Penktadienis, 20 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Olimpinės rinktinės gydytojas: sportas turi ne imti, o padėti

www.alkas.lt
2018-12-12 16:00:44
197
PERŽIŪROS
0
Olimpinės rinktinės gydytojas: sportas turi ne imti, o padėti

Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas | Asmeninio albumo nuotr.

Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas | Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas | Asmeninio albumo nuotr.

Gruodžio 12-13 dienomis, Baltijos šalyse, vyksta seminaras – „Kaip teniruoti ir gydyti nugalėtojus“. Seminare, drauge su kitais sporto medikais ir treneriais dalyvaus ir Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas. Seminarą ves vienas garsiausių pasaulio sporto medikų Dr. Homajunas Garavis (Dr. Homayunas Gharavi), šiuo metu besirūpinantis Europos čempione Airine Palšyte.

Nuo 2000-ųjų vyriausiojo Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo pareigas einantis Dalius Barkauskas laikomas ypatingu specialistu. 53-ejų kaunietis žmogaus sveikatos pagrindu laiko natūralų judesį, o ne dabartinį fizinės veiklos modelį, vyraujantį sporto klubuose.

D. Barkauskas ir H. Garavis turi bendrų dalykų – abu yra lydėję rinktines į ne vienerias Olimpines žaidynes, abu akcentuoja judesio svarbą.

Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo filosofija – tai daugiau nei tik judesys. Tai – visas kompleksas gyvybiškai svarbių dalykų, leidžiančių vieniems žmonėms likti sveikiems, kitiems – dar ir siekti pergalių didžiajame sporte.

Apie tai – pokalbis su D. Barkausku, atskleidžiantis, kaip svarbu judėti ir kam kiek judėjimo reikia.

– Kodėl žmogaus kūnui reikia judesio?

– Yra kelios priežastys. Viena pagrindinių – kad mūsų judesys palaiko smegenų veiklą. Jos universalios dėl to, kad judame. Jei imsime stuburą, judesio ašį, tai ši kūno dalis sukurta judesiui. Stuburo tarpslanksteliniai diskai neturi kraujotakos, kada mes esame 12-14 metų, tai vyksta dėl įvairių priežasčių, tačiau svarbu suprasti, kad vėliau stuburo struktūros maitinamos ir atsistato tik judesio metu. Jei mes nejudame – paradoksas – stuburas pasmerktas sudilti.

Esu jau sakęs, kad mūsų kūną evoliucija sutvėrė taip, kad jei nustojame judėti, atsiradę pakitimai neigiamai veikia mūsų sveikatą.

– Kiek žmogui reikia to judesio?

– Kiekvienas mūsų yra kitoks. Vieniems žmonėms judėti reikia daugiau, kitiems mažiau. Neintensyvaus nuolatinio judesio reikia visą dieną – tai yra idealu. Intensyvaus judesio neturi būti daug. Daugiausia 30-40 minučių per dieną pakanka sveikatos palaikymui.

– Kokio judesio reikia žmogui?

– Daug įvairių judesių. Mūsų kūnas yra kaip daugybę funkcijų turintis šveicariškas peiliukas, turime judėti visaip.

– Kam žmogui reikia treniruočių, jei jis sportuoja (žaidžia ką nors) mėgėjiškai?

– Sveikatai gal to ir nereikia. Sportas tai yra daugiau savirealizacija arba savęs išmaitinimo tikslas. Sportas turi visai kitus tikslus, sveikatingumo aspektas yra antrinis. Yra kontaktinio sporto rūšys, tokios kaip futbolas, krepšinis, kovos menai ir t.t. Ten traumos tikimybės yra didesnės. Techninėse sporto šakose, tokiose kaip kalnų slidinėjimas, traumos galimybė yra didesnė nei bėgime. Jei kalbame apie sportą, kaip pasirinkti asmeniškai, reikia žiūrėti pagal savo darbo ir gyvenimo būdą.

Sportas turi iš žmogaus ne imti, o padėti įgyvendinti tikslus, kuriuos esi užsibrėžęs, teikti emocinį pasitenkinimą. Tai labai svarbu.

Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas | Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas | Asmeninio albumo nuotr.

– Jūsų kūno priežiūros ir treniravimo filosofija – atsipalaidavimas, judesys ir kvėpavimas. Kuo šie dalykai susiję?

– Tuo, kaip žmogaus kūnas funkcionuoja. Prioritetas – kvėpavimas, nes ateiname į Žemę ir pirmas dalykas yra įkvėpti. Vėliau eina visi kiti dalykai.

Išvardyti veiksniai yra tai, kas mums būtina siekiant gyventi ilgai ir laimingai. Reikia ne tik turėti raumenis, jie turi laiku atsipalaiduoti. Tam reikia gebėjimo atsipalaiduoti. Ši savybė tiesiogiai susijusi su kvėpavimu. Jei nemoki racionaliai kvėpuoti, nemokėsi atsipalaiduoti.

Kvėpavimas, judesys ir atsipalaidavimas daro mus funkcionalius, aktyvius. Tai padeda mums reguliuoti jausminę sferą, kuri susijusi su visais šiais dalykais. Juk žmogus yra vienintelis žinduolis, kuris sugeba įsikalbėti ligą.

– Esate sakęs, kad žmogui reikia treniruoti ne raumenis, o judesio šablonus. Kaip tai suprasti?

– Dažnai treniruotėje naudojamas „kultūristinis“ modelis, treniruojame atskirus raumenis. O veiksmingam judesiui ir sveikatai reikia raumenų grandinės, raumenų sąveikos, kurią apibrėžia judesio šablonai. Vienas šablonų – eisena, kai susijungia, pavyzdžiui, kairys petys su dešiniu klubu. Tie šablonai yra tam tikra raumenų sąveika, garantuojanti galingiausią judesį. Šablonai leidžia mums išvengti traumų.

– Padedant LTOK į Lietuvą atvykstantis daktaras Homajunas Garavis sako, kad chroniško skausmo priežasties dažniausiai reikia ieškoti kitoje vietoje. Kodėl taip yra?

– Todėl, kad žmogaus kūnas dažniausiai kompensuoja. Smegenys mąsto judesio atlikimo logika, o ne raumens traukimo logika. Jei raumuo neatlieka funkcijos, judesys daromas kitų raumenų sąskaita. Raumenys, kurie dirba ne savo darbą, būna įsitempę. Dėl pėdos gali skaudėti nugarą. Silpniausia grandis paveda ir ją skauda, o priežastis yra kitur.

– Kas svarbiau – ar treniruotės, ar kūno atsistatymas, poilsis?

– Visi svarbūs. Treniruotės nauda atsiranda ne tada, kai treniruojamės, o kada ilsimės. Tai tarsi tos pačios monetos skirtingos pusės.

– Esate laikomas Lietuvos sporto medicinos novatoriumi. Kokias šiuolaikinės sporto medicinos tendencijas norėtumėte pabrėžti?

– Visų pirma sporto medicinai toliau reikia manualinės technikos – rankų darbo. Esminis dalykas – kad bet kuris sporto medicinos specialistas turi suprasti kūno judesio principus. Šalia to yra aukštos technologijos, tačiau vienas neneigia kito. Tai unikalu. Kitose medicinos srityse technologijos ima viršų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Garsusis sporto gydytojas: nebūkime protingesni už evoliuciją
  2. Olimpinės žaidynės kitaip (I): 1170 metų gyvavęs „antikinis Vudstokas“, kuriame sportas – tik tarp kitko
  3. Atrankos į olimpines žaidynes ciklas slidininkams baigtas
  4. J. Dapšauskas. Sportas – jauniems, fizinis aktyvumas ir kūno kultūra – visiems
  5. Iškilmingai atidarytos XXXI olimpinės žaidynės Rio de Žaneire (video)
  6. I. Bakėjus: 20 proc. rezultato duoda sportas, 80 proc. – mityba
  7. Seimas patvirtino Sporto įstatymą: daugiau dėmesio ir pinigų visuomenės fiziniam aktyvumui skatinti
  8. Vaikų mokymuisi įtakos turi fizinis aktyvumas
  9. Bendruomenių galimybės kuriant sveiką Lietuvą
  10. Kaune vyks Lietuvos sveikuolių sąjungos finalinis konkursas
  11. Šimtametė Elena stebina gyvenimo džiaugsmu ir kitiems pataria, kaip su energija sulaukti 100 metų (video)
  12. Medikus sudomino muzikos poveikis sveikatai
  13. Tvirto kūno, energijos ir puikios sveikatos paslaptis – veganiška mityba
  14. Neries regioninis parkas kviečia vasario 16-ąją paminėti Laisvės žygiu
  15. Sveikos gyvensenos mokytoja atskleidžia, kaip valgyti ir lieknėti

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Goldarbas, Lisovskis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • O. B. apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai
  • Didysis Brolis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar lietuvių kalba jaunimui tampa per sunki? Atsakymų ieškos mokslininkai ir mokytojai
  • Seimas nusprendė, kokias istorines sukaktis Lietuva minės 2028 metais
  • Atnaujinta Vilniaus rotušė atveria istorinius rūsius ir kviečia į atgimimo šventę
  • Biuro virtuvė: ką verta turėti darbuotojų patogumui?

Kiti Straipsniai

Reabilitacijos skyrius

Daugėja pagalbos priklausomybių turintiems paaugliams

2026 11 18
Ledo arena

Vilniuje planuojamai ledo arenai ieškoma vystytojo

2026 11 18
Telefonas

Dėl prastos savijautos kaltas ne tik ruduo

2026 11 15
Du spektaklio „Ne dabar, Leonai“ reklaminės fotografijos dalyviai

Klaipėdos pilies teatre atgis seniai pažįstami personažai

2026 11 15
Du Klaipėdos universiteto atstovai perkerpa juostelę suteikiant sporto salei profesoriaus Juozo Rauckio vardą

Klaipėdos universiteto sporto salei suteiktas profesoriaus Juozo Rauckio vardas

2026 11 14
Sveikata

Medikai prašo Seimo valdybos stabdyti baudų medikams projekto svarstymą

2026 11 13
Sveikata

Profsąjungų derybos su ministerija baigtos: medikų atlyginimai augs, dėmesys – slaugytojams

2026 11 11
Kino prodiuserės Dagnės Vildžiūnaitės portretas ant laiptų

Lietuvos animacija ant bangos: trys projektai sulaukė tarptautinio įvertinimo

2026 11 11
Žemėlapis

Kur gydosi gyventojai atsakymą pateikia nauja ligonių kasos švieslentė

2026 11 10
Vaikai prie kompiuterio

Keturių šalių šeimos vienijasi dėl vaikų saugumo „Roblox“ platformoje

2026 11 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Goldarbas, Lisovskis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • O. B. apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai
  • Didysis Brolis apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Ką gi apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai
Kitas straipsnis
Gediminas Merkys | asmeninė nuotr.

G. Merkys. Korupcijos tvaikas virš universitetų nesisklaido, virš valstybės taip pat

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai