Trečiadienis, 8 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“

Alvydas Butkus
2017-03-08 08:54:04
19
Brunonas Pažaislio freskose | xxiamzius.lt nuotr

Brunonas Pažaislio freskose | xxiamzius.lt nuotr

Brunonas Pazaislio freskose_xxiamzius.lt nuotr
Šv. Brunonas Pažaislio freskose. M. A. Palonio „Netimero krikštas“ | xxiamzius.lt nuotr.

Dėl Lietuvos krikšto datos iki šiol nėra vienos nuomonės. Dalis lietuvių, tarp jų ir šios replikos autorius, Lietuvos krikštu laiko mindauginį krikštą 1251 m., kiti gi teigia, jog Lietuva krikštyta 1387 m., vykdant Jogailos įsipareigojimą Lenkijai mainais į jos sostą. Dar kiti prie Lietuvos krikšto pritempia pirmąjį jos vardo paminėjimą per nesėkmingą vyskupo Brunono misiją 1009 m., pasibaigusią misionieriaus žūtimi. Ir misija, ir žūtis yra hiperbolizuota, sureikšminta, akcentuojant misijos pagrįstumą ir kriminalizuojant vietinių reakciją bei elgesį.

Kvedlinburgo analuose aprašytąją  Brunono Bonifacijaus misiją kai kurie Lietuvos istorikai lokalizuoja Lietuvoje, analuose minimą Netimerą, kuris Brunono triukų paveiktas sutikęs apsikrikštyti, vadina Lietuvos „karaliumi“, o patį įvykį vadina ne Lietuvos krikštu, bet krikštu Lietuvoje (Bumblauskas 2005, 18). Brunoną su 18 jo palydovų esą nužudęs kitas lietuvis – Netimero brolis Zebedenas. Ši kriminalinė interpretacija, deja, pateikiama ir užsieniečiams išverstoje Lietuvos istorijos santraukoje (LI 2012, 26), platinamoje per mūsų ambasadas.

Brunono misijos lokalizavimas Lietuvoje motyvuojamas tuo, jog tų laikų metraštininkai esą neskyrę Prūsijos nuo Lietuvos, o vėlesni metraščiai, pvz., XII a. Magdeburgo analai, aprašę Brunono misiją, mini ją Lietuvoje, ne Prūsijoje (Bumblauskas 2005, 16), nors kiekvienam istorikui aišku, kad juo šaltinis vėlesnis, juo jis nepatikimesnis. Iš tikrųjų Kvedlinburgo analuose minima vieta „Rusios ir Lietuvos pasienyje“ nereiškia, jog Brunonas buvo Lietuvą pasiekęs. Pagaliau ir paties misionieriaus tikslas buvo pamėginti dar sykį tai, kas nepavyko jo pirmtakui Adalbertui – pakrikštyti Lenkijai gretimus prūsus. Netimero ir Zebedeno vardus kalbininkai laiko jotvingių, ne lietuvių kilmės, nes vardų dėmenys artimi vakarų baltų (prūsų) leksikai ir jų asmenvardynui (Zinkevičius 2000, 14; 2009, 124-125), o prūsų ir jotvingių kalbos buvo artimesnės nei prūsų ir lietuvių. 

Žūties vieta šaltiniuose nurodoma prie Alstros upės, kurios vardas gretinamas su Aitra (slavų Jatra), Molčadės dešiniuoju intaku Nemuno aukštupyje (Zinkevičius 2009, 124). Vadinasi, įvykiai turėję vykti jotvingių žemėje, Dainavoje, į pietus nuo Lietuvos, o Netimeras galėjęs būti vienas iš jotvingių sritinių valdovų. Netgi pagal anų laikų praktiką nebūdavo keliaujama per nekrikštytų pagonių žemes (jotvingiai tebebuvo pagonys) krikštyti už jų esančių kitų pagonių (šiuo atveju – lietuvių). Prūsai irgi pradėti krikštyti nuo Kulmo ir Pamedės, t.y. nuo arčiausiai krikščioniškų žemių esančių sričių – vyskupas Adalbertas žuvęs ne kur nors Prūsijos gilumoje, o jos pakraštyje, netoli Drusens uosto Vyslos deltos rytinėje pusėje. Rytų Baltijoje ties Dauguvos žiotimis ir jos žemupiu krikštą XII a. gale vokiečiai pradėjo nuo ten gyvenusių lyvių – net šalies pavadinimui Livland, Livonia pasirinktas lyvių etnonimas, nes su jais krikštytojai susidūrė pirmiausia.

Tad Brunono komanda – jis pats ir 18 galimai ginkluotų palydovų – tikrai neturėjo nei skraidyklių, nei oro balionų, kad desantininkų stiliumi peršoktų per „netikėlių“ jotvingių žemes ir atsidurtų kitų „netikėlių“ krašte, Lietuvoje, kur griebtųsi svečiams netinkamo elgesio ir imtų aiškinti, kad šeimininkų dievai niekam tikę tik todėl, jog jis, atvykėlis, tikįs kitą dievą.

Brunono žūtis Lietuvos spaudoje pateikiama kaip „nekalto žmogaus nužudymas“, „garsiausia Lietuvoje žmogžudystė“ ir pan. Nemokėjimas elgtis svečiuose nėra jokia privilegija ar nekaltumo ženklas. Be to, tai joks išskirtinis atvejis – iki tol tokio likimo sulaukdavo misionieriai Skandinavijoje, Prūsijoje, o jų žūtis brutalumu ir ciniškumu nė iš tolo neprilygsta vyskupo Stanislovo nukirsdinimui Krokuvoje 1079 m.

Šiaip nesunku įsivaizduoti, kokią reakciją gali sukelti atvykėlis, atkakliai ir netaktiškai brukantis savo religines pažiūras, niekinantis vietinius papročius ir kt., šitaip provokuojantis smurtą su išankstiniu asmenišku tikslu „patekti į dangų“. Net šiais laikais turistinėse ar tarnybinėse instrukcijose vykstantiesiems į kitos religijos šalis primygtinai patariama nediskutuoti su vietiniais religinėmis temomis, nekritikuoti jų papročių, elgesio ar pačios šalies (Engelbert, Hain 2005). Turbūt ir dabartiniuose krikščioniškuose kraštuose koks nors aktyvus, tarkim, islamo misionierius bei jo palyda nebūtų sutikti su duona ir druska.

Krikštas Europos šalyse visada priklausė nuo valdovų apsisprendimo, ir tai būdavęs jų politinis žingsnis, bet ne susižavėjimas misionierių rodomais „stebuklais“ ar gražbylyste. Ir Mindaugas, ir Vytautas su Jogaila krikštytis nusprendė ne misionierių įkalbėti, o dėl visiems žinomų asmeninių motyvų. Kad nutrauktų kryžiuočių agresiją, buvo pasišovę krikštytis ir Vytenis, ir Gediminas (Jurginis 1987, 118), panašias krikšto sąlygas, tik su teritorinėmis pretenzijomis, 1358 m. kėlė ir Algirdas su Kęstučiu (HVK 90-91).

Dar viena tyrėjų praleista smulkmena: žūties vieta nurodoma „Rusios (Prūsos?) ir Lietuvos pasienyje“. Pirmiausia nurodyta Rusia, ne Lietuva. Vadinasi, Lietuva nurodyta Rusios atžvilgiu, kitaip sakant, viskas galėję vykti Rusios pasienyje su Lietuva, tad galima net sėkmingiau sukurti naratyvą, kad viskas įvyko Rusioje. Argumentai? P. Damianio (XI a.) pasakojime vietoje Zebedeno minimas Rusios karalius. Rusia krikštijosi 988 m., Brunono misija vyko 1009 m., o Rusios pakraščiai dar ilgai išliko pagoniški, nes valdovo krikštas dar nereiškia momentinio visos šalies sukrikščionėjimo. Lenkų krikšto data yra 966 m., bet 997 m. Prūsijoje žuvęs vyskupas Adalbertas pakeliui spėjo pakrikštyti „daugybę Gdansko pagonių“.

Netimero vardo sandą -mer, labai norint, galima susieti su slavų -mir (Vladimir, Liubomir ir pan.) – reikia tik tokių rusų TV šoumenų, kaip mūsų visokių „būtovių“ pasakoriai.

Tačiau gerokai tuo abejoju. Nors Rusijoje tokių irgi netrūksta, bet su komjaunuoliška bravūra paspjaudyti ant savo šalies praeities ir sukurpti pasakas apie protėvių „kriminalinius nusikaltimus“ būdinga tik Lietuvos ekskomjaunuoliams.

Literatūra

Bumblauskas 2005 – Bumblauskas, A. Senosios Lietuvos istorija: 1009-1795. Vilnius.

Engelbert, Hain 2005 – Engelbert, S., Hain, G. Kaip elgtis užsienyje. Vilnius.

HVK – Hermano Vartbergės kronika; latviškasis leidimas: Vartberges Hermaņa hronika. No latīņu valodas tulkojis, priekšvārdu un komentārus sarakstījis Ē. Mugurēvičs. Rīga, 2005.

Jurginis 1987 – Jurginis J. Lietuvos krikštas. Vilnius.

LI 2012 – Eidintas A., Bumblauskas A., Kulakauskas A., Tamošaitis M. Lietuvos istorija. Vilnius.

Zinkevičius 2000 – Zinkevičius, Z. Lietuvių poteriai: Kalbos mokslo studija. Vilnius.

Zinkevičius 2004 – Zinkevičius, Z. Lietuviški poteriai – raštijos pradžia // Rinktiniai straipsniai IV. Vilnius.

Zinkevičius 2009 – Zinkevičius, Z. Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetis ir lietuvių kalbos mokslas // Lituanistica, t. 55, Nr. 3-4(79-80), p. 116-126.

Spausdinti 🖨

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. !!! says:
    6 metai ago

    Puikiai…

    Atsakyti
  2. Giedrius says:
    6 metai ago

    Brun…Bon…as
    tik visiškasis adalbertinis ‘pasekėjas”
    – kaip radę istorikai (slepiami kažkodėl “bumblauskinių”)
    nuo Z.Ivinskio iš pat Vatikano archyvų ir kt. duomenimis,
    na slepiami gal, kad Ivinskio tyrimai Bonoje ir kitur buvus,
    tikrai komsomolciškai-sovietiškai atmesti, tad Brun…Boni…o
    šavėjimasis ir “deklaravimas’ noro žūt taip didvyriškai kaip žuvo
    Adalbertas, tikrai… viešinimo (ir nagrinėjimo platesnio) vertesni.

    Brun…Boni….inis rėklamizmas, nesuvokiamas.. bet tuomečio azylo vienuolynuose
    ir ištvirkavimų-iškryp. uždarų aplinkos slėpimas juose… ne amžinas.

    Atsakyti
  3. *** says:
    6 metai ago

    be to aiskiai tame raste 1009m parasyta kad jis yra lankesis ir kaimynineje Rusioje, kas akivaizdziai pasako kad siena buvo tik tarp lenkijos (is kurios persikeles per Vysla pateko i Lietuva), Lietuvos ir Rusios, be to tiek Rusia tiek Lietuva jo misiju metu buvo nekrikstytos todel i ten jis ir vyko

    Atsakyti
  4. *** says:
    6 metai ago

    lyviai yra pakeistas Lietuviu vardas ir vieno germano 9 amziuje pasakojime aiskiai pasakoma kad pakranteje gyveno Kursiai, o giliau i krasta palei Dauguva jau gyveno lyviai…veliau okupavus ziotis ir pastacius Rygos pili isitvirtine okupantai ta sali saviskai pavadino nes ta salis buvo Lietuva tuo metukuria jie vadino lyvija

    Atsakyti
  5. *** says:
    6 metai ago

    “o Rusios pakraščiai dar ilgai išliko pagoniški, nes valdovo krikštas dar nereiškia momentinio visos šalies sukrikščionėjimo” cia jis pajuokavo ar cia rimtai jis taip nusisneka??? 🙂

    Atsakyti
  6. **** says:
    6 metai ago

    “Lenkų krikšto data yra 966 m., bet 997 m. Prūsijoje žuvęs vyskupas Adalbertas pakeliui spėjo pakrikštyti „daugybę Gdansko pagonių” nu ir dar vienas jo kliedesys 🙂 taigi cia aiskiai pasakoma kad Gdanskas nera lenku miestas ir jis okupuotas tik krikscionybei su kryziuociais i ji atejus…dar del Kulmo kai kovojo Prusai su Pamarenais pries lenkus tai visas Gdanskas buvo Pamarenu, o ne lenku

    Atsakyti
  7. **** says:
    6 metai ago

    “Netimero vardo sandą -mer, labai norint, galima susieti su slavų -mir (Vladimir, Liubomir ir pan.) – reikia tik tokių rusų TV šoumenų, kaip mūsų visokių „būtovių“ pasakoriai.” -mer yra Lietuviskasis Marius, o ne slavizmas

    Atsakyti
  8. *** says:
    6 metai ago

    cia istrauka viska sustatanti i savo vietas is to Adalberto misijos (Gdanskas yra Prusijoje)

    “Pagaliau jam, svyruojančiam tarp vieno ir kito, šovė į galvą puiki
    mintis: vykti Prūsijos dievų ir stabų nugalėti; šis kraštas buvo kaimynystėje ir žinomas minėtajam
    kunigaikščiui1
    .
    Sužinojęs apie jo sumanymą, kunigaikštis davė jam laivą ir, kad kelionė būtų saugi, pasodino į ją
    trylika ginkluotų karių. Pirmiausia jis atvyko į Gdansko miestą, kuris yra ant jūros kranto, labai plačios
    kunigaikščio karalystės kaimynystėje.”

    Atsakyti
  9. **** says:
    6 metai ago

    is ten pat kad nekiltu abejoniu kas yra slavai ir kas jais nera:

    “Kilimo esu slavas, vardu Adalbertas, iš profesijos vienuolis”

    Atsakyti
  10. Algis says:
    6 metai ago

    ” -mer yra Lietuviskasis Marius, o ne slavizmas”
    ” ta salis buvo Lietuva tuo metukuria jie vadino lyvija”

    Kitų jo komentarų galima ir nebeskaityti 🙂

    Atsakyti
    • skaityk knygas says:
      6 metai ago

      o ne komentarus ir rasi kas cia rasoma, bet del mariu ir mariaus tai cia jau pas tave liga ir tu to niekada neizvelgsi

      Atsakyti
    • skaityk knygas says:
      6 metai ago

      juo labiau kad jau tuo metu buvo ir Pamarenai

      Atsakyti
    • šmikis says:
      6 metai ago

      lyviai-tai latviai. Net keyžiuočių ordinas, įsikūręs Rygoje, buvo vadinamas Livonijos ordinu.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        6 metai ago

        Klysti:
        https://lt.wikipedia.org/wiki/Lyviai
        P.S. tik toje nuorodoje neteisingai parašyta, kad dar egzistuoja jie – jų nebėra.

        Atsakyti
        • Algis says:
          6 metai ago

          Lyviai – ne baltai (ne latviai), o finai, estų giminaičiai.

          Atsakyti
  11. Linas says:
    6 metai ago

    “lyviai yra pakeistas Lietuviu vardas”
    Kai į komentarus įsisuka toks durnius, diskusijos nebus.

    Atsakyti
  12. šmikis says:
    6 metai ago

    Nuvykite į Lenkiją, ten stovi paminklas Brunono žūties vietoje, pastatytas 2009 metais.

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      6 metai ago

      Stovi Gižycko miestelio pakraštyje prie Gižycko ežero. Ten ir kosčiolas katolickas tokiu vardu pavadintas yra.

      Atsakyti
      • Ženklas says:
        6 metai ago

        Tas paminklas tai didelis geležinis, surūdijęs kryžius be jokių ornamentų ar papuošimų. Ir tik žinančiam visą istoriją, daro įspūdį.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Charkovo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro Baleto trupė | rengėjų nuotr.

Įspūdingasis Charkovo baletas keliaus po visą Lietuvą

2023 01 19
2022 metų Laisvės premija įteikta Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui (priima Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta) | Seimo kanceliarijos nuotr.

2022 m. Laisvės premija įteikta Ukrainos Prezidentui V. Zelenskiui

2023 01 13
Ukrainos verslininkų valdomos Lietuvos įmonės „Altimus-Tech“ priešlėktuvinei gynybai skirtas paleidimo įrenginys | įmonės nuotr.

Ukrainai dovanojamą oro gynybos techniką Lietuvos institucijos 6 mėn. marinuoja kaime

2023 01 13
Prof. Benediktas Juodka - prie mikrofono. MKIC kapsulės kasimo iškilmės | VU bibliotekos archyvo nuotr.

Šiandien 80-metį švenčia prof. Benediktas Juodka

2023 01 13
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kodėl rusai vėl pakeitė karo vadą?

2023 01 12
Rodyti daugiau

Naujienos

LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.
Istorija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Ulfas Kristersonas ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas

2023 02 07
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius

2023 02 07
AIPP Žaliasis koridorius | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

2023 02 07
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

2023 02 07
sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta, kaip stiprinti medikų saugumą

2023 02 07
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.
Lietuvoje

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija

2023 02 07
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

2023 02 07
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rigidwuf apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Leupoldxwy apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Wirelessvoo apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • WILDKATvli apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų
  • Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas
  • „Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius
  • Gintaro įlanka atgims naujai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 04
33
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi. - Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada...

Skaityti toliau

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Rigidwuf apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Leupoldxwy apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Wirelessvoo apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • WILDKATvli apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Edelbrocklpt apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
Kitas straipsnis
Pinterest.com nuotr.

Duris atveria Donorinio motinos pieno bankas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai