Sekmadienis, 3 gruodžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Garsusis sporto gydytojas: nebūkime protingesni už evoliuciją

www.alkas.lt
2018-12-01 08:00:30
1
Garsusis sporto gydytojas: nebūkime protingesni už evoliuciją

Garsusis sporto medikas: nebūkime protingesni už evoliuciją | Rengėjų nuotr.

Garsusis sporto medikas: nebūkime protingesni už evoliuciją | Rengėjų nuotr.
Garsusis sporto gydytojas: nebūkime protingesni už evoliuciją | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 12-13 dienomis, į Lietuvą atvyks garsusis sporto gydytojas Homajunas Garavis (Homayunas Gharavi). Šis specialistas surengs dviejų dienų praktinį seminarą Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos kineziterapeutams, treneriams ir sportininkas „Kaip treniruoti ir gydyti nugalėtojus“.

Netrukus į Lietuvą atvyksiantis daktaras Homajunas Garavis (Homayunas Gharavi) garsėja visame pasaulyje tuo, kad išgydo sportininkus, kuriems kiti gydytojai būna pasirašę diagnozę „Nebesportuoti“. Tarp jo pacientų – Europos čempionai plaukikas Danas Rapšys ir šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, Vokietijos futbolo legenda Jurgenas Klinsmanas (Juergenas Klinsmannas), žymioji Rusijos plaukikė Julija Jefimova, daugybė elitinių atletų.

Jo požiūris į sportininkų treniravimą ir gydymą dažnai kertasi su tradicinės medicinos principais, tačiau šį Vokietijos specialistą teigiamai įvertino tokių šalių kaip JAV, Švedijos, Rusijos ir Vokietijos nacionalinės įvairių sporto šakų rinktinės. Pats du daktaro laipsnius turintis H. Garavis kaip gydytojas ir treneris yra dalyvavęs ketveriose Olimpinėse žaidynėse.

Prieš atvykdamas į Vilnių šis Irane gimęs specialistas pasidalijo kai kuriais savo filosofijos aspektais.

– Jūs laikomas priimtų treniravimo ir terapijos metodų, tokių kaip raumenų tempimas, izometrinės treniruotės ir imobilizavimo po lūžių ir minkštųjų audinių traumų, priešininku. Kaip atsirado teorija „judesys prieš nejudrumą“?

– Per gamtos stebėjimą. Gyvenimas priklauso nuo judėjimo, kurį generuoja natūrali aplinka. Gyvūnai turi neuronų sistemą, kontroliuojančią judėjimą, kuris yra intuityviai tobulas, jei jo neveikia nelogiškos prielaidos.

– Stabilizuojančios treniruotės (angl. core training) yra labai populiarios sporto klubuose ir įvairiose sporto įstaigose, klubuose. Jei jos tokios populiarios, kodėl jos yra neteisingos?

– Istorija byloja, kad populiaru dar nereiškia, kad teisinga. Šerdies, pagrindinių raumenų treniruotės (angl. core training) gali būti labai naudingos, kaip ir daugelis kitų dalykų, jei taikytume juos teisingai priežasčiai teisingu būdu. Aš paklausčiau, kas yra PAGRINDAS (CORE)? Daugybė kineziterapeutų ir gydytojų seka prielaida, kad egzistuoja „vidiniai“ raumenys. Bet kas yra „vidiniai“ raumenys? Ar gi ne visi raumenys (išskyrus kai kuriuos veido raumenis) tvirtinasi prie kaulo?

Garsusis sporto medikas: nebūkime protingesni už evoliuciją | Rengėjų nuotr.
Garsusis sporto gydytojas: nebūkime protingesni už evoliuciją | Rengėjų nuotr.

– Jūs treniravote daugybę pasaulinės klasės sportininkų. Kodėl jiems prireikė jūsų pagalbos?

– Visi jie buvo gydomi taikant klaidingas prielaidas – stiprinti kūno vietą, kuri jau yra stipri. Deja, jei kas nors nepasiteisina, mes manome, kad reikia stengtis labiau. Tačiau tikrovė yra kitokia – mums, gydytojams ir treneriams reikia geriau susipažinti su esama padėtimi. Pernelyg dažnai mes manome, kad pasiekėme savo viršūnę, ir nauji požiūriai nedomina. Didžiausias pavojus kyla, kai pažinimo kreivė eina lygiagrečiai X ašiai tik dėl to, kad jaučiamės esą ekspertai.

Ar man pasitaikė atvejų, kai negalėjau išspręsti problemos? Be abejo, taip. Ar pasakiau savo sportininkui „ilsėkis“ arba „baik karjerą“? Be abejo, ne. Visuomet galima rasti sprendimą. Protingas gydymas reiškia, kad negalima mesti reikalo, kol jo neperpratai.

Chroniško skausmo vieta niekada nesutampa su problemos vieta. Įsivaizduokite grandinę aplink savo kaklą. Jei tempsi ją, tai sudarys spaudimą kaklui. Net dabartinė medicina rekomenduos kaklo ir nugaros masažą, ultragarsą, šildymą, injekcijas ir panašiai, leisdama kaklo priekiui dar labiau tempti grandinę į priekį. Praėjus kažkiek laiko skausmas priekyje paūmės. Daugiau prasmės daryti masažą, ultragarsą, šildyti ir daryti injekcijas kaklo priekyje, siekiant atpalaiduoti tempimą. Visa tai susiję su tuo, ką darėme su Danu Rapšiu.

