Seimas šiuos metus yra paskelbęs Vaikų sveikatos metais. Tačiau ar be padėties konstatavimo, kad su vaikų sveikata yra nemažai problemų, yra imtasi naujų priemonių, kad vaikų sveikata būtų stipresnė, šiame laikotarpyje jie išsiugdytų sveiko gyvenimo įpročius visam gyvenimui? Ar valstybei tokių metų paskelbimas tik Sveikatingumo metų 2013 m. patirties tęsimas – kai paskelbti paskelbiama, finansavimo tam neskiriama, naujų rezultatyvių veiklų nepasiūloma, visos naujos iniciatyvos vyksta tik nevyriausybiniame sektoriuje?

Jau ne vienus metus yra tęsiami moksleiviams projektai „Sveikuolių sveikuoliai“, „Sveikatos fiesta“, „Olimpinis festivalis“, „Laisvės kodas“ ir kiti. Viliuosi, kad šie projektai skatina moksleivius siekti ne tik kažkokių normatyvų, bet vaikai pamėgsta patį fizinį aktyvumą, pajunta, kad judėjimas, sveika gyvensena yra malonumas. Viliuosi, kad Seimas Vaikų sveikatos metus skelbia ne dėl tuščios deklaracijos: „sieksime“, „atkreipsime dėmesį“, bet kad prasidėtų ir būtų įgyvendintos naujos iniciatyvos.

Lauko pedagogika – gamtos darželiai

Viena iš naujų iniciatyvų, kuri šiais Vaikų sveikatos metais Lietuvoje įgauna vis platesnį mąstą, tai lauko pedagogika paremti vaikų gamtos darželiai, kurie kitose šalyse skaičiuoja dešimtmečius, o Lietuvoje dar tebėra visiškai neišnaudotos galimybės vaikus auginti sveikai. Apie vaikų darželius lauke pirmoji Lietuvoje prakalbo edukologė Austėja Landsbergienė, skandinavų pavyzdžiu grindžiamas jau kelis metus veikia prie Kauno Rokų kaime įsikūręs „Jurtos darželis“. Gaila, kad iki mūsų visuomenės, ypač iki valdiškų sluoksnių, naujovės iš kitų šalių „keliauja“ dešimtmečiais. Tačiau šiais metais jau ne vienas ėmėsi iniciatyvos burti tokias ikimokyklinio amžiaus vaikų grupes, kurios didžiąją laiko dalį praleidžia ne patalpose, o aktyviai leisdami laiką gryname ore. Šia linkme bent truputį pabandė pasukti valstybinis Kauno lopšelis – darželis „Vaikystė“, kuriasi darželis Klaipėdoje ir Druskininkuose „ Miško namelis“, Vilniuje VšĮ Tėvystės centro gamtos darželis „Po smilgom“ ir kiti. Ekologiniam, sveikatingumo ugdymui didelį dėmesį skiria darželis „Augueko duzginėlis“.

Šią vasarą teko visą savaitę praleisti Vokietijoje, Goerlizt mieste ir iš arti stebėti vieną vaikų priežiūros grupę – gamtos darželį, kuris grindžiamas siekiu, kad vaikai kuo daugiau laiko praleistų gryname ore, gamtos apsuptyje. Netiksliai sakau, „kuo daugiau laiko“, tikrumoje – šiltuoju laiku visą laiką praleidžia tik lauke. Nuo balandžio pradžios iki spalio pabaigos – vaikai visą laiką praleidžia tik lauke. Šaltuoju laiku taip pat sudaromos galimybės kuo daugiau laiko praleisti lauke, tik miega ir valgo šiltose patalpose.

Tėvai vaikus į darželį atveža 7.30 į sutartą vietą užmiestyje iš kurio išsiruošia į 2-3 km žygį pėsčiomis. Gamtos darželio komanda turi paruošusi 13 maršrutų, kuriuos keičia, kad vaikai būtų vis naujoje gamtos aplinkoje, o gamta tuo metu kai nėra vaikų galėtų „pailsėti“. Čia jie papusryčiauja, žaidžia. Specialiose labai paprastai įrengtose miegojimo vietose (pavyzdžiui, medinis namelis ant ratų) 13 val. vaikai miega. 16.30 tėveliai atvyksta pasiimti vaikų ir gamtos darželis baigia darbą.

Maitinimas kiek skiriasi nuo Lietuvos. Pusryčius ir pavakarius įdeda tėveliai, pietūs paruošiami darželio pastate ir atvežami į darželio vietą, kur vaikai leidžia laiką. Nepasakyčiau, kad tėvų įdedamas maistas yra sveikas (per saldūs pusryčiai). Kaip patys maitinasi, tą deda ir vaikams, tačiau darželio patiektas maistas tikrai sveikas, užaugintas ekologiškuose ūkiuose. Tradiciškai maistas yra vegetariškas, tik vieną kartą per savaitę virėjos paruošia patiekalą su mėsa.

Be abejo, vaikų sveikatai didelę reikšmę turi ne tik grynas oras, fizinis aktyvumas, kas šiuose darželiuose gaunasi kaip ir savaime, bet ir sveika mityba. Tenka bendrauti su tėvais ir klausytis bėdų, kad jų vaikai serga. Bet kai pamatai, kaip savo net 1-3 metų vaikučius maitina skrudintomis bulvytėmis su kečiupu, mėsainiukais, saldumynais, tai nesistebi, kodėl toks silpnas imunitetas, tiek vaikai serga. Artumu gamtai, ekologija grįstuose lauko pedagogikos darželiuose labai tinkama terpė vaikus natūraliai pratinti prie sveiko maisto, perimti tautinės kulinarijos sveikąsias tradicijas.

Ugdomi lauke, bet auga šiuolaikiški vaikai

Vokietijos darželio vadovas pasakojo: kai jau vaikai pradeda iš gamtos darželių eiti į mokyklą, palaikomi ryšiai su ugdymo įstaigomis, kurios pastebi kūrybingumo atsiskleidimą. Po pusmečio mokytojai užpildo anketą apie vaiko gebėjimus matematikos, rašymo, skaitymo, meno, gamtos pažinimo ir kitose srityse ir ją atsiunčia į darželį. Lauko pedagogikos grupėse ugdyti vaikai lenkia kitus savo kūrybiškumu, gebėjimu nestandartiškai priimti ir spręsti užduotis ar iškilusias problemas.

Lauko pedagogika skatina vaikų prigimtyje glūdinti kūrybingumą, netrukdo patiems prisigalvoti žaidimų ar savarankiškai priimti sprendimų. Kai kas gali greitai pagalvoti, kad tokiuose gamtos darželiuose vaikai užauga kaip „laukinukai“. Beje, tradicinis ugdymas neretai vaikus įspaudžia į tam tikrus rėmus, kuriuose žlugdomas jų kūrybingumas, fantazija. Viskas pateikiama jau paruošta, taip sunaikinamas vaikų kūrybiškumas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad „vakariečių“ vaikus neretai kamuoja nuobodulys ar net depresinės nuotaikos, nors jie yra užversti žaislais ir organizuojamais žaidimais.

Lauko pedagogikoje žaidimo priemonės daugiausia susideda iš gamtos: pagaliukai, lapai, vanduo, akmenukai ir pan. Daugumoje lauko darželių, kai kurių nuostabai, vaikai pasaulio tyrinėjimui pasitelkia informacines technologijas: fotografuoja neįprastus gamtos reiškinius, augalus, įrašinėja garsus, gamtos apsuptyje, technologijų pagalba, susipažįsta su terminais: atspindys, simetrija, mokinasi orientuotis geografinėje vietovėje.

Kai tenka stebėti tėvelius, ypač senelius, jie linkę vaikus tiesiog „apkaišyti pagalvėmis“, kad tik vaikas nenugriūtų, neužsigautų, nepajudėtų, nesiugdytų pats savisaugos jausmo. Lauko pedagogikos mokytoja iš Jungtinės Karalystės Juliet Robertson, šią vasarą vedusi praktinius mokymus Lietuvoje, taikliai apibūdino brandinančio, o ne sustabarėjusio ugdymo, saugumo esmę: „Reikia pasirūpinti vaikų saugumu tiek, kiek būtina, o ne tiek, kiek įmanoma“.

Vaikai šiandien daugiausia serga ne todėl, kad ilgėliau pabūna lauke ir sušąla, bet būtent, kad perkaista, o paskui pakanka kokio skersvėjo ir jau serga. O kad vaikams mažai judant, netinkamai maitinantis, formuojasi jau vaikystėje lėtinės neinfekcinės ligos, apie tai mažiausiai galvojama, kad tik kažkaip apsaugoti nuo įsivaizduojamo sušalimo. Stebint vaikus Vokietijoje tokiame darželyje – nutukusio nei vieno: su nesunkiomis kuprinėlėmis ikimokyklinukai dalyvauja žygeliuose po mišką, laukus, kasdien nueina apie 2-3 ir daugiau kilometrų.

Beje, su erkėmis susiduria ir Vokietijoje stebėto darželio lankytojai, tačiau situaciją sprendžia dalykiškai ir ramiai. Apsaugą nuo erkių tėvai užtikrina patys – įdeda repelentus (erkes ir kitus kraujasiurbius atbaidančias priemones), kai kas vaikus skiepija. Tačiau tikrai nesprendžia problemos taip, kad vaikus uždaro į patalpą, tegu ten užauga paliegėliais, kad tik nesusidurtų su erkių problema.

Skandinavijos kraštuose gamtos apsupties, lauko pedagogikos principais grindžiami darželiai yra ir valstybiniai. Vokietijoje aplankytas – privatus, nepelno siekiančios organizacijos, bet gauna finansavimą iš valstybės. 100 eurų už vaiką sumoka tėvai, 300 eurų skiria savivaldybė. Kada Lietuvoje bus toks apmokėjimo santykis tėvams leidžiantiems savo vaikus ne į valstybinį darželį?

Yra atliekami tyrimai, kokį poveikį gamtos darželiai, buvimas gamtoje, laisvieji žaidimai daro įtaką vaikų sveikatai. Tyrimai rodo, kad persišaldymo ligomis statistiškai vaikai serga ženkliai mažiau lankantys gamtos darželius, nei tradicinius ar augantys namuose. Tokių vaikų imunitetas yra žymiai stipresnis. Šiandien valstybiniuose darželiuose neretai pasitaiko atvejų, kad net valandos, reikalaujamos pagal normatyvus, vaikai lauke neišbūna.

Tikrai nereikia aklai sekti lauko darželių patirties kitose šalyse. Nes ir pačios patirtys gan įvairios. Yra darželių, kur visą laiką praleidžia tik lauke net esant 15 laipsnių šalčiui. Gera apranga ir vaikai nesušąlą, kiti darželiai laikosi principo, kad ir šaltuoju laiku ne mažiau nei pusę buvimo darželyje laiko vaikai būtų lauke. Tokio principo laikosi ir Lietuvoje besikuriantys tokio tipo darželiai kaip „Po smilgom“ ir kiti. Bet, manau, prie gamtos darželių visuomenę (net ne tiek vaikus) reikia pratinti palaipsniui. Šią skandinavų patirtį, kuri pas juos egzistuoja jau daugiau nei 50 metų ir klimatas tikai nėra šiltesnis, labiau pas save perimti turėtų ir valstybiniai darželiai, jei ne, auginsime naują paliegėlių kartą.

Autorius – 2013–ųjų Sveikatos metų iniciatorius

Spausdinti 🖨