas yra svarbus įvykis minint tiek 35-ąsias Lietuvos ir Italijos diplomatinių santykių atkūrimo metines, tiek Italijos ir Lietuvos kultūros metus, per kuriuos abiejose šalyse surengta gausybė kultūrinių renginių, dar labiau sustiprinusių mūsų tautų ryšius.“

„Esu nuoširdžiai dėkingas Vilniaus klubui už paramą šiam projektui. Vilniaus klubo bendruomenė teikia ypatingą reikšmę ir nuosekliai prisideda prie sumanymų, kurie puoselėja Vilniaus istorinį ir kultūrinį paveldą, stiprina tarptautinius kultūrinius ryšius ir garsina Lietuvos sostinės vardą.

Būtent todėl šio projekto įgyvendinimas tapo ypač prasmingu mūsų bendradarbiavimo pavyzdžiu“, – pažymėjo Italijos ambasadorius Lietuvoje.

Simbolis Vilniaus panoramoje

Gedimino kalnas – viena atpažįstamiausių Vilniaus ir Lietuvos vietų, kurioje persipina valstybės istorija, miesto legenda ir šiandienos kultūrinis gyvenimas. Šioje ypatingoje erdvėje skulptūra „Vilkas“ susieja šiuolaikinį meną su istoriniu kraštovaizdžiu ir kviečia lankytojus naujai pažvelgti į miesto pasakojimus bei jų sąsajas su Europos kultūros papročiais.

Atidengimo iškilmėse dalyvavęs Vilniaus meras Valdas Benkunskas sakė: „Čia prasideda Vilniaus istorija, čia gyva mūsų miesto legenda. Simboliška, kad būtent čia miestiečius ir miesto svečius pasitiks kūrinys, jungiantis dvi Europos sostines – Vilnių ir Romą.

Davido Rivaltos skulptūra „Vilkas“ praturtina Vilniaus kultūrinį kraštovaizdį ir patvirtina, kad miestų tapatybę kuria istorija bei gyvi, šiuolaikiniam žmogui kalbantys simboliai. Džiaugiuosi, kad Vilnius ir toliau išlieka atviras tarptautiniams kultūriniams projektams, kurie stiprina mūsų ryšius su Europa ir kviečia miestą pažinti naujais būdais“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai Milda Gembickienė skulptūros pristatymo iškilmėse sakė: „Mūsų muziejus saugo ne tik daiktus ar istorines erdves – saugome ir pasakojimus, kurie kuria mūsų tapatybę.

Vilko legenda yra neatsiejama Vilniaus ir Lietuvos istorijos dalis, todėl džiaugiamės, kad šiandien ji įgyja šiuolaikinę meninę formą vienoje svarbiausių šalies vietų.

Davido Rivaltos kūrinys papildė muziejaus rinkinį ir praturtino Gedimino kalno pasakojimą. Šis bendras projektas primena, kad kultūros paveldas nėra sustingęs praeityje – jis nuolat kalbasi su dabartimi ir ateitimi.“

Visuomenėje – prieštaringi vertinimai

Nors projekto rengėjai pabrėžia Vilniaus ir Romos legendų sąsajas, socialiniuose tinkluose pasigirdo nemažai kritiškų vertinimų. Dalis komentatorių teigė, kad ant Gedimino kalno pastatyta skulptūra menkai primena legendinį Geležinį Vilką, tapusį vienu svarbiausių Vilniaus ir Lietuvos valstybingumo ženklų.

Kritikai atkreipė dėmesį, kad skulptūra atrodo pernelyg buitiška ir kasdieniška – labiau primena pavargusį zoologijos sodo ar miško žvėrį nei galingą mitinį padarą, kurio staugimas, pasak legendos, turėjo nuskambėti po visą pasaulį. Kai kurie socialinių tinklų dalyviai ją lygino su benamiu šunimi, kiti stebėjosi, kodėl Gedimino kalne atsirado ne Geležinis Vilkas, o paprastas natūralistinis vilkas.

Taip pat kelti klausimai, ar vienoje svarbiausių Lietuvos valstybingumo vietų derėjo be platesnių viešų svarstymų statyti užsienio menininko kūrinį, kuris remiasi šiuolaikinio meno samprata, bet silpnai atspindi vietinę istorinę ir mitologinę tradiciją.

Kita vertus, projekto gynėjai pažymi, kad skulptūra nėra paminklas Geležiniam Vilkui. Ji sumanyta kaip šiuolaikinio meno kūrinys, simboliškai jungiantis Vilniaus ir Romos įkūrimo legendas bei primenantis Lietuvos ir Italijos kultūrinius ryšius.

Skulptūros kūrėjas

Davidas Rivaltas gimė 1974 m. Bolonijoje, kur gyvena ir kuria iki šiol. Jo meninės karjeros pradžią žymi 1998 m. laimėtos varžytuvės sukurti nuolatinį meninį kūrinį Ravenos miesto teismo rūmų kieme. Menininko kūryboje svarbiausios raiškos formos – skulptūra, piešinys ir tapyba.

D. Rivaltos kūriniai nuolat rodomi Ravenoje, Riminyje, Trieste, Florencijoje, Romoje, Dubline ir kituose Europos miestuose.

Jo darbai pristatyti Italijos ir užsienio muziejuose bei institucijose, tarp jų Šiuolaikinio meno galerijoje (GAM) ir Šiuolaikinio meno muziejuje (MAMbo) Bolonijoje, Nacionalinėje modernaus ir šiuolaikinio meno galerijoje Romoje, Palazzo Te Mantujoje, Forte di Belvedere Florencijoje, Querini Stampalia fonde Venecijoje, Dublino pilyje, Oscarshall vasaros rūmuose Osle.

Nuo 2017 m. menininkas aktyviai kuria ir rodo darbus viešosiose erdvėse. Jo gyvūnų skulptūros – liūtai, orangutanai, vilkai ir kiti gyvūnai – dažnai atsiranda istorinėse ar pristatomose vietose, kur tampa ne tik meniniais daiktais, bet ir kultūrinės atminties, gamtos ir žmogaus santykio simboliais.

Nuo 2019 m. dvi D. Rivalta skulptūros „Liūtai“ nuolat rodomos Kvirinalio rūmuose Romoje. Vėliau jo darbai buvo pristatyti Italijos ambasadose ir rezidencijose Vašingtone, Paryžiuje, Dubline, Osle bei kitose reikšmingose kultūros ir diplomatijos erdvėse.

2025 m. menininkas surengė pirmąją asmeninę parodą „Merging Landscapes“ Saudo Arabijoje, o 2026 m. Stokholmo miesto viešosiose erdvėse pristatė didelės apimties parodą „Blowing Figures into Space“.