– Kuo jūs laikote žmogaus kūną? Mašina, kurią galima pataisyti, ar sudėtingesne sistema?

– Žmogaus kūnas ir kiekviena jo ląstelė yra puspenkto milijardo metų evoliucijos rezultatas. Gėda tiems ekspertams, kurie mano, jog du dešimtmečiai patirties ir keli sertifikatai gali prilygti tokiems dalykams. Nereikia būti protingesniems už evoliuciją. Nuolatinė kruopšti gamtos stebėsena yra vertesnė nei gilinimasis į sukurtas teorijas žmonių, kurie parduoda jas kaip tikrus faktus. Tikras suvokimas turi būti tikslas, tai buvo mano sėkmės pagrindas.

– Daugelis kineziterapeutų tiki, kad raumenų tempimo sistema paseno. Jūs sakote, kad tai kenkia raumenims. Tačiau jūs tikite joga, kurios sistemoje yra daug raumenų tempimo. Kaip tai suprasti?

– Vėl – stebėkite gamtą! Ar kada matėte gyvūną, tarkime, šunį ar katę, tampantis prieš persekiojant triušį arba pelę? Jei taip, tai auka buvo seniai pabėgusi. Net jei kalbame apie vaikus mokyklos kieme. Atsimenate, kad pertraukos metu tampytumėtės arba apšilinėtume prieš žaisdami futbolą arba gaudynes?

Kai kas gali sakyti, kad mano katė rąžosi. Tačiau tai daugiau yra išsitiesimas, natūralus judesys, o ne raumens tempimas. Išsitiesimas yra ilgėjimas derinamas su raumenų susitraukimu. Žmonės taip daro, kai būna pavargę. Jei pažvelgsime į mikroskopinę anatomiją, pamatysime, kad susitraukiančias skaidulas supa kolageno vamzdeliai (fascija). Tempimas reikštų vamzdelių tempimą be aktyvaus susitraukimo ir maksimalaus skaidulų atpalaidavimo. Išsitiesimas reiškia raumenų susitraukimą siekiant ekstremalių kampų neprarandant sugebėjimo generuoti jėgą.

Mano nuomone, gyvi kūnai turi sugebėti kontroliuoti ir išlaikyti visas pagrindines pozicijas būdami atsipalaidavę. Tai padeda jiems likti gyviems. Tai – ėjimas, šokinėjimas, nusileidimas, siekimas, sukimasis, susilenkimas ir ypač gilus pritūpimas, kuris yra natūrali pozicija tuštinantis. Visi šie judesiai ir kombinacijos suteikia platų spektrą diagnozei ir terapijai. Pavyzdžiui, sugebėjimas padaryti gilų pritūpimą be įtampos yra geriausia terapijos strategija prieš nugaros skausmą.

Garsusis sporto medikas: nebūkime protingesni už evoliuciją | Rengėjų nuotr.
Garsusis sporto gydytojas: nebūkime protingesni už evoliuciją | Rengėjų nuotr.

– Pasak Jūsų, pasyvi mobilizacija po operacijos turi mažiausiai vertės reabilitacijos procesui. Kodėl?

– Pasyvi mobilizacija yra nenatūrali. Įsivaizduokite mus prieš 10 tūkst. metų urve. Kur tada buvo pasyvi mobilizacija po traumos? Kur ta pasyvi mobilizacija sužeistų gyvūnų atveju? Judesys yra veiksmas! Kūnas turi būti aktyvus. Pasyvumu mes išjungiame smegenis, iš kurių po to tikimės judesio kontrolės.

Aš atradau metodus kaip laikytis sveikimo dėsnių nesunaikinant sugebėjimo kontroliuoti judesį. Visas kūnas neturi jausti sužeistos vietos apribojimo.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seimas patvirtino Sporto įstatymą: daugiau dėmesio ir pinigų visuomenės fiziniam aktyvumui skatinti
  2. Metams baigiantis sporto gerbėjai renka geriausius
  3. Vyriausybė pritarį Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektui
  4. Ką valgyti prieš ir po sporto?
  5. Kaune pirmą kartą vyks akrobatinio skraidymo sporto stovykla
  6. D.Grybauskaitė: Sportininkų pergalės įrašė Lietuvą į pasaulio sporto istoriją (video)
  7. Kaip darbo vietą paversti sporto aikštele?
  8. Medikus sudomino muzikos poveikis sveikatai
  9. Tvirto kūno, energijos ir puikios sveikatos paslaptis – veganiška mityba
  10. Liepos 3 d. – 3 metai bėgimui už blaivią ir sveiką Lietuvą
  11. Zarasuose atidarytas didžiausias Baltijos šalyse vandenlenčių parkas (nuotraukos)
  12. Kaune vyks Lietuvos sveikuolių sąjungos finalinis konkursas
  13. Šimtametė Elena stebina gyvenimo džiaugsmu ir kitiems pataria, kaip su energija sulaukti 100 metų (video)
  14. Ką daryti, jei įsigijote vaistą, kurio sudėtyje yra nekokybiško valsartano?
  15. Antrąkart įteikti SAM apdovanojimai „Už sveiką gyvenseną“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Skalvis says:
    5 metai ago

    Kas yra sportas ? Pinigai + politika + keminių preparatų laboratorija.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Maistas | pixabay.com nuotr.

Kai graužia rėmenį: kokių klaidų nedaryti?

2023 12 02
Kur dėti elektronikos atliekas | freepik.com nuotr.

Kur dėti elektronikos atliekas?

2023 11 30
Petras Gražulis | Alkas.lt nuotr.

Siūlomas nulinis PVM sveikatinimo paslaugoms

2023 11 28
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Dienos paslaugomis naudojasi vis daugiau ligonių

2023 11 28
Reformacija Lietuvoje | if.vu.lt nuotr.

D. Pociūtė-Abukevičienė: Reformacija Lietuvoje buvo pirmasis visapusiškas socialinis sąjūdis, išjudinęs protinius visuomenės resursus

2023 11 28
Sergamumas gripu sumažėjo visoje Lietuvoje

Plaučių uždegimu gali susirgti kiekvienas

2023 11 27
Sportas | S. Žiūros nuotr.

Vilnius didina sporto veiklų finansavimą

2023 11 27
Kodėl plaukų retėjimas sukelia psichologines problemas?

Kiek plaukų prarasti per dieną yra normalu?

2023 11 26
K. Pyplys-Mažytis antras iš dešinės 1948 metais Stocholme kartu su kitais rezistentais | Rengėjų nuotr.

Išleista knyga apie vieną žymiausių Lietuvos partizanų K. Pyplį-Mažytį

2023 11 26
Akys | pixabay.com nuotr.

Akių ligos: uždelsus gresia aklumas

2023 11 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Čiuožykla | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Sostinės čiuožykla atidaroma išskirtinėje vietoje

2023 12 02
Saulius Pečeliūnas | saeima.lv nuotr.
Žmonės

Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas

2023 12 02
Brownscleaners.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Šąlant orams daugėja namų gaisrų

2023 12 02
Karas Ukrainoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?

2023 12 02
Klaipėdos eglė | klaipeda.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje – eglės įžiebimas su varpelių jūra

2023 12 02
Prekės ženklas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Norinčių kopijuoti sėkmingus prekių ženklus netrūksta, svarbu neleisti to daryti

2023 12 02
Geoportale – erdviniai duomenys ir smalsuoliui, ir profesionalui | aaa.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Geoportale – erdviniai duomenys ir smalsuoliui, ir profesionalui

2023 12 02
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Policija paskelbė gruodžio patikras

2023 12 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Partizanas apie Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?
  • Geruoju nesibaigs? apie P. Gražulis siūlo seksualinio švietimo draudimus
  • Laikas susiimti apie Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?
  • Šeimos prašymas apie Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tik užrakinti sodybų duris neužtenka
  • 5 esminės taisyklės drabužių skalbimui
  • Kai graužia rėmenį: kokių klaidų nedaryti?
  • Sostinės čiuožykla atidaroma išskirtinėje vietoje
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kai graužia rėmenį: kokių klaidų nedaryti?

by Ditė Česėkaitė
2023 12 02
0
Maistas | pixabay.com nuotr.

Graužimas gerklėje, skausmas už krūtinkaulio ir rūgštaus skrandžio turinio atpylimas, – visi šie požymiai gerai atpažįstami žmonėms, linkusiems į gastroezofaginį...

Skaityti toliau

Kur dėti elektronikos atliekas?

by daiva
2023 11 30
0
Kur dėti elektronikos atliekas | freepik.com nuotr.

Netinkamas elektronikos atliekų šalinimas kelia didelę grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. Elektroniniuose įrenginiuose yra pavojingų medžiagų, tokių kaip švinas, gyvsidabris...

Skaityti toliau

Siūlomas nulinis PVM sveikatinimo paslaugoms

by Ditė Česėkaitė
2023 11 28
1
Petras Gražulis | Alkas.lt nuotr.

Seimo narys Petras Gražulis įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma visiems sporto ir sveikatinimo pasaugų teikėjams taikyti nulinį PVM tarifą. „Sveikas...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Partizanas apie Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?
  • Geruoju nesibaigs? apie P. Gražulis siūlo seksualinio švietimo draudimus
  • Laikas susiimti apie Vakarai tiesia pagalbos ranką… Rusijai?
  • Šeimos prašymas apie Mirė Kovo 11-osios akto signataras Saulius Pečeliūnas
  • Geras vyras! apie Vilniaus meras R. Šimašius atsisakė susitikti su naikinamo Vilniaus paveldo gynėjais (video)
Kitas straipsnis
Penki etnokultūrinio judėjimo dešimtmečiai atsiskleidžia „Ratilio“ istorijoje

Penki etnokultūrinio judėjimo dešimtmečiai atsiskleidžia „Ratilio“ istorijoje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai