V. Sinica. Dovanos priešams

Labai gerbiu ir vertinu mūsų žvalgybos darbą, bet šįkart niekaip negaliu sutikti su jų sprendimu. Migracijos departamentas leidžia rusų opozicionieriui Leonidui Volkovui gauti nuolatinio gyventojo statusą Lietuvoje. Teigiama, kad saugumo išvada – šis žmogus nekelia grėsmės Lietuvos saugumui.

Tai yra neįtikėtina. Volkovo asmuo įkūnija viską, kas blogai su tariama Rusijos demokratine opozicija. Tie žmonės prieš Putino režimą, prieš diktatūrą, korupciją, represijas, bet ne prieš imperializmą. Rusijos imperializmą jie palaiko. Ir tuo yra ypač pavojingi mums. Jie parduoda iliuziją, kad demokratinė ir skaidri Rusija (savaime utopija) būtų saugi jos kaimynams.

Kartu jų pačių kalbos išduoda priešingai. Navalnas yra režimo kankinys rusams, bet kartu jis buvo Krymo okupacijos šalininkas. Jo bendražygis ir kaip tik tuo daug kam mielas Volkovas yra panašus.

Ne taip seniai jis viešai džiaugėsi patikėjęs melagiena apie tariamą už Ukrainą kovojančia ruso Deniso Kapustino nužudymą. Linkėjo jam degt pragare ir kad ten pat nukeliautų visos Ukrainos valdžios galvos.

Tačiau dar prieš tai jis pasisakė ir apie Krymą. Pasisakė, kad jo grąžinimas Ukrainai nėra toks paprastas, kad Kryme reikėtų tikro sąžiningo referendumo, su kuo nori likti šio krašto žmonės.

Separatistiniai referendumai ne savo žemėse yra giliai ruso sąmonėje. Krymas jiems atrodo jų ir čia visos demokratijos baigiasi, Ukrainai grąžinti, kas okupuota yra „sudėtinga“.

Ir čia man kyla klausimas. Žinia, naujai atvykstančių imigrantų iš Baltarusijos mes klausiame atsakymo, kieno Krymas. Negalinčių atsakyti, rodos, neįsileidžiame.

Kodėl tai negalioja žmogui, kuris jau mūsų šalyje ir jau yra viešai pasakęs, kad kieno Krymas jam neaišku, reikia kažkokių referendumų?

Sprendimas dėl Volkovo – valstybės šūvis sau į koją. Niekada ne vėlu jo pakeisti.

Autorius yra Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas