Žinomas sporto medikas daktaras Homajunas Garavis (Homayunas Gharavi) rado laiko ne tik pasidalyti savo žiniomis su Lietuvos olimpiečiais, gydytojais, kineziterapeutais bei treneriais. Po dviejų dienų praktinio seminaro „Kaip treniruoti ir gydyti nugalėtojus“, jis visą dieną skyrė traumas besigydančių Lietuvos olimpiečių konsultacijoms, neimdamas iš jų nė cento.
„Galiu nesustodamas pasakoti dar bent dvi savaites. Tikiuosi, kad dar turėsiu progos pasidalyti savo žiniomis“, – sakė H. Garavis, dirbęs su Vokietijos, JAV, Australijos, Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Latvijos ir Lietuvos olimpiečiais.
Šuolininkė Airinė Palšytė, sprinteris Kostas Skrabulis, bėgikė Diana Lobačevskė, penkiakovininkės Laura Asadauskaitė ir Ieva Serapinaitė po vienintelio Baltijos šalyse H. Garavio seminaro baigiantis praėjusiai savaitei rinkosi lengvosios atletikos manieže Vilniuje. Ten dalis jų patyrė ir terapiją, padėjusią pergalių keliu pasukti pasaulio plaukimo čempionui Danui Rapšiui.
„Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę dalyvauti šiame seminare. Kelias daktaro mintis žinojau dar prieš seminarą, nes su daktaru pradėjome dirbti dar rugsėjo pabaigoje. Tačiau visada yra gerai išgirsti ką nors nauja, kitais žodžiais. Radau naudingų minčių. Naudinga buvo ir mano komandai, tiems žmonėms, kurie dirba su manimi. Manau, kiekvienam verta išgirsti, pergalvoti, atrasti naujų būdų kaip prieiti prie žmogaus, prie sportininko, ką pačiam sportininkui reikėtų galvoti. Tikrai buvo labai naudinga, esu labai dėkinga. Manau, tai pravers man ateityje“, – sakė A. Palšytė.
Drauge su olimpiečiais seminare dalyvavo ir Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas, taip pat žinomas Lietuvos sporto medikas, dirbęs Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, Gediminas Tankevičius, žmoną L. Asadauskaitę treniruojantis buvęs pasaulio penkiakovės čempionas Andrejus Zadneprovskis, buvęs Slovėnijos vyrų krepšinio rinktinės fizinio rengimo treneris Tomažas Brinecas, perspektyvūs ir dar pradedantys sporto klubų treneriai.
„Šiais laikais Vakarų medicinoje yra gydoma ta kūno dalis, kuri skauda. Ši nuostata, žiūrint pagal logiką, kaip mūsų kūnas funkcionuoja, yra visiškai neteisinga. Kiekvienas kūnas yra kitoks, kiekvienas kūnas turi savo reakciją į tą katastrofą, kuri įvyko. Būtent mūsų kūno visapusiškumo akcentas buvo ta žinutė, kurią kiekvienas mūsų turėjo suprasti šio seminaro metu. Kita šios sistemos stiprybė yra, kad ji apima ir gydymą, ir vedimą į „normą“ – fizinę būklę, kurios siekiame. Logiškas tranzitas iš vienos būklės į kitą, drauge neatskiriant kūno gydymo nuo treniruočių – stipriausia šios sistemos pusė“, – sakė D. Barkauskas.
Dvi dienas vienas Vokietijos taikomosios sporto medicinos akademijos įkūrėjų H. Garavis pasakojo apie unikalias žmogaus kūno savigydos savybes, kurioms reikia tik padėti, o ne kliūdyti. Jis atskleidė fascijos įtaką judėjimui, traumoms ir sportininkų rezultatų siekimui, parodė metodus, kaip laikytis sveikimo dėsnių nesunaikinant sugebėjimo kontroliuoti judesį.
„Judėjimas yra sveikatos pagrindas. Nėra sveikatos be judėjimo“, – nekart yra sakęs H. Garavis, turintis du daktaro laipsnius – medicinos ir sporto mokslų.
