Antradienis, 16 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo

Alvydas Butkus, Violeta Butkienė, www.delfi.lt
2014 03 02 17:09
7
Lietuva-Latvija | K. Vanago nuotr.

Lietuva-Latvija | K. Vanago nuotr.

K. Vanago nuotr.
K. Vanago nuotr.

Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms.

Tačiau lietuviams iki šiol problemiška atrodo jų etninė savivoka – dėl jos atsiradimo laiko ir pačios sąvokos tebevyksta istorikų, kalbininkų ir etnologų diskusijos, kuriose mėginama skaidyti lietuvio savimonę į baltiškąją (lietuviškąją) ir slaviškąją (baltarusiškąją, lenkiškąją). Toks lietuvio savimonės skaidymas ir blaškymasis neigiamai atsiliepia visuomenės konsolidacijai bei santykiams su kaimyninėmis slavų tautomis, kurios lietuvių savimonės silpnumą naudoja savo politiniams tikslams.

Latviai tokio dvejinimosi išvengė, tad jų bendruomenė atrodo sutelktesnė ir atsparesnė dabartiniam slavų ideologiniam spaudimui. Latvijoje nėra nė vieno latvio istoriko ar politologo, palaikančio slaviškąją ar germaniškąją šalies istorijos interpretaciją. Lietuvoje, deja, turime ir politikų, ir istorikų lietuvių, pateisinančių ir platinančių rusiškąją ar lenkiškąją imperinę-aneksinę istorijos versiją.
Čia mėginsime panagrinėti šių skirtumų atsiradimo priežastis, sugretinę lietuvių ir latvių istorinę patirtį.

Istorinės sąlygos

Nepaisant to, kad Lietuva nuo XIII a. turėjo valstybingumą, oficialioji jos raštų kalba per visą laikotarpį buvo rusėnų, vėliau, nuo XVII a. pabaigos – lenkų, XIX a. – rusų. Latviai savos valstybės sukurti nespėjo – nuo XIII a. jų teritorijoje įsitvirtino okupantai vokiečiai, tad oficialiąja buvo tapusi vokiečių kalba. Nuo XVIII a. pradžios Rusijos imperijai pradėjus plėsti savo valdas Baltijos regione, čia oficialiąja tapo rusų kalba.

Nuo XVII a., vokiečių ir švedų valdomose latvių žemėse galutinai įsitvirtinus protestantizmui, latvių valstiečių kultūrinis ir ekonominis lygis tolydžio gerėjo ir atitinkamai tolydžio ėmė skirtis nuo vis labiau atsiliekančių LDK ir Latgalos valstiečių (Latgalą 1569-1772 m. administravo Abiejų Tautų Respublika). Lietuvos atveju tai galima palyginti su Mažosios Lietuvos ir LDK situacija. XX a. tie skirtumai ryškiausiai pasijuto po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos (1923): memelenderiai lietuvininkai nė iš tolo nenorėjo tapatintis su kultūriškai atsilikusiais aplenkėjusiais atvykėliais žemaičiais ar Kauno valdininkais.

Visuomenės luomai ir kalba 

XIII a. pradžioje baltų gentys jau turėjo luominę struktūrą, kurią liudija ir to meto kronikos (plg. Latvis, 1991: 37-38). Ilgainiui nusistovėjo tokia luominė piramidė: valdovas arba sritinis kunigaikštis, jo aplinka (giminaičiai), kariai, valstiečiai. Suvienijus kelias kunigaikštystes ar, Lietuvos atveju, sukūrus valstybę, luominė piramidė įgavo tokias dalis: valdovas, didikai (magnatai), bajorai, valstiečiai.

Dėl karų su vokiečiais šiaurės baltai XIII a. neteko diduomenės: dalis jos žuvo, dalis pasitraukė į Lietuvą, dalis tapo laisvaisiais valstiečiais (vad. kuršu ķoniņi „kuršių karaliukai“; plačiau žr. Butkus, 1995: 20). Nuo XIV a. į ištuštėjusias Livonijos Žiemgalos ir Kuršo sritis kėlėsi ar buvo keliami mažiausiai karuose nukentėję latgaliai, išplatinę ten savo kalbą, kurią veikė ir likusių vietinių kalbų ypatumai. II tūkstantmečio viduryje šiaurės kuršiai ir žiemgaliai galutinai sulatvėjo.

Etninėje Lietuvoje situacija buvo kiek kitokia. Luominė piramidė išliko, tačiau nuo XIV a. pabaigos, t. y. po Krėvos unijos, diduomenė ėmė darytis dvikalbė: šalia gimtosios lietuvių pradėta vartoti ir lenkų kalba, kuri ilgainiui tapo aukštesniojo luomo kalba. Lingvistinis lenkėjimas vyko lėtai, luomine piramide žemyn.

Tačiau pilietinė savimonė išliko lietuviška. Tai ryškiausiai rodo Lietuvos diduomenės ginčai su lenkais Liublino seimų metu 1569 m., Lenkijai spaudžiant Lietuvą dėl unijos. Pati unija buvo pasirašyta tik iš antro karto, Lenkijai atplėšus nuo Lietuvos Ukrainą, o Lietuvai išsireikalavus, kad tai būtų ne LDK prijungimo prie Lenkijos, bet susijungimo su ja unija, net pavadinime (Abiejų Tautų Respublika) pabrėžiant, jog Lietuvos bajorija savęs lenkais nelaiko.

Anų laikų etninės Lietuvos visuomenę buvo galima apibūdinti taip: dvi kalbos – vienas etnosas (Butkus, 2011: 99). Kad lietuvių kalba diduomenės buvo plačiai vartojama, liudija to laikotarpio dokumentai. Vytautas laiške (1420) imperatoriui Zigmantui net mėgina etimologizuoti Lietuvos kraštavardžius, apeliuodamas į lietuvių kalbą (čia ir kitur paryškinta mūsų – A. B., V. B.):

/…/ Sed quod terra Samaytarum est terra inferior ad terram Lythwanie, ideo Szomoyth vocatur, quod in lythwanico terra inferior interpretatur. Samoyte vero Lythwaniam appelant Auxtote, quod est terra superior respectu terre Samaytarum. Samagitte quoque homines se Lythwanos ab antiquis temporibus et nunquam Samaytas appelant, et proper talem ydemptitatem (sic) in titulo nostro de Samagicia non scribimus, quia totum unim est, terra una et homines uni. /…/ 

/…/ Bet kadangi Žemaičių žemė yra žemiau negu Lietuvos žemė, todėl ir vadinama Žemaitija, nes taip lietuviškai yra vadinama žemesnė žemė. O žemaičiai Lietuvą vadina Aukštaitija, t. y. iš Žemaičių žiūrint, aukštesne žeme. Taip pat Žemaitijos žmonės nuo senų laikų save vadino lietuviais ir niekada žemaičiais, ir dėl tokio tapatumo (sic) savo rašte mes nerašome apie Žemaitiją, nes viskas yra viena, vienas kraštas ir tie patys žmonės. /…/ (BRMŠ, I: 528–529).

Savo ruožtu lenkų istorikas J. Dlugošas (XV a. vidurys) rašo:

Lithuani /…/ ibi primum oppidum Wilno, quod et in hanc diem caput genti est, /…/ condidere. /…/ Sermo his Latinus modica varietate distinctus, qui iam ex commercio gentium vicinarum, ad proprietatem vocabulorum Slavonitarum defluxit. 

Lietuviai /…/ ten įkūrė pirmąjį miestą Vilnių, kuris ir šiandien (~1460–1480 m. – A. B., V. B.) yra svarbiausias to krašto miestas. /…/ Jų kalba yra šiek tiek pakeista lotynų kalba, kuri, jiems prekiaujant su kaimynų gentimis, patyrė slavų kalbos žodžių įtaką. (BRMŠ, I: 558; 578–579).

Būtent gyvas lietuvių kalbos vartojimas ir kitataučių raštininkų pastebėtos jos leksinės paralelės su lotynų kalba leido atsirasti legendai apie lietuvių diduomenės kilmę iš romėnų. Kelių variantų legenda iš pradžių buvusi žodinė, tačiau netruko būti užfiksuota ir metraščiuose, o XVI a. išsirutuliojo į palemoniškąją ir buvo perrašoma iš vienų istorijos knygų į kitas, modifikuojama, kol XVIII a. pabaigoje pradėta kritikuoti (žr. Jurginis, 1971: 118), o XIX a., atsiradus lyginamajam-istoriniam kalbotyros metodui, buvo galutinai kalbininkų paneigta, lotynų ir lietuvių kalbų leksikos paraleles aiškinant kaip šių kalbų kilmės iš tos pačios indoeuropiečių prokalbės rezultatą.

Tačiau mums svarbu ne pati legenda, o jos grindimas lietuvių ir lotynų kalbų panašumu. Pats grindimas rodo, kad lietuvių kalba diduomenės buvo vartojama greta lenkų kalbos dar XVI–XVII a. Štai kaip tai pateikė Mykolas Lietuvis (Michalo Lituanus), tuometinis Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos sekretorius, savo lotyniškai parašytame traktate „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ (De moribus tartarorum, lituanorum et moscorum, 1550):

/…/ idioma Ruthenum alienum sit a nobis Lituanis, hoc est, Iitalianis, Italico sanguine oriundis. Quod ita esse liquet ex sermone nostro semilatino, et ex ritibus Romanorum vetustis /…/ Etenim et ignis, et vnda, aer, sol, mensis, dies, noctis, /…/ deus, vir, deuir, i.e. leuir, nepotis, neptis, tu /…/ juvenis, /…/ linum, /…/ iugum, /…/ tractus, /…/ quatuor /…/ et pleraque alia., idem significant Lituano sermone quod et Latino. Deuenerant vero in haec loca maiones nostri, milites et ciues Romani /…/ 

/…/ rutėnų kalba svetima mums, lietuviams, t. y. italams, kilusiems iš italų kraujo. Kad taip yra, aišku iš mūsų pusiau lotyniškos kalbos ir iš senų romėniškų papročių /…/ Juk ir ignis (ugnis) ir unda (vanduo), aer (oras), sol (saulė), mensis (mėnuo), dies (diena), noctis (naktis), /…/ deus (dievas), vir (vyras), devir, t. y. levir (dieveris), nepotis (nepuotis ‘anūkas’), neptis (‘anūkė’), tu (tu), /…/ dentes (dantys), gentes (gentys), /…/ juvenis (jaunas), /…/ linum (linas), /…/ jugum (jungas), /…/ tractus (trauktas), /…/ quatuor (keturi) /…/ ir daugelis kitų žodžių lietuvių kalba reiškia tą patį kaip ir lotynų. Iš tikrųjų į šias vietas atkeliavo mūsų proseniai, Romos piliečiai ir kareiviai /…/ (BRMŠ II: 402, 404).

Tuo metu šie argumentai atrodė tokie svarūs, kad jais neabejojo net priešiškai lietuviams nusiteikę istorikai ir visuomenės veikėjai.

Lietuvos diduomenės dvikalbystę liudija ir Mikalojaus Daukšos „Postilės“ (1599) garsioji prakalba, parašyta lenkiškai ir skirta lenkėjančiai bajorijai. Nepaisant lenkėjimo ir bažnytinio lenkinimo, lietuvių kalba iš viešojo gyvenimo traukėsi lėtai. Tai rodo ir Konstantino Sirvydo trikalbio lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodyno populiarumas – per šimtmetį išėjo net penki jo leidimai (pirmasis – 1620 m., penktasis – 1713 m.), taip pat įvairios dedikacijos bei valdovų potvarkiai, leisti ir lietuvių kalba.

Iš XVI a. pabaigos ir vėlesnių laikų yra išlikę albumų su svečių įrašais. Buvo madinga rašyti įvairiomis kalbomis, tarp jų ir lietuvių. Be to, Lietuvoje plito XVI-XVII a. Europoje populiari poezijos forma – makaronikas, kai lotyniškas tekstas paįvairinamas tautinės kalbos žodžiais arba lotyniška leksika morfologizuojama kitos kalbos galūnėmis (Lūžys, 2012: 39). Yra išlikęs šmaikštus hegzametrinis Petro Roizijaus XVI a. tekstas lietuvių kalba su sąmoningais lenkiškais intarpais, pvz., „Jeigu koks gościus jeździos kada nors po lietuviškus kaimus / Ar jis per Vilnių keliautų, ar gautų iš ten wyjeździoti / Tas su savim niechaj ir rżano chlebo, ir biało / Vežasi ratuos; baisus be vežimo išvykti jest błądas“ (ištrauka cituota iš Lūžys, 2012: 40).

Lietuvių kalbos gyvą vartoseną įrodo bajorijai skirti lietuviški atsišaukimai per 1794, 1831 ir 1863 m. sukilimus. Be to, pradėjus XIX a. užrašinėti lietuvių valstiečių tautosaką, buvo užrašytos ir lietuvių senosios karo dainos. Pasak prof. Z. Kiaupos, jas valstiečiai galėję išmokti tik iš lietuviakalbių bajorų, nes patys valstiečiai į karą nevykdavę – tai buvusi tik bajorų prievolė.

Lenkiškoji arogancija vs. vokiškoji tolerancija 

Lietuvos diduomenės lingvistinį, o XIX a. – ir mentalitetinį lenkėjimą skatino demonstratyvi lenkų (net bažnyčios hierarchų!) arogancija lietuvių, jų kalbos ir etnokultūros atžvilgiu – lietuvių kalba buvo viešai vadinama chamiška, net pagoniška, todėl netinkanti krikščionybei, krikščioniškoms maldoms ir giesmėms. XIX a. antrojoje pusėje, pradėjus lenkėti ir lietuvių valstiečiams (Buchowski, 2012: 33), ši lenkiškoji arogancija bažnyčiose prasiverždavo net smurto prieš lietuvius pavidalu (Merkys, 2006: 418-422, Buchowski, 2012: 90-91), o XX a. pradžioje ji transformavosi į atvirą šovinistinę neapykantą lietuviškumui (plg. Buchowski, 2012: 107-108), kurios apogėjus buvo Lenkijos karinė agresija prieš Lietuvą 1919-1920 m.

Latviai, krikščionėję protestantiškos vokiškos kultūros aplinkoje, nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo. Latvių ir vokiečių priešprieša buvo tik socialinė, ne lingvistinė ar konfesinė, todėl latviai kultūrėjo kaip latviai, o lietuvių ir latgaliečių valstiečių kultūrėjimo išankstinė sąlyga buvo lenkų kalba ir lenkiška savimonė. Vokiečiai pastoriai patys mokėsi latvių kalbos, kad galėtų ne tik laikyti pamaldas latviškai, bet ir leisti knygas latvių kalba ir taip stiprinti krikščioniškąją latvių valstiečių savimonę. Vokiečių rūpinimasis valstiečių švietimu netruko duoti vaisių – valstiečių raštinguma tolydžio didėjo, o XIX a. pabaigoje Rusijos „vokiškosios“ gubernijos buvo raštingiausios visoje imperijoje – raštingumas čia siekė 90–95 proc.

Todėl nenuostabu, kad ir latvių tautinis atgimimas prasidėjo anksčiau už lietuvių – dar XIX a. viduryje. Nepaskutinį vaidmenį čia turėjo ir ankstyvas baudžiavos panaikinimas „vokiškose“ Rusijos gubernijose: Kuršo (Kurliandijos) gubernijoje ji panaikinta 1817 m., Vidžemės (Lifliandijos) gubernijoje – 1819 m. Be to, būdama lingvistiškai monolitiška, latvių tauta savo kalbą laikė vienu svarbiausių tautiškumo požymių. Lietuviai XIX a. pabaigoje ėmė sirgti identiteto šizofrenija, nes paveldėtasis bilingvizmas jau vertė rinktis tautybę pagal vartojamąją kalbą – lietuvių ar lenkų. Įtakos turėjo ir kultūriniai prioritetai bei per šimtmečius lenkų įvarytas lietuviškas nevisavertiškumo jausmas. Yra žinoma atvejų, kai XIX a. pabaigoje į Rygą suplūdę lietuviai darbininkai dėdavosi lenkais, gėdydamiesi prisipažinti esą lietuviai.

Himnai – XIX a. kultūrinės situacijos atspindžiai 

Lietuvos ir Latvijos himnų atsiradimo laikas bei pretekstas panašūs: abu sukurti XIX a. pabaigoje kaip iškilmingos giesmės (1) . Latviškasis himnas trumpas – vos du posmai, todėl kiekvienas giedamas po du kartus. Mat trumpas buvo ir reikalavimų sąrašas: tekste nėra didelių imperatyvų, vienintelis prašymas yra Dievui, kad šis laimintų Latviją ir leistų joje visiems šokti iš laimės (2) . Potekstė būtų tokia: gerai taip, kaip dabar, tegul visada taip ir būna, kad tik niekas netrukdytų išlaikyti šios idilės.

Lietuvoje XIX a. pabaigoje idilės tikrai nebuvo. Tebegaliojo spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas (iš latvių šią nelaimę patyrė tik katalikai latgaliai, tuo metu priklausę Vitebsko gubernijai), lietuviškasis švietimas buvo pogrindyje, visuomenė tamsi, susipriešinusi net tautiniu pagrindu (žr. aukščiau), o dalis jos vis dar neapsisprendusi. Teberuseno neužgesusios turėto valstybingumo ambicijos. Vienintelė atrama ir orientyras – romantikų išaukštinta Lietuvos praeitis. Todėl Vincui Kudirkai troškimų, siekiamybių ir reikalavimų sąrašas išėjo kur kas ilgesnis ir įvairesnis. Susidaro įspūdis, kad V. Kudirka tą sąrašą būtų dar tęsęs, jei ne giesmės rėmai.

Išvados 

1. Lietuvių ir latvių tautinis sąmonėjimas XIX a. buvo skirtingas dėl nevienodos luominės šių tautų struktūros praeityje. Latvių tauta, nuo XIV a. likusi tik valstiečių tauta, formuojantis nacijoms buvo konsoliduotesnė, nes vienijosi ir sąmonėjo tik latvių kalbos ir etnokultūros pagrindu. Vokiečių kultūros fonas latvių europėjimo ir tautinės savimonės formavimosi ne tik nevaržė, bet net skatino. Per 700 vokiečių valdymo metų niekur Latvijoje neatsirado germanizuotų arealų.

2. Lietuvių visuomenė ilgą laiką išliko luominė, todėl nebuvo konsoliduota socialiniu pagrindu. Be to, nuo XVII a. aukštesniesiems sluoksniams tapus dvikalbiams ir pirmenybę suteikus lenkų kalbai, atsirado prielaidų ir lietuviškąją savimonę ilgainiui pakeisti lenkiškąja, slopinti lietuvių žemesniųjų sluoksnių europėjimą bei nacijos formavimąsi. Lietuvių kalbinis dvilypumas (dvi kalbos – viena tauta) XIX a. pabaigoje lėmė tautos skilimą, kai, formuojantis nacijoms, atsirado iki tol nebūta kalbos sąsaja su tautybe.

3. Lenkakalbiai litvinai daugeliu atvejų rinkosi lenkiškąjį identitetą ir Lenkijos valstybinius (t. y. imperinius) priortitetus. Lietuvių tautinė inteligentija XIX a. pabaigoje orientavosi į lietuvių kalbą ir į nacionalinės valstybės siekius, kurie tam tikra prasme tęsė antiunijines LDK diduomenės nuostatas.

4. Dėl tokio šizofreniško tautos ar individo susidvejinimo (plg. neutralią ir universalią „tuteišio“ savivoką) lėčiau stiprėjo lietuvių bendrinės kalbos statusas ir jos prestižas. Kad ir kaip paradoksalu, lietuvių kalbos prestižą ir lietuviškąją savimonę tolydžio stiprino Lenkijos įvykdyta agresija prieš Lietuvą 1920 m. spalį ir keliolika metų trukusi Vilniaus netektis.

5. Latvių tauta tokios kolizijos išvengė, nes latvių kalba visą laiką buvo siejama su latviškuoju identitetu. Todėl ir latvių atgimimas XIX a. viduryje rėmėsi daugiausia latvių kalbos ir tautosakos sureikšminimu, būdingu ir dabartinei Latvijos kultūros politikai.

6. Dėl didesnio tautinio konsoliduotumo Latvija ir jos įstatymų bazė, įskaitant ir Valstybinės kalbos įstatymo priežiūrą, tautinių mažumų švietimo standartus, labiau atitinka nacionalinės valstybės kriterijus. Lietuvos vidaus politika šiuo aspektu yra netvirta, kontroversiška, tebedraskoma paveldėtų prieštaravimų, todėl ir Lenkija Lietuvai tradiciškai taiko visiškai kitokią santykių politiką negu Latvijai, piktnaudžiaudama Lietuvos neryžtingumu ir politikų bei politologų vidaus ginčais dėl kriterijų ir prioritetų.

Literatūra 

BRMŠ I – Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai I (1996). Sudarė N. Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
BRMŠ II – Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai II (2001). Sudarė N. Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Buchowski, K. (2012). Litvomanai ir polonizuotojai. Vilnius: Baltos lankos.
Butkus, A. (1995). Latviai. Kaunas: Aesti.
Butkus, A. (2011). Baltų tautinio sąmonėjimo skirtumai ir jų įtaka dabarties politikai / Lituanistica, Nr. 1 (83). Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, 93–103.
Jurginis, J. (1971). Legendos apie lietuvių kilmę. Vilnius: Vaga.
Latvis, H.; Vartbergė, H. (1991). Livonijos kronikos. Vertė J. Jurginis. Vilnius: Mokslas.
Lūžys, S. (2012). Daugiakalbystė LDK: realijos, politika, žaidimai / Darnioji daugiakalbystė, Nr. 1, Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas, 31–42.
LVA – Latvijas vēstures atlants. (1998). Rīga: Jāņa sēta.
Merkys, V. (2006). Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798–1918 m. Vilnius: Versus aureus.

Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą tarptautinėje konferencijoje „Daugiakalbystė ir kalbų studijos aukštajame moksle“ (Kaunas, VDU, 2011 12 08-10).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkus. Kuria kalba šnekėsimės, baltai?
  2. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (II)
  3. A. Butkus. Kol keliam Baltijos šalių vėliavas
  4. A. Butkus, S.M. Lanza. Kaip baltai tampa gotais
  5. Lietuvių kalbos gynėjai protestuoja prieš A.Butkevičiaus vyriausybės ketinimus įteisinti lenkiškus užrašus ir atidėti lietuvių kalbos egzaminą
  6. A. Butkus. Mindaugas ir latgaliai
  7. A. Butkus. Santykiai su Lenkija – partnerystė ar vasalystė?
  8. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  9. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  10. Be kalbos nėra tautos
  11. A. Butkus. Nevienadienė baltų vienybė
  12. A. Butkus. Nekosmopolitiškos mintys po kosmopolitiškos konferencijos
  13. A. Butkus. Referendumas: Latvijos pamokos Lietuvai
  14. Vaikų darželis, kokio Lietuvoje dar nebuvo, Kalėdas švenčia kitaip
  15. Grupė lietuvių kalbos mokytojų lankėsi Punske ir Seinuose
  16. A. Butkus. Lietuvos ir Lenkijos santykiai bei Vilniaus lenkų nuostatos
  17. A. Butkus. Kaip savi šaudo (tiksliau – spjaudo) į savus
  18. Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo
  19. A. Butkus. Baltiškos pastabos
  20. Pasiilgau lietuviškos kalbos…

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Gintautė says:
    8 metai ago

    todėl Vilniaus krašto lietuviai save laiko ir laikys lenkais, jeigu mokykloje jų vaikai taip ir nesužinos tikrosios istorijos

    Atsakyti
    • bartas says:
      8 metai ago

      Sulenkėjusių lietuvių vaikai niekada nežinos savo Tautos praeities, nes Lietuvos praeities , būtovės nežino nei kubiliai, nei butkevičiai ir prie jų prilipusios smulkmės. Jiems to nereikia.

      Atsakyti
  2. vergo antspaudas ir Butkaus veide says:
    8 metai ago

    “LDK ir Latgalos”
    Tai kuo gersnė Latgala už Lietuvą, jei pirmajai nepagailėta vardo, o Lietuva pasiųsta “ant” trijų raidžių?
    Šiandieniame alke.lt nuo jūsų, Butkau ir Patackai, prasideda Lietuvos vardo niekinimas ir pravardžiavimas.
    Tai, gal pradėkite sveikti nuo savęs?

    Atsakyti
    • Julius says:
      8 metai ago

      Jei kvailas esi, tai per visą pilvą. Latgala – jokia šalis, tik regionas. LDK yra valstybės pavadinimo trumpinys, kaip JAV / USA. Straipsnyje, atrodo, sąmoningai laikytasi tokio trumