Vasarą daugiau laiko praleidžiame gamtoje: poilsiaujame prie ežerų, vaikštome miškuose, vykstame į žygius ar leidžiame savaitgalius sodybose. Tačiau kartu su šiltuoju sezonu suaktyvėja ir erkės.
Žinovai primena, kad Lietuva išlieka šalimi, kurioje registruojamas didžiausiais sergamumas erkiniu encefalitu Europoje, nors dalis žmonių vis dar atidėlioja skiepus arba abejoja vakcinų nauda.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ infekcinių ligų gydytoja dr. doc. Evelina Pukenytė sako, kad pagrindinis skiepo tikslas – apsaugoti žmogų nuo sunkių ligos komplikacijų.
„Šis skiepas reikalingas tam, kad apsisaugotume nuo sunkių komplikacijų, kurios gali išsivystyti persirgus erkiniu encefalitu“, – teigia gydytoja.
Liga gali baigtis ilgalaikėmis komplikacijomis
Erkiniu encefalitu sergantis žmogus patiria galvos smegenų uždegimą, kuris gali būti nuo lengvos iki labai sunkios formos.
„Gali sutrikti jutimai ir judesiai, atsirasti įvairių parezių, sulėtėti mąstymas ir supratimas. Sunkiausiais atvejais gali išsivystyti koma ar galvos smegenų edema. Tuomet žmogus atsiduria reanimacijoje. O po ligos laukia labai ilgas atsistatymo laikotarpis“, – pasakoja dr. doc. E. Pukenytė.
Liga gali palikti ilgalaikių neurologinių pasekmių, o sunkiausiais atvejais – kelti pavojų gyvybei. Lietuva yra viena daugiausiai erkiniu encefalitu sergančių šalių Europos Sąjungoje. Tam įtakos turi geografinės ypatybės – daug miškingų vietovių, drėgni miškai, pievos su aukšta žole ir pamiškės, kurios erkėms yra itin palanki aplinka.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad erkės išlieka aktyvios net ir po šaltų žiemų. Erkės atsparios šalčiui, nes žiemoja po lapais ir sniegu, veikiančiu kaip natūrali izoliacija. Aktyvios jos tampa jau tuomet, kai oro temperatūra pakyla iki maždaug +5 °C.
Ar vakcina tikrai veiksminga?
Socialiniuose tinkluose vis dar galima rasti komentarų, kad skiepai neveikia arba yra pavojingi, tačiau skiepai nuo erkinio encefalito laikomi vienais veiksmingiausių.
„Medicinoje niekas nėra šimtu procentų veiksminga. Tačiau erkinio encefalito vakcina yra viena veiksmingiausių vakcinų – jos veiksmingumas siekia 98–99 proc. Net jei pasiskiepijęs žmogus suserga, liga dažniausiai būna daug lengvesnė“, – teigia ji.
Pasak gydytojos, labai svarbu laikytis rekomenduojamos vakcinacijos schemos.
„Jei nesilaikoma rekomenduojamos skiepijimo schemos ar tarp dozių daromos per didelės pertraukos, imuninė sistema negauna pakankamo stimuliavimo ir nesusidaro reikiamas apsauginių antikūnų kiekis“, – aiškina ji.
Pirmaisiais metais reikalingos trys dozės, vėliau viena dozė po trejų metų, o iki 60 metų amžiaus patariama skiepytis kas penkerius metus. Vyresniems nei 60 metų žmonėms revakcinacija patariama kas trejus metus.
Dažniausi pramanai apie skiepus
Kalbėdama apie vakcinaciją, dr. doc. E. Pukenytė pabrėžia, kad vakcinų tikslas – padėti imuninei sistemai atpažinti ligos sukėlėją ir pasiruošti kovai su virusu dar prieš žmogui susergant.
Prieš pasiekdamos ligonius vakcinos pereina ilgą tyrimų ir registracijos procesą, kurio metu vertinamas jų saugumas ir veiksmingumas.
Po vakcinacijos dažniausiai pasitaiko lengvos reakcijos: rankos skausmas ar paraudimas injekcijos vietoje, nuovargis, nedidelė temperatūra. Tai normali kūno reakcija, rodanti, kad kuriasi imunitetas. O sunkios alerginės ar neurologinės reakcijos yra itin retos.
Gydytoja taip pat primena, kad skiepas nuo erkinio encefalito neapsaugo nuo Laimo ligos, todėl net ir pasiskiepijus svarbu nepamiršti repelentų, rinktis tinkamą aprangą bei kuo greičiau pašalinti įsisiurbusią erkę.
