Pirmadienis, 3 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“

Naujas sostinės simbolis ar nevykęs eksperimentas?

www.alkas.lt
2026-06-23 06:00:00
520
PERŽIŪROS
40
Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“

Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“ | S. Samsonas, LNM nuotr.

Gedimino kalno apžvalgos aikštelėje įkurdinta Davido Rivalto (Davide Rivalta) skulptūra „Vilkas“ simboliškai sujungia Vilnių ir Romą. Vilkas užima ypatingą vietą abiejų miestų įkūrimo legendose: Romos istorija neatsiejama nuo Kapitolijaus vilkės, išmaitinusios Romulą ir Remą, o Vilniaus – nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino sapno apie geležinį vilką, paskatinusio valdovą įkurti miestą, kurio garsas pasklis po pasaulį.

Šiuolaikinio italų menininko kūrinys – bronzinė tikroviško dydžio gyvūno skulptūra – ne tik papildo istorinį kraštovaizdį, bet ir primena, kad miestų tapatybę kuria ne vien architektūra ar gynybinės sienos, bet ir pasakojimai, simboliai bei kolektyvinė atmintis.

D. Rivaltos skulptūra „Vilkas“ papildė Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejinių vertybių rinkinį ir Gedimino kalno apžvalgos aikštelėje pasakojamą istoriją apie Vilniaus, Lietuvos ir Europos kultūrinius ryšius – nuo istorinių legendų iki šiuolaikinio meno formų.

Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“
Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“ | S. Samsonas, LNM nuotr.

Kultūrinis Italijos ir Lietuvos dialogas

Projektą sumanė Italijos ambasada Vilniuje ir Lietuvos nacionalinis muziejus, parėmė Italijos kultūros ministerijos Generalinė šiuolaikinės kūrybos direkcija. Projekto partneriai – Vilniaus miesto savivaldybė, Italijos užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerija ir Italų kultūros institutas Vilniuje. Projekto rėmėjas – Vilniaus klubas.

Skulptūros atidengimo iškilmėse dalyvavęs Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuelis de Maigretas (Emanuele de Maigret) pabrėžė ilgamečius abiejų šalių kultūrinius ryšius:

„Mintis ant Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardu pavadinto kalno pastatyti vieno žymiausių šiuolaikinių Italijos menininkų D. Rivalto skulptūrą „Vilkas“, naujai interpretuojančią Vilniaus ir Romos įkūrimo legendas, yra reikšmingas italų meninio ir kultūrinio paveldo Lietuvoje tęstinumo ženklas.

Šio paveldo ištakos siekia romėnų laikus ir prekybinius ryšius, užsimezgusius per Gintaro kelią. Bėgant šimtmečiams šie ryšiai stiprėjo ir skleidėsi įvairiomis formomis – nuo Renesanso epochos, kurią ženklino tokios iškilios asmenybės kaip Bona Sforca Aragonietė, iki italų baroko meistrų, palikusių ryškų pėdsaką Lietuvos miestuose, ypač Vilniaus senamiestyje, įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos institucijoms, suteikusioms Italijai garbę įkurdinti mūsų menininko kūrinį tokioje simbolinėje Lietuvos valstybingumo ir kultūros vietoje.

Šis projektas yra svarbus įvykis minint tiek 35-ąsias Lietuvos ir Italijos diplomatinių santykių atkūrimo metines, tiek Italijos ir Lietuvos kultūros metus, per kuriuos abiejose šalyse surengta gausybė kultūrinių renginių, dar labiau sustiprinusių mūsų tautų ryšius.“

„Esu nuoširdžiai dėkingas Vilniaus klubui už paramą šiam projektui. Vilniaus klubo bendruomenė teikia ypatingą reikšmę ir nuosekliai prisideda prie sumanymų, kurie puoselėja Vilniaus istorinį ir kultūrinį paveldą, stiprina tarptautinius kultūrinius ryšius ir garsina Lietuvos sostinės vardą.

Būtent todėl šio projekto įgyvendinimas tapo ypač prasmingu mūsų bendradarbiavimo pavyzdžiu“, – pažymėjo Italijos ambasadorius Lietuvoje.

Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“
Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“ | S. Samsonas, LNM nuotr.

Simbolis Vilniaus panoramoje

Gedimino kalnas – viena atpažįstamiausių Vilniaus ir Lietuvos vietų, kurioje persipina valstybės istorija, miesto legenda ir šiandienos kultūrinis gyvenimas. Šioje ypatingoje erdvėje skulptūra „Vilkas“ susieja šiuolaikinį meną su istoriniu kraštovaizdžiu ir kviečia lankytojus naujai pažvelgti į miesto pasakojimus bei jų sąsajas su Europos kultūros papročiais.

Atidengimo iškilmėse dalyvavęs Vilniaus meras Valdas Benkunskas sakė: „Čia prasideda Vilniaus istorija, čia gyva mūsų miesto legenda. Simboliška, kad būtent čia miestiečius ir miesto svečius pasitiks kūrinys, jungiantis dvi Europos sostines – Vilnių ir Romą.

Davido Rivaltos skulptūra „Vilkas“ praturtina Vilniaus kultūrinį kraštovaizdį ir patvirtina, kad miestų tapatybę kuria istorija bei gyvi, šiuolaikiniam žmogui kalbantys simboliai. Džiaugiuosi, kad Vilnius ir toliau išlieka atviras tarptautiniams kultūriniams projektams, kurie stiprina mūsų ryšius su Europa ir kviečia miestą pažinti naujais būdais“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai Milda Gembickienė skulptūros pristatymo iškilmėse sakė: „Mūsų muziejus saugo ne tik daiktus ar istorines erdves – saugome ir pasakojimus, kurie kuria mūsų tapatybę.

Vilko legenda yra neatsiejama Vilniaus ir Lietuvos istorijos dalis, todėl džiaugiamės, kad šiandien ji įgyja šiuolaikinę meninę formą vienoje svarbiausių šalies vietų.

Davido Rivaltos kūrinys papildė muziejaus rinkinį ir praturtino Gedimino kalno pasakojimą. Šis bendras projektas primena, kad kultūros paveldas nėra sustingęs praeityje – jis nuolat kalbasi su dabartimi ir ateitimi.“

Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“
Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“ | S. Samsonas, LNM nuotr.

Visuomenėje – prieštaringi vertinimai

Nors projekto rengėjai pabrėžia Vilniaus ir Romos legendų sąsajas, socialiniuose tinkluose pasigirdo nemažai kritiškų vertinimų. Dalis komentatorių teigė, kad ant Gedimino kalno pastatyta skulptūra menkai primena legendinį Geležinį Vilką, tapusį vienu svarbiausių Vilniaus ir Lietuvos valstybingumo ženklų.

Kritikai atkreipė dėmesį, kad skulptūra atrodo pernelyg buitiška ir kasdieniška – labiau primena pavargusį zoologijos sodo ar miško žvėrį nei galingą mitinį padarą, kurio staugimas, pasak legendos, turėjo nuskambėti po visą pasaulį. Kai kurie socialinių tinklų dalyviai ją lygino su benamiu šunimi, kiti stebėjosi, kodėl Gedimino kalne atsirado ne Geležinis Vilkas, o paprastas natūralistinis vilkas.

Taip pat kelti klausimai, ar vienoje svarbiausių Lietuvos valstybingumo vietų derėjo be platesnių viešų svarstymų statyti užsienio menininko kūrinį, kuris remiasi šiuolaikinio meno samprata, bet silpnai atspindi vietinę istorinę ir mitologinę tradiciją.

Kita vertus, projekto gynėjai pažymi, kad skulptūra nėra paminklas Geležiniam Vilkui. Ji sumanyta kaip šiuolaikinio meno kūrinys, simboliškai jungiantis Vilniaus ir Romos įkūrimo legendas bei primenantis Lietuvos ir Italijos kultūrinius ryšius.

Skulptūros kūrėjas

Davidas Rivaltas gimė 1974 m. Bolonijoje, kur gyvena ir kuria iki šiol. Jo meninės karjeros pradžią žymi 1998 m. laimėtos varžytuvės sukurti nuolatinį meninį kūrinį Ravenos miesto teismo rūmų kieme. Menininko kūryboje svarbiausios raiškos formos – skulptūra, piešinys ir tapyba.

D. Rivaltos kūriniai nuolat rodomi Ravenoje, Riminyje, Trieste, Florencijoje, Romoje, Dubline ir kituose Europos miestuose.

Jo darbai pristatyti Italijos ir užsienio muziejuose bei institucijose, tarp jų Šiuolaikinio meno galerijoje (GAM) ir Šiuolaikinio meno muziejuje (MAMbo) Bolonijoje, Nacionalinėje modernaus ir šiuolaikinio meno galerijoje Romoje, Palazzo Te Mantujoje, Forte di Belvedere Florencijoje, Querini Stampalia fonde Venecijoje, Dublino pilyje, Oscarshall vasaros rūmuose Osle.

Nuo 2017 m. menininkas aktyviai kuria ir rodo darbus viešosiose erdvėse. Jo gyvūnų skulptūros – liūtai, orangutanai, vilkai ir kiti gyvūnai – dažnai atsiranda istorinėse ar pristatomose vietose, kur tampa ne tik meniniais daiktais, bet ir kultūrinės atminties, gamtos ir žmogaus santykio simboliais.

Nuo 2019 m. dvi D. Rivalta skulptūros „Liūtai“ nuolat rodomos Kvirinalio rūmuose Romoje. Vėliau jo darbai buvo pristatyti Italijos ambasadose ir rezidencijose Vašingtone, Paryžiuje, Dubline, Osle bei kitose reikšmingose kultūros ir diplomatijos erdvėse.

2025 m. menininkas surengė pirmąją asmeninę parodą „Merging Landscapes“ Saudo Arabijoje, o 2026 m. Stokholmo miesto viešosiose erdvėse pristatė didelės apimties parodą „Blowing Figures into Space“.

Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“
Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“ | S. Samsonas, LNM nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Šventaragis“ kviečia susapnuoti Vilnių kartu: išskirtiniai koncertai ant Gedimino kalno
  2. Archeologai grįžta ant Gedimino kalno: tirs dešimt kartų didesnį plotą
  3. Muziejus ant Gedimino kalno pristato garso ir vaizdo gidą su virtualia tikrove
  4. Kaune atidengta lietuvių kalbos išskirtinumą vaizduojanti skulptūra „Taškas“
  5. Gedimino kalno aikštelėje rasti XIX a. II pusės palaikai
  6. Gedimino kalno šlaitai jau ir geologų akiratyje
  7. Pagaliau prasidės Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai
  8. Dėl Gedimino kalno skelbiama valstybės lygio nepaprastoji padėtis
  9. Projektuojant Gedimino kalno tvarkymą – pirmenybė pietrytiniam šlaitui
  10. Mokslininkai sunerimę: jei nebus tęsiami Gedimino kalno tvarkymo darbai, galėsime su juo atsisveikinti
  11. S. Kairys apie Gedimino kalno padėtį: Su nerimu, bet be panikos
  12. Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  13. Gedimino kalno šiaurės rytiniame šlaite įvyko nuošliauža
  14. Nacionalinis muziejus apskundė teismo sprendimą byloje dėl Gedimino kalno
  15. Gedimino kalno pietiniame šlaite susidarė nuošliauža: grėsmės kalnui nekelia

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 40

  1. P.Skutas says:
    1 mėnuo ago

    Manytina, kad iš tos mitinės lietuvų ir lotynų kolektyvinės vilko atminties gilios sampratos radosi ir pokario Rytprūsių vaikų, likusių be tėvų, kap ‘Vilko vaikų’ pavadinimas. Tai taip pat gali būti gentiniam lietuvių ir lotynų ryšiui atminti meninė tema.
    Net gali būti, kad mitinė vilko atmintis – tapatinimasis – yra daugiau lietuvių (etruskiškas) palikimas, nes, regis, romėniška atmintis daugiau mena liūtą nei vilką. Tai labai senos, bet gajos lietuvių ir lotynų (romėnų) mitinių kultūrų sąsajos.

    Atsakyti
  2. Taigi says:
    1 mėnuo ago

    Vertybiškai reikalinga. Bet meniniu aspejtu labai abejotina. Manykim, laikinai jis ten.

    Atsakyti
  3. P.Skutas says:
    1 mėnuo ago

    Be abejonės gerai, kad pavaizduotas vilkas gamtiškai (dydžiu) savas, kad stovi tarsi gyvenamoje aplinkoje. Žodžiu, meniškai viskas yra gerai. Tik tai turi būti matoma praeinantiems gatve, pro vietą, kurioje skulptūra būtų, o ne tik užkopiant į kalną jos pažiūrėti. Tad paieškojus tinkamos vietos būtų galima skulptūrą su visa aplinka žvilgsniui užmesti ateityje nuleisti nuo kalno kur matomoje erdvėje ant kalvelės.

    Atsakyti
  4. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    >P. Skutas
    Vilkas pagal legendą buvo sapnuotas staugiantis, t. y. pritūpęs ir žvelgiantis į Mėnulį. Išvada: Vilką nepririštą reikia “nuvest” prie paminklo Gediminui, patupdyti jį, kad būtų staugiantis, ir Žynio, kuris išaiškino Gediminui kad čia bus įkurta Lietuvos sostinė, garbei triskart iššauti saliutą.

    Atsakyti
  5. +++ says:
    1 mėnuo ago

    Meninė vertė lygi nuliui.

    Atsakyti
  6. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    >P. Skutas
    O pati Vilniaus gyvenvietė toli iki LDK Gedimino laikų pagal archeonuotrauką su atmintina pentagrama į kurią puikiai įsipaišo Vilko pėda sniege esanti po Katedros pamatais, Šventaragyje buvo įkurta 7.275 m. pr. Kr. laiku (“Istorija pareinant į Lietuvą” p. 22). Kazys Napaleonas Kitkauskas (“Vilniaus arkikatedros požemiai”, Villnius/1963) rašo, kad laiptų pabaigos projekcijoje buvo atkasta “akmenų, anglių ir degto molio atliekų aikštelė”, ir tai leidžia manyti, jog ten, po Katedros grindimis, 3,8 m. gylio aikštelėje anksčiau degė namų židinio globėjos deivės Gabijos amžinosios ugnies aukuras. Šalimais, gi, dabartinės presbiterijos vietoje ratu ugnelėmis buvo vedamas dienų apskaitos kalendorius, kur, suėjus metams, į medžio drevę buvo metamas runomis pažymėtas akmenėlis (Matas Pretorijus “Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla”, p. 23). Ši dienų ir metų apskaita buvo naudinga valdovų, gyvenusių Šventaragyje, laiko planavimo reikalams. Ratas, kuriuo buvo vedama ugnelė, turėjo D = 7,75 m skersmenį, o tuo pat metu Stalo kalne stovėjusios struktūrinės astronomijos observatorijos ratas turėjo dvigubai didesnį, t. y. D = 15,5 m dydžio skersmenį. Čia, viršuje, aplinkui ąžuolą, apart dienų, mėnesių ir metų apskaitos, dar vienu ratu ėjo Mėnulio fazių sekos kalendorius, o didžiausiame rate stulpais buvo sužymėtos to meto Zodiako juostos žvaigždynų padėtys. Žyniai, naudodami iš medžio padarytus vamzdžius, observatorijoje stebėjo ir registravo Saulės bei Mėnulio užtemimus, kometų pasirodymo ir išnykimo datas, planetų imtinai iki Saturno apsisukimų aplinkui Saulę periodus. Einamų dienų rate simboliniais ženklais buvo pažymėtos žiemos ir vasaros saulėgrįžos, rudens ir pavasario lygiadieniai, pusiaužiemis,gandrų išskridimo laikas,bendruomenės narių šventinių dienų sukaktuvės. Laikrodžio rodyklės kryptimi žibinte buvo vedamos ugnelės. Lėtas Zodiako žvaigždynų sukimosi (1 laip. = 72 m.) prieš laikrodžio rodyklę pokytis irgi buvo sekamas labai atidžiai. Aukuras, kuris buvo uždegamas švenčių metu, nuo rato stovėjo atskirai. Dailininkas Virginijus Kašinskas, rengiantis paveikslų parodas šalyje ir užsienyje,žinodamas apie LDK Gedimino sapną ir staugiantį geležinį Vilką su vyriausiojo krivio Lizdeikos išaiškinimu, kad čia bus įkurta Lietuvos sostinė, Liūto žvaigždyno žvaigždėse įpaišė Vilko figūrą (p. 22). Tiek archeologų K. N. Kitkausko, Vyt. Urbanavičiaus, taip pat Virginijaus Kašinsko nuotraukos yra įdėtos kn. “Istorija pareinant į Lietuvą” 23 ir 25 puslapiuose. BE TO, skyriuje “Lygiagretūs palyginimai” (p. 20-21) pažymima, kad “Istorijos šaltiniai byloja, jog senovės ROMOS Vestalių namuose aukščiausiųjų Žynių valdžioje gyveno mergelės žynės, kurios kūreno ir saugojo Šventą namų židinio globėjos Deivės Motinos Vestos (liet. Gabijos) ugnį ir ji buvo Romos gyvenimo per amžius simbolis: jeigu Šventoji ugnis užgestų, užgestų ir Roma. Šiais laikais, atlikus šventyklos griuvėsių renovaciją, 2011 m. VESTALĖS NAMAI prie Romos forumo buvo atkurti ir amžinoji ugnis aukure Motinos Vestos garbei forume buvo uždegta iš naujo.

    Atsakyti
  7. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    P. S. Lietuvoje, gi, Šventosios ugnys aukuruose degė nuo seniausių laikų (kn. p. 21). Ji degė ir Vilniaus Vilniaus Perkūno šventykloje, tačiau po 1387 m. Lietuvos krikšto Jogailos įsakymu aukurai Lietuvoje buvo išgriauti ir Šventosios ugnys užgeso. Tačiau po ilgų amžių Šventoji ugnis 1994 m. Šatrijos kalne vėl buvo uždegta ir perkelta į Adolfo Gedvilo (1937 – 2017) atkurtą Žemaitijos Karaliaus Ringaudo vardu pavadintą dvarą (kn. p. 21). Galutinai ugnį perkėlus į Ugnies namą Ugnumą Šatrijos kalno priekalnio Raudonkalnyje, Amžiną ugnį gerbti jame Romos pavyzdžiu lietuviai renkasi iš viso pasaulio. PASTABA: ir man teko užeit ją pagerbti Raudonkalnyje prie Šatrijos kalno (kn. p. 81) metu, kai virš kalno buvo pakibusi Skraidanti lėkštė (NSO), parodyta net dviem kadrais knygos ‘Istorija pareinant į Lietuvą’ 81-me puslapyje. Dėkoju.

    Atsakyti
    • P.Skutas says:
      1 mėnuo ago

      Labai vertingų atcheologinių faktų pateikiate viešumai, ypač kai jie laikomi užslėpti nuo visuomenės, kai net užsimerkus 30 metų tyli ir demokratinės šalies LRT, žurnalistika. Būtiną tuos faktus pasiraičius rankoves kelti į viešumą – svarbiausia per švietimo, politikos sistemas.
      Visgi manyčiau, kad amžinaja ugnimi senovėje laikytas astronominis metų skaičiavimo įrenginys (dziegorius), pati ugnis – laužas būdavo užkuriamas kaip laiko amžinumo žemiškasis simbolis švenčių – garbinimo apeigų metu. Toks supratimas eitų iš gilios senovės, pirmykštės lietuvių atminties.

      Atsakyti
  8. Žmogus says:
    1 mėnuo ago

    Ant Gedimino kalno šitam šuniui ne vieta

    Atsakyti
  9. Žmogus says:
    1 mėnuo ago

    Man nepatinka

    Atsakyti
  10. Žmogus says:
    1 mėnuo ago

    Man nepatinka

    Atsakyti
  11. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    >P. Skutas
    Dar ir dabar Luokės etnografinis ansamblis “Šatrija”, susirinkusi, uždainuoja: “Svajuones – mona pasakų nūmą, mana rankų spindulę…” (Ist. par. į Lietuvą p. 94).

    Atsakyti
    • P.Skutas says:
      1 mėnuo ago

      Taip, tai poezija saulei. Ji įsivaizduota rūmų namo – svajonė (šviesonė), jos spinduliai – rankų glostymas.

      Atsakyti
  12. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    IŠVADA: tautiškumas yra atsvara globalizmui. Dėkoju.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      1 mėnuo ago

      Taip, tautiškumas yra atsvara globalizmui, jeigu, Lietuvos atveju, jis nėra lenkiškai lietuviškas, nes tokiu atveju, kaip Oskaras Milišius manė, būtų Lietuvos prapultis. Taigi, saugantis globalizmo, kratykimės visų pirma savyje jau istoriškai slypinčio lenkiško lietuvio…

      Atsakyti
  13. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    I zarūbite eto sebe na nosū, tovaršč Putin i tovaršč Lukašenka, vmeste vziatyje. Prosit!

    Atsakyti
  14. šermukšnis says:
    1 mėnuo ago

    Čia konservatorių dovana lietuviams vietoj K.Škirpos

    Atsakyti
  15. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    P. S. Taipogi, Birute Davidonyte, su piliečiu, kuris alkas.lt koliaže buvo parodytas su juoda skrybėle ant galvos, zarubite eto na svojich nosach sootvetstvenno.

    Atsakyti
  16. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    >Kažin
    Beje, kad Vytautas Didysis (1350 – 1430) buvo dzūkas, nuorodą tokią randame turistiniame (Tourist Map information) žemėlapyje “Dzūkijos kraštas” (leid. Briedis/2007), kur nuo Alytaus šiaurės vakarų kryptimi prieš Nemuno kilpų regioninį parką stovi gyvenvietė pavadinimu Vytautiškės.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      1 mėnuo ago

      Tas gyvenvietės (kaimo) pavadinimas Vytautiškės yra įdomus Lietuvos istorijai faktas, vertas nuodugnesnio ištyrimo. Mat istoriografijoje minima, jog Daugų dvaras, esanytis ne per toliausiai nuo Vytautškių vietos, buvo Vytauto valdomas. Be to, su Daugų (lenkiškai būtų Dovgi) pavadinimu tapatintina ir labai svarbios Lietuvos istorijai slaptos Dovydiškių sutarties sudarymo vieta, kurią 1380 m. Jogaila ir Vytautas slaptai sudarė su Ordinu bendros medžioklės (gal žvejybos, nes dvaras yra prie didelio Daugų ežero) metu prieš Kęstutį.
      Tačau tik šio fakto nepakanka – sakyti, kad Vytautas tarmiškai buvo dzūkas, kaip ir per mažai. Reikėtų dar žiūrėti Daugų dvaro istoriją, kad dėjus tuo klausimu tašką. Bet va, 30 metų ir tokiu svarbiu lietuvišku istorijos klausimu vežimas nė krust. Taigi valstybinis istorijos vairas tiek metų panašu – lenkiškų lietuvių rankose.

      Atsakyti
      • skt. says:
        1 mėnuo ago

        Dabartinėje Gudijoje, į rytus nuo Vileikos , link Dauginavos, yra vietovė Vitaucy.

        Atsakyti
  17. Bartas says:
    1 mėnuo ago

    Ir vėl. Gediminas Lietuvos didysis kunigaikštis. O Romos papiežius vadina Karaliumi (A. Bučys). Kodėl prieštaraujate Vatikano viršininkui?

    Atsakyti
    • P.Skutas says:
      1 mėnuo ago

      Čia luominio valdymo vadovų pavadinimų prasmių tapatumo klausimas. Lotynų k. rex, regis yra 2-ojo karinio ūkinio luomo aukšiausiasis vadovas. Pirmo luomo vadovas yra popiežius.
      Lietuviai 2-ojo luomuo vadovo pavadinimui turėjo du žodžius – senesnį – kunigaikštis, reiškusį 1-ojo luomo vadovo kunigo pavaldinį -karo ir ūkio reikalų vadovą bei vėliau įsigalintį (gal daugiau šnekamojoje kalboje) iš lietuvių kariauti – karalius, kuris kaip pavadinimas buvo sinonimškas ir, besiplėtojan genčiai į tarmes, jau atsiradusiam Vyriausiojo kunigaikščio pavadinimui.
      Taigi popiečiui pavadinant Vyriausiąjį kunigaikštį Gediminą rex ar regis – jokio prieštaravimo, neatitikimo rangui nėra.

      Atsakyti
    • skt. says:
      1 mėnuo ago

      Ne tik Romos popiežius, bet ir Livonijos ordino metraštininkai vadino Lietuvių karaliumi Gediminu-‘koningh Gedeminne van Lettowen’.

      Atsakyti
  18. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    >Bartas
    Karaliumi gali būti tiek tas, kuris prieštarauja Vatikano viršininkui, tiek tas, kuris ir neprieštarauja Vatikano viršininkui taip pat. Dėkoju.

    Atsakyti
  19. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    Pavyzdys: Junited Kingdom (UK) Anglijoje karalius arba karalienė.

    Atsakyti
  20. A Freedom Abroad says:
    1 mėnuo ago

    The Warmest Cold Country on Earth
    youtube.com/watch?v=Xjbw4y5vPFM
    Lietuvoje gyvena laimingiausi jaunuoliai Žemėje… ir ji yra už 30 kilometrų nuo diktatūros. Šį filmą jums pristato ExpatInsurance.com (mūsų rėmėjas). Tai taip pat šalis, kuri tris kartus buvo nušluota nuo žemėlapio ir kaskart sugrįžo. Atėjau sužinoti, kaip jie palaiko ugnį ir ką jie gali žinoti apie laisvę, ko mes, likusieji, nežinome. Užaugau ant viso to paribių. Amerikietis, užaugęs dainų, maisto ir liaudies šokių apsuptyje, trylikos metų išsiųstas į lietuvių stovyklą Vermonte, ilgėdamasis vietos, kurioje niekada nebuvau. Mano tėvas grįžo čia gyventi. Perspėjimas: šis filmas apeina keletą tamsių kambarių, kol randame šviesą. Išlikite su juo. Širdies skausmas yra tai, kas daro pabaigą vertingą, ir jei tai ištversite, galite įsimylėti šalį, apie kurią galbūt niekada anksčiau negirdėjote. LIETUVIAI REIKIA SĄJUNGININKŲ. JEI TAI JUS SUJAUDINO, PRAŠOME PASIDALINTI. SKYRIAI

    0:00 Tris kartus ištrinta šalis

    1:42 Iškelta iš vandenyno anapus

    3:25 Pasaka

    5:43 Imperijų amžius

    8:08 Ištrinta vėl ir vėl ir vėl

    11:17 Šiaurės Jeruzalė

    12:41 Miško broliai

    14:58 Baltijos kelias

    16:34 Tankai ir televizijos bokštas

    18:52 Batikinis audinys, bronzos medalis ir dėkingi mirusieji

    23:22 Grėsmė šalia

    28:03 Laimingiausi žmonės Žemėje

    31:45 Špunka

    35:02Istorija baigiasi DIDŽIULIS PADĖKA ŽMONĖMS, KURIE PADĖJO TAI ĮVYKTI Aldis Barsketis · Povilas Grachauskas · Vilma Bartkė Ginčauskaitė · Aleksandra Bekerytė · Bridget Ayres · Darius Navickas · Glen Strachan · Jeividas Donas ir daugelis kitų, kurie atvėrė duris, pagrojo dainą ar pasidalijo prisiminimu. Ne kiekvienas pokalbis sukūrė filmą. Kiekvienas jį formavo. Ačiū. COLBY BARSKETIO FILMAS Parašė, režisavo, filmavo ir montavo Colby Barsketis. Filmuota Vilniuje, Trakuose, Lukiškių kalėjime ir Špunkoje. Ypatinga padėka Aldžiui Barsketiui, lietuvių diasporai ir Lietuvos žmonėms. ARCHYVAS IR MUZIKA Archyvinė filmų, transliacijų ir vaizdo medžiaga naudojama komentarams, kritikai ir istoriniam kontekstui perteikti. Kai kurios ištraukos buvo redaguotos, apkarpytos, pakeistos spalvos arba animuotos dokumentiniam naudojimui. Visos teisės priklauso jų savininkams. Šaltiniai: VU chorų ir Vido Pinkevičiaus, Mickey Harto ir Johno Perry Barlow interviu medžiaga, Lietuvos olimpinių krepšinio žaidynių vaizdo įrašai, 1988 m. Seulo ir 1992 m. Barselonos olimpinių žaidynių vaizdo įrašai, „Kita svajonių komanda“, „Linų iš audinio“, JAV ambasados ​​​​Vilniuje, Antano Sutkaus, Lietuvos ypatingojo archyvo ir Seimo vaizdai, „Miško brolių“, knygų kontrabandos, Sąjūdžio ir Baltijos kelio laikų vaizdai, 1991 m. sausio mėn. Vilnijos gynimo vaizdo įrašai ir trumpa ištrauka iš filmo „Keisti dalykai“. Visi titrai pateikiami filmo pabaigoje. LAISVĖ UŽSIENYJE – pasaulio sujungimas po vieną istoriją. freedomabroad.io „Laisvė užsienyje“ produkcija.

    Atsakyti
  21. Kažin says:
    1 mėnuo ago

    Lėkštoka – gali būti, kad tai ne lietuvio galvos jausmai…

    Atsakyti
    • Taigi says:
      1 mėnuo ago

      Tikrai. Lėkštoka. Gerokai.

      Atsakyti
  22. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    >Kažin
    Taip. Jaučiasi čia, jog tai – tolimų užsienio lietuvių darbas. Ir, manau, kad čia bus žvilgsnis į tautos istoriją renkant ją iš atskirų detalių. Įdomu.

    Atsakyti
  23. Kažin says:
    1 mėnuo ago

    > Rimgaudas
    Bet, ar esama Lietuvos istorijos detalių neapneštų lenkizmu, maskolizmu ir t.t. Taigi vargu ar galima tikėtis, kad iš jų surinktas žvilgsnis į savo istoriją būtų lietuviškas.

    Atsakyti
  24. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    >Kažin
    O, gal į vesterną, vis pasišaudant ir žiūrint amerikoniškai į reikalą jiems iš šalies filmas jų bus panašus? Jie filme į mus, vietinius, lyg tai iš Marso aukštumų bus žiūrima, tai filmas patirs fiaskoį. Jei būčiau filmo kūrėjas, tai tarpais eigoj vis su gerb. A. Vinkumi pasikonsultuočiau, – nes, kas ne kas, bet dr. Antanas Vinkus mūsų tautos istoriją iš vidaus geriau negu bet kas kitas išmano. Sėkmės.

    Atsakyti
  25. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    P. S. Pasikonsultuočiau todėl, kad jis yra Pasaulio lietuvių Valdybos pirmininkas ir, be to, dirba Lietuvos Respublikos Seimo patalpose. Dalyvauja jis ir posėdžiuose, nuomonę savo išsako. Iki.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      1 mėnuo ago

      Man, regis, kad su tuo filmu išeis tas pats kaip su Maskvoje išleista Lietuvos istorija, tik ji dabar bus su lenkišku veidu ‘smetona’ papudruotu…
      Taip A.Vinkus galėtų daug ką negirdėto iš istorijos pasakyti, bet per LRT kalba ne jis, o Bumblauskas, Savukynas net detektyvais (nuotykiais) istoriją verčia…

      Atsakyti
  26. klaustukas says:
    1 mėnuo ago

    Gedimino kalną gali naikinti ir šiukšlinti kas tik nori ?

    Atsakyti
  27. P.Skutas says:
    1 mėnuo ago

    > Rimgaudas
    Visgi toje archeologinės nuotraukos pentogramoje (o gal kvartogramoje – penktuoju tašku (žvagžde) laikant Varpinės vietą) manau tikriau būtų archeologiškai įžiūrėti lokio pėdą ir Vilniaus vietovės įkūrimą – astranominio dziegoriaus įrenginio išdėstymą – tapatinti su Grįžulo Ratų žvaigždyno vaizdu, su Šiaurės žvagžde. Tokiu atveju Vilniaus kaip sakralinės vietos įkūrimo tapatinimą su Liūto žvaigždynu – Vilko pėda – laikyčiau gerokai vėlesniu, iš esmės atsineštu illyrų.
    Deivės Gabijos kaip ugnies (laiko) amžinumą reškiantį vardą atsiradusį žyniams vartojant iš pirminių *Gadijos/*Gadvijos/*Gadminos turėtų pavadinimų, kurie semanitka susijęs su liet. gadynė – laikai, latv. gads – metai ir kurį buvus lietuvių duotą Vilniaus vietai nuo seniausių, veikiausiai nuo 7.275 pr K. laikų mena Gedimino kalno pavadinimas.
    Mitinis ryšys tarp lokio ir vilko keblus dalykas – turime net paslaptingą vilkolakis žodį.

    Atsakyti
  28. Rimgaudas says:
    1 mėnuo ago

    >P. Skutas
    Matote, P. Skutai, su Vilko pėda pietrytinėje Lietuvos dalyje yra susijusi ir baltų šventykla Sarmizegetusa, esanti Dunojaus upės žemupyje (Bulgarija). Lietuvius, ten gyvenusius, knygoje “Apie trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon” mini dr. J. Basanavičius. Bulgarijos mokslininkas Vladimiras Georgijevas rašo, kad žodis “dakas” gali būti siejamas su Balkanuose buvusios jiems giminingos frygų tautos žodžiu Daos,turinčiu reikšmę vilkis = vilkas. Ir ten, Sarmizegetusos baltų šventykloje pagal Vilko pėdos kryptį Šiaurės žvaigždės atžvilgiu nustatyta, jog sarmatai sudinai savo struktūrinę astronomijos observatoriją ten įkūrė 20.300 m. pr. Kr. metu, kas yra aprašyta bei parodyta brėžinyje kn. “Ist. par. į Lietuvą” 32 – 34 p. Kalbant, gi, apie lokį (mešką), tai šis reikalas tiesiogiai yra susijęs su žemaičiais. Tam pasitarnauja minėtos knygos 42 p. skyrius ‘Palemonas – nuo Romos iki žemaičių žemės’. Dėkoju.

    Atsakyti
    • P.Skutas says:
      1 mėnuo ago

      Šventyklų prasme Vilnių su Sarmizegetusa Bulgarijoje sietų ne tik Vilko pėda, bet ir Sereikiškių pavadinimas, kurį turi Gedimino kalno papėdės parkas. Abiejų vietų pavadinimų sudurtinių žodžių dalys Sereik- = Sarmiz- gretintinos kaip giminingos ir susijusios su dzūkų menamos deivės Šerialės vardu, kuris yra tas pats žodis kaip Šiaurinė, Šiaurės žvaigždė. Yra užrašytas ir jai garbinti skirtas šokis tuo vardu, taip pat su šiaurė žodžiu tapatintini Seiros upės, Seirijų, Šventašerio ežerų ir miestelių pavadinimai bei Serjocių ir Krikštonių kaimų pavadinimai. Be to, šie faktai papildomai bylotų, kad Vilnų 7.275 m. pr. K. įkūrė lietuviai kalbėję dzūkų tarme.
      Kas dėl Vilniaus (Lietuvos) siejimo ne tik su vilko, bet ir su lokio, pėda. Tai marytųsi, kad ir iš Lukiškių aukštės pavadinimo, kuris labai galimas daiktas, kad yra iš pirminio Lokiškių/ Luokiškių pavadinmo, pasidaryto iš lokys. Juolab, kad šnekamojoje kalboje Lukiškės buvo vadinamos trumpesniu Lucios vardu (latvių lacis – lokys). Be to, pietryčių Lietuvoje yra ir daugiau su žodžiu lokys siejamų pavadinimų. Tai Paluknė, Laukininkai, Kamenyj Log (Baltarusijoje) ir pan. Pažymėtina čia ir tai, kad prūsų žodis lauksnos – žvaigždės žodis, giminingas su ‘lokys’, tai tapogi rodo Vlniaus Lukiškių (iš lokys) vietos galimą sakralumą.
      Tokiu atveju pietryčių Lietuvoje regime vilkininkų ir lokininkų gyvenimą grupėmis greta vieni kitų. Tad lokininkai Lietuvoje gali būti netgi senesni už 7.275 m. pr. K. buvusius vilkininkus (dzūkus). Manau, kad jais gali būti kuršiai arba dar senesni ugrofinai, su kuriais lietuvių vienuose plotuose gyventa gražuoju kaip vilkų su lokiais (meškomis) gyvenama miškuose.
      Vilniuje Vilkpėdėje yra akmuo su vilko pėda, tad būtų tikslinga paskaičiuoti pagal tos pėdos kryptį kiek metų rodytų dzūkų lietuvių įsikūrimą Vilnaus vietoje.
      Tai tokios mano mintys dėl lietuvių gyvenimo su žvaigždynais danguje ir vilkais bei lokiais ant žemės.

      Atsakyti
      • P.Skutui says:
        1 mėnuo ago

        Matyt,šias istorijas jums iš žvaigždynų perdavė nežemiškos civilizacijos.

        Atsakyti
  29. Genovaitė says:
    1 mėnuo ago

    Labai įdomiai paskaičiau ir jausmingai priėmiau. Galiu tik nuoširdžiai padėkoti ir palinkėti visokio gero.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Audra, nulaužtas medis | pixabay.com, Reslmaier nuotr.
Gamta ir žmogus

Savaitgalio audros nuostoliai jau siekia pusę milijono eurų

2026 08 03
Nacionalinis stadionas
Lietuvoje

Pagrindinės Nacionalinio stadiono konstrukcijos užbaigtos anksčiau nei planuota

2026 08 03
Priedanga
Lietuvoje

Panevėžys kviečia daugiabučių gyventojus įsirengti priedangas

2026 08 03
Kelias Vilnius–Panevėžys
Lietuvoje

Per pusmetį į Valstybinį kelių fondą surinkta apie 90 mln. eurų

2026 08 03
2027 m. mažosios kultūros sostinės
Kultūra

Išrinktos 2027 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės

2026 08 03
Elektra
Energetika

Po pigesnės liepos rugpjūtį tikėtinos didesnės elektros kainos

2026 08 03
Daugiabutis
Lietuvoje

Pradėta pirmojo šalyje daugiabučio skydinė renovacija

2026 08 03
Lėktuvas
Lietuvoje

Lietuva skiria 70 tūkst. eurų užsienio turistams pritraukti

2026 08 03
Kleboniškių muziejaus klojime teatras „Labas“ parodė anapusinį pasaulį
Kultūra

Kleboniškių muziejaus klojime teatras „Labas“ parodė anapusinį pasaulį

2026 08 03
Pamoka bibliotekoje
Kultūra

Palangos vasaros skaitykloje vyks literatūros šventė

2026 08 03
Kėdainiai |
Kultūra

Rugpjūtį Lietuvos kultūros sostinėje – Kėdainiuose kultūra kiekviename kieme

2026 08 03
Vilniaus arkikatedra
Architektūra

Prof. J. Verbickienė: Vilniaus arkikatedros tyrimams reikia mokslininkų ambicijos ir susitelkimo

2026 08 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savaitgalio audros nuostoliai jau siekia pusę milijono eurų
  • Pagrindinės Nacionalinio stadiono konstrukcijos užbaigtos anksčiau nei planuota
  • Panevėžys kviečia daugiabučių gyventojus įsirengti priedangas
  • A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“

Kiti Straipsniai

Lietuvos gynyba šiuolaikinio karo akivaizdoje

A. Kumpis. Dar kartą apie „pezėtojus“ ir „darytojus“

2026 08 03
Paroda signatarų namuose - J. Basanavičiaus veikla

VU magistrantai atskleidžia J. Basanavičiaus archeologinę veiklą

2026 08 03
Jonas Vaiškūnas Karaliaučiaus žemėlapio ir Rusijos karinės technikos fone

J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu

2026 08 02
Vilniaus arkikatedra

Prof. J. Verbickienė: Vilniaus arkikatedros tyrimams reikia mokslininkų ambicijos ir susitelkimo

2026 08 02
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga

Lietuva turi susigrąžinti ne tik žmones, bet ir jų kuriamą vertę

2026 08 02
Vytautas Sinica ir migrantų srautai iš Maroko į Ispanijos eksklavą Seutą

V. Sinica. Seuta krito, rašo medijos

2026 08 01
Archyvai istorikės akimis: pokalbis su Vida Girininkiene

Archyvai istorikės akimis: pokalbis su Vida Girininkiene

2026 08 01
Meno galerijoje skulptūros šešėlius stebinti ir naują vaizdą pastebėjusi moteris

Rugpjūčio 1-osios horoskopas: netikėta mintis verta dėmesio, bet ne skubos

2026 08 01
NATO diskutuoja

A. Navys, M. Sėjūnas. Ar Rusija žino kaip reaguos NATO?

2026 07 31
Mažalapė liepa (Tilia cordata Mill)

Iki vasaros pabaigos dar galima papildyti namų vaistinėlę: ką rinkti Lietuvos miškuose?

2026 07 31

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
  • jo apie J. Vaiškūnas. Karaliaučius – pokario žaizda, paversta ginklu
Kitas straipsnis
Kauno Maironio universitetinės gimnazijos matematikos mokytoja Marta Baranauskaitė

Meilės Lukšienės premijos laimėtoja – matematikos mokytoja Marta Baranauskaitė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai