Pirmadienis, 1 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“

Alvydas Butkus, www.alkas.lt
2017 03 08 08:54
19
Brunonas Pažaislio freskose | xxiamzius.lt nuotr

Brunonas Pažaislio freskose | xxiamzius.lt nuotr

Brunonas Pazaislio freskose_xxiamzius.lt nuotr
Šv. Brunonas Pažaislio freskose. M. A. Palonio „Netimero krikštas“ | xxiamzius.lt nuotr.

Dėl Lietuvos krikšto datos iki šiol nėra vienos nuomonės. Dalis lietuvių, tarp jų ir šios replikos autorius, Lietuvos krikštu laiko mindauginį krikštą 1251 m., kiti gi teigia, jog Lietuva krikštyta 1387 m., vykdant Jogailos įsipareigojimą Lenkijai mainais į jos sostą. Dar kiti prie Lietuvos krikšto pritempia pirmąjį jos vardo paminėjimą per nesėkmingą vyskupo Brunono misiją 1009 m., pasibaigusią misionieriaus žūtimi. Ir misija, ir žūtis yra hiperbolizuota, sureikšminta, akcentuojant misijos pagrįstumą ir kriminalizuojant vietinių reakciją bei elgesį.

Kvedlinburgo analuose aprašytąją  Brunono Bonifacijaus misiją kai kurie Lietuvos istorikai lokalizuoja Lietuvoje, analuose minimą Netimerą, kuris Brunono triukų paveiktas sutikęs apsikrikštyti, vadina Lietuvos „karaliumi“, o patį įvykį vadina ne Lietuvos krikštu, bet krikštu Lietuvoje (Bumblauskas 2005, 18). Brunoną su 18 jo palydovų esą nužudęs kitas lietuvis – Netimero brolis Zebedenas. Ši kriminalinė interpretacija, deja, pateikiama ir užsieniečiams išverstoje Lietuvos istorijos santraukoje (LI 2012, 26), platinamoje per mūsų ambasadas.

Brunono misijos lokalizavimas Lietuvoje motyvuojamas tuo, jog tų laikų metraštininkai esą neskyrę Prūsijos nuo Lietuvos, o vėlesni metraščiai, pvz., XII a. Magdeburgo analai, aprašę Brunono misiją, mini ją Lietuvoje, ne Prūsijoje (Bumblauskas 2005, 16), nors kiekvienam istorikui aišku, kad juo šaltinis vėlesnis, juo jis nepatikimesnis. Iš tikrųjų Kvedlinburgo analuose minima vieta „Rusios ir Lietuvos pasienyje“ nereiškia, jog Brunonas buvo Lietuvą pasiekęs. Pagaliau ir paties misionieriaus tikslas buvo pamėginti dar sykį tai, kas nepavyko jo pirmtakui Adalbertui – pakrikštyti Lenkijai gretimus prūsus. Netimero ir Zebedeno vardus kalbininkai laiko jotvingių, ne lietuvių kilmės, nes vardų dėmenys artimi vakarų baltų (prūsų) leksikai ir jų asmenvardynui (Zinkevičius 2000, 14; 2009, 124-125), o prūsų ir jotvingių kalbos buvo artimesnės nei prūsų ir lietuvių. 

Žūties vieta šaltiniuose nurodoma prie Alstros upės, kurios vardas gretinamas su Aitra (slavų Jatra), Molčadės dešiniuoju intaku Nemuno aukštupyje (Zinkevičius 2009, 124). Vadinasi, įvykiai turėję vykti jotvingių žemėje, Dainavoje, į pietus nuo Lietuvos, o Netimeras galėjęs būti vienas iš jotvingių sritinių valdovų. Netgi pagal anų laikų praktiką nebūdavo keliaujama per nekrikštytų pagonių žemes (jotvingiai tebebuvo pagonys) krikštyti už jų esančių kitų pagonių (šiuo atveju – lietuvių). Prūsai irgi pradėti krikštyti nuo Kulmo ir Pamedės, t.y. nuo arčiausiai krikščioniškų žemių esančių sričių – vyskupas Adalbertas žuvęs ne kur nors Prūsijos gilumoje, o jos pakraštyje, netoli Drusens uosto Vyslos deltos rytinėje pusėje. Rytų Baltijoje ties Dauguvos žiotimis ir jos žemupiu krikštą XII a. gale vokiečiai pradėjo nuo ten gyvenusių lyvių – net šalies pavadinimui Livland, Livonia pasirinktas lyvių etnonimas, nes su jais krikštytojai susidūrė pirmiausia.

Tad Brunono komanda – jis pats ir 18 galimai ginkluotų palydovų – tikrai neturėjo nei skraidyklių, nei oro balionų, kad desantininkų stiliumi peršoktų per „netikėlių“ jotvingių žemes ir atsidurtų kitų „netikėlių“ krašte, Lietuvoje, kur griebtųsi svečiams netinkamo elgesio ir imtų aiškinti, kad šeimininkų dievai niekam tikę tik todėl, jog jis, atvykėlis, tikįs kitą dievą.

Brunono žūtis Lietuvos spaudoje pateikiama kaip „nekalto žmogaus nužudymas“, „garsiausia Lietuvoje žmogžudystė“ ir pan. Nemokėjimas elgtis svečiuose nėra jokia privilegija ar nekaltumo ženklas. Be to, tai joks išskirtinis atvejis – iki tol tokio likimo sulaukdavo misionieriai Skandinavijoje, Prūsijoje, o jų žūtis brutalumu ir ciniškumu nė iš tolo neprilygsta vyskupo Stanislovo nukirsdinimui Krokuvoje 1079 m.

Šiaip nesunku įsivaizduoti, kokią reakciją gali sukelti atvykėlis, atkakliai ir netaktiškai brukantis savo religines pažiūras, niekinantis vietinius papročius ir kt., šitaip provokuojantis smurtą su išankstiniu asmenišku tikslu „patekti į dangų“. Net šiais laikais turistinėse ar tarnybinėse instrukcijose vykstantiesiems į kitos religijos šalis primygtinai patariama nediskutuoti su vietiniais religinėmis temomis, nekritikuoti jų papročių, elgesio ar pačios šalies (Engelbert, Hain 2005). Turbūt ir dabartiniuose krikščioniškuose kraštuose koks nors aktyvus, tarkim, islamo misionierius bei jo palyda nebūtų sutikti su duona ir druska.

Krikštas Europos šalyse visada priklausė nuo valdovų apsisprendimo, ir tai būdavęs jų politinis žingsnis, bet ne susižavėjimas misionierių rodomais „stebuklais“ ar gražbylyste. Ir Mindaugas, ir Vytautas su Jogaila krikštytis nusprendė ne misionierių įkalbėti, o dėl visiems žinomų asmeninių motyvų. Kad nutrauktų kryžiuočių agresiją, buvo pasišovę krikštytis ir Vytenis, ir Gediminas (Jurginis 1987, 118), panašias krikšto sąlygas, tik su teritorinėmis pretenzijomis, 1358 m. kėlė ir Algirdas su Kęstučiu (HVK 90-91).

Dar viena tyrėjų praleista smulkmena: žūties vieta nurodoma „Rusios (Prūsos?) ir Lietuvos pasienyje“. Pirmiausia nurodyta Rusia, ne Lietuva. Vadinasi, Lietuva nurodyta Rusios atžvilgiu, kitaip sakant, viskas galėję vykti Rusios pasienyje su Lietuva, tad galima net sėkmingiau sukurti naratyvą, kad viskas įvyko Rusioje. Argumentai? P. Damianio (XI a.) pasakojime vietoje Zebedeno minimas Rusios karalius. Rusia krikštijosi 988 m., Brunono misija vyko 1009 m., o Rusios pakraščiai dar ilgai išliko pagoniški, nes valdovo krikštas dar nereiškia momentinio visos šalies sukrikščionėjimo. Lenkų krikšto data yra 966 m., bet 997 m. Prūsijoje žuvęs vyskupas Adalbertas pakeliui spėjo pakrikštyti „daugybę Gdansko pagonių“.

Netimero vardo sandą -mer, labai norint, galima susieti su slavų -mir (Vladimir, Liubomir ir pan.) – reikia tik tokių rusų TV šoumenų, kaip mūsų visokių „būtovių“ pasakoriai.

Tačiau gerokai tuo abejoju. Nors Rusijoje tokių irgi netrūksta, bet su komjaunuoliška bravūra paspjaudyti ant savo šalies praeities ir sukurpti pasakas apie protėvių „kriminalinius nusikaltimus“ būdinga tik Lietuvos ekskomjaunuoliams.

Literatūra

Bumblauskas 2005 – Bumblauskas, A. Senosios Lietuvos istorija: 1009-1795. Vilnius.

Engelbert, Hain 2005 – Engelbert, S., Hain, G. Kaip elgtis užsienyje. Vilnius.

HVK – Hermano Vartbergės kronika; latviškasis leidimas: Vartberges Hermaņa hronika. No latīņu valodas tulkojis, priekšvārdu un komentārus sarakstījis Ē. Mugurēvičs. Rīga, 2005.

Jurginis 1987 – Jurginis J. Lietuvos krikštas. Vilnius.

LI 2012 – Eidintas A., Bumblauskas A., Kulakauskas A., Tamošaitis M. Lietuvos istorija. Vilnius.

Zinkevičius 2000 – Zinkevičius, Z. Lietuvių poteriai: Kalbos mokslo studija. Vilnius.

Zinkevičius 2004 – Zinkevičius, Z. Lietuviški poteriai – raštijos pradžia // Rinktiniai straipsniai IV. Vilnius.

Zinkevičius 2009 – Zinkevičius, Z. Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis ir lietuvių kalbos mokslas // Lituanistica, t. 55, Nr. 3-4(79-80), p. 116-126.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  2. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  3. A. Butkus. Iš istorikų apkasų
  4. J. Užurka. Politistorinė replika: Istorijos klastočių reanimavimas
  5. A. Butkus. Baltijos Antantės jubiliejus
  6. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  7. A. Butkus. Lietuvos ir Latvijos konfederacija
  8. A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika
  9. A. Butkus. Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?
  10. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (I)
  11. A. Butkus. Referendumas: Latvijos pamokos Lietuvai
  12. A.Butkus, S.M.Lanza. Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje
  13. Lietuviai užsienyje minės Baltijos kelio ir Molotovo-Ribentropo pakto metines
  14. Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis neparėmė Rusijos rezoliucijos Jungtinėse Tautose, kuri manipuliuoja istorija
  15. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  16. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  17. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  18. A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II)
  19. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  20. Č. Iškauskas. Lietuva – monarchija? Viltys dar nežlugo…
  21. J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje
  22. Č. Iškauskas. 1949 m. Deklaracija – dar vienas nepriklausomybės šauklys
  23. P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum
  24. Dar žiupsnelis negirdėtos Lietuvos istorijos…
  25. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II)
  26. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  27. D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį
  28. Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Vėlius, A. Stanaitis. Lydos kraštas
  29. E. Jekabsonas. Latvija ir Vilniaus klausimas
  30. D. Boguševičius. Istorija nevilties amžiuje

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. !!! says:
    4 m. ago

    Puikiai…

    Atsakyti
  2. Giedrius says:
    4 m. ago

    Brun…Bon…as
    tik visiškasis adalbertinis ‘pasekėjas”
    – kaip radę istorikai (slepiami kažkodėl “bumblauskinių”)
    nuo Z.Ivinskio iš pat Vatikano archyvų ir kt. duomenimis,
    na slepiami gal, kad Ivinskio tyrimai Bonoje ir kitur buvus,
    tikrai komsomolciškai-sovietiškai atmesti, tad Brun…Boni…o
    šavėjimasis ir “deklaravimas’ noro žūt taip didvyriškai kaip žuvo
    Adalbertas, tikrai… viešinimo (ir nagrinėjimo platesnio) vertesni.

    Brun…Boni….inis rėklamizmas, nesuvokiamas.. bet tuomečio azylo vienuolynuose
    ir ištvirkavimų-iškryp. uždarų aplinkos slėpimas juose… ne amžinas.

    Atsakyti
  3. *** says:
    4 m. ago

    be to aiskiai tame raste 1009m parasyta kad jis yra lankesis ir kaimynineje Rusioje, kas akivaizdziai pasako kad siena buvo tik tarp lenkijos (is kurios persikeles per Vysla pateko i Lietuva), Lietuvos ir Rusios, be to tiek Rusia tiek Lietuva jo misiju metu buvo nekrikstytos todel i ten jis ir vyko

    Atsakyti
  4. *** says:
    4 m. ago

    lyviai yra pakeistas Lietuviu vardas ir vieno germano 9 amziuje pasakojime aiskiai pasakoma kad pakranteje gyveno Kursiai, o giliau i krasta palei Dauguva jau gyveno lyviai…veliau okupavus ziotis ir pastacius Rygos pili isitvirtine okupantai ta sali saviskai pavadino nes ta salis buvo Lietuva tuo metukuria jie vadino lyvija

    Atsakyti
  5. *** says:
    4 m. ago

    “o Rusios pakraščiai dar ilgai išliko pagoniški, nes valdovo krikštas dar nereiškia momentinio visos šalies sukrikščionėjimo” cia jis pajuokavo ar cia rimtai jis taip nusisneka??? 🙂

    Atsakyti
  6. **** says:
    4 m. ago

    “Lenkų krikšto data yra 966 m., bet 997 m. Prūsijoje žuvęs vyskupas Adalbertas pakeliui spėjo pakrikštyti „daugybę Gdansko pagonių” nu ir dar vienas jo kliedesys 🙂 taigi cia aiskiai pasakoma kad Gdanskas nera lenku miestas ir jis okupuotas tik krikscionybei su kryziuociais i ji atejus…dar del Kulmo kai kovojo Prusai su Pamarenais pries lenkus tai visas Gdanskas buvo Pamarenu, o ne lenku

    Atsakyti
  7. **** says:
    4 m. ago

    “Netimero vardo sandą -mer, labai norint, galima susieti su slavų -mir (Vladimir, Liubomir ir pan.) – reikia tik tokių rusų TV šoumenų, kaip mūsų visokių „būtovių“ pasakoriai.” -mer yra Lietuviskasis Marius, o ne slavizmas

    Atsakyti
  8. *** says:
    4 m. ago

    cia istrauka viska sustatanti i savo vietas is to Adalberto misijos (Gdanskas yra Prusijoje)

    “Pagaliau jam, svyruojančiam tarp vieno ir kito, šovė į galvą puiki
    mintis: vykti Prūsijos dievų ir stabų nugalėti; šis kraštas buvo kaimynystėje ir žinomas minėtajam
    kunigaikščiui1
    .
    Sužinojęs apie jo sumanymą, kunigaikštis davė jam laivą ir, kad kelionė būtų saugi, pasodino į ją
    trylika ginkluotų karių. Pirmiausia jis atvyko į Gdansko miestą, kuris yra ant jūros kranto, labai plačios
    kunigaikščio karalystės kaimynystėje.”

    Atsakyti
  9. **** says:
    4 m. ago

    is ten pat kad nekiltu abejoniu kas yra slavai ir kas jais nera:

    “Kilimo esu slavas, vardu Adalbertas, iš profesijos vienuolis”

    Atsakyti
  10. Algis says:
    4 m. ago

    ” -mer yra Lietuviskasis Marius, o ne slavizmas”
    ” ta salis buvo Lietuva tuo metukuria jie vadino lyvija”

    Kitų jo komentarų galima ir nebeskaityti 🙂

    Atsakyti
    • skaityk knygas says:
      4 m. ago

      o ne komentarus ir rasi kas cia rasoma, bet del mariu ir mariaus tai cia jau pas tave liga ir tu to niekada neizvelgsi

      Atsakyti
    • skaityk knygas says:
      4 m. ago

      juo labiau kad jau tuo metu buvo ir Pamarenai

      Atsakyti
    • šmikis says:
      4 m. ago

      lyviai-tai latviai. Net keyžiuočių ordinas, įsikūręs Rygoje, buvo vadinamas Livonijos ordinu.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Klysti:
        https://lt.wikipedia.org/wiki/Lyviai
        P.S. tik toje nuorodoje neteisingai parašyta, kad dar egzistuoja jie – jų nebėra.

        Atsakyti
        • Algis says:
          4 m. ago

          Lyviai – ne baltai (ne latviai), o finai, estų giminaičiai.

          Atsakyti
  11. Linas says:
    4 m. ago

    “lyviai yra pakeistas Lietuviu vardas”
    Kai į komentarus įsisuka toks durnius, diskusijos nebus.

    Atsakyti
  12. šmikis says:
    4 m. ago

    Nuvykite į Lenkiją, ten stovi paminklas Brunono žūties vietoje, pastatytas 2009 metais.

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      4 m. ago

      Stovi Gižycko miestelio pakraštyje prie Gižycko ežero. Ten ir kosčiolas katolickas tokiu vardu pavadintas yra.

      Atsakyti
      • Ženklas says:
        4 m. ago

        Tas paminklas tai didelis geležinis, surūdijęs kryžius be jokių ornamentų ar papuošimų. Ir tik žinančiam visą istoriją, daro įspūdį.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje

S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje

2021 02 25
Kovo 11-osios eitynės 2018 m. | Rengėjų nuotr.

D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei

2021 02 24
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos tikslas ŽTT – pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą

2021 02 22
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
post.lt nuotr.

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

2021 02 16
Papročiu tapusios varžytuvės „Šoka Lietuva 2021“ virtualiai suvienys viso pasaulio lietuvius

Papročiu tapusios varžytuvės „Šoka Lietuva 2021“ virtualiai suvienys viso pasaulio lietuvius

2021 02 15
Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

2021 02 15
Rodyti daugiau

Naujienos

MO muziejus virtualiai pristato naują parodą apie Vilnių (video)
Istorija

MO muziejus virtualiai pristato naują parodą apie Vilnių (video)

2021 03 01
Lietuvoje prasideda nauja vaizdo laida apie tvarumą „Refleksija“ – prabils ir pati Žemė (video)
Gamta ir ekologija

Lietuvoje prasideda nauja vaizdo laida apie tvarumą „Refleksija“ – prabils ir pati Žemė (video)

2021 03 01
Veterinarijos gydytojai pabrėžia skiepų svarbą
Gamta ir žmogus

Šeimininkams vėl sugrįžtant į darbus, būtina pasirūpinti naminiais gyvūnais

2021 03 01
Gaisrininkų automobilis | pagd.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Susižalojimai gaisruose: kokių klaidų nedaryti?

2021 02 28
Lėktuvas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vasarį nuo pandemijos kenčiančiai aviacijai vilčių suteikė ir gėlės

2021 02 28
Ką išduoda prakaito kvapas?
Gamta ir žmogus

Kaip kovoti su prakaitavimu nežalojant sveikatos?

2021 02 28
Elektromobilis | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Skyrus paramą, įmonių darbuotojai persėda į elektromobilius

2021 02 28
Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

TS-LKD dar ketverius metus vadovaus G. Landsbergis

2021 02 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • GEOFIZIKAS inž. Romualdas Zubinas El.p. rzubinas@gmail.com apie Senovinių medžių liekanos padėjo atskleisti Žemės orų lūžį prieš 42 tūkstančius metų (video)
  • Adolfas apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Mėnulis ne mūsų NT ??? apie Istorinė akimirka! Šią nakt į išdžiuvusį Marso ežerą leisis NASA marsaeigis (video, tiesioginė transliacija)
  • Kokia miela nuotrauka :( ! apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • MO muziejus virtualiai pristato naują parodą apie Vilnių (video)
  • Lietuvoje prasideda nauja vaizdo laida apie tvarumą „Refleksija“ – prabils ir pati Žemė (video)
  • Šeimininkams vėl sugrįžtant į darbus, būtina pasirūpinti naminiais gyvūnais
  • Ką svarbu žinoti apie mažakraujystę

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1707; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1039; komentarų: 14
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 767; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 706; komentarų: 10
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 669; komentarų: 33
  • K. Škirpa. Pareiškimas dėl šmeižto JAV spaudoje peržiūrėta: 617; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje

by Kristina Aleknaitė
2021 02 25
1
S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje

„Jotvingiai neišnyko!“, – norėtųsi šaukti. Jie gyvena mūsų mintyse ir širdyse, nors visam laikui nutilo jų šneka, giesmės ir raudos,...

Skaityti toliau

D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
6
Kovo 11-osios eitynės 2018 m. | Rengėjų nuotr.

Pelenų diena. Aliuzija į du, lyg ir nesuderinamus reiškinius – laikinumą ir amžinybę. „Dulkė esi, į dulkę pavirsi“, - šiais...

Skaityti toliau

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
7
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

Seimo pavasario sesijoje planuojami klausimai tokie kaip partnerysčių įteisinimas ir Stambulo konvencijos ratifikavimas. Tai tik pora radikalių teisinių sprendimų, kurie...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • GEOFIZIKAS inž. Romualdas Zubinas El.p. rzubinas@gmail.com apie Senovinių medžių liekanos padėjo atskleisti Žemės orų lūžį prieš 42 tūkstančius metų (video)
  • Adolfas apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Mėnulis ne mūsų NT ??? apie Istorinė akimirka! Šią nakt į išdžiuvusį Marso ežerą leisis NASA marsaeigis (video, tiesioginė transliacija)
  • Kokia miela nuotrauka :( ! apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Dalinsimės patirtimi? apie Lietuvos gyventojai patys rinksis savo elektros energijos tiekėją: kas ir kada vyks?
Kitas straipsnis
Pinterest.com nuotr.

Duris atveria Donorinio motinos pieno bankas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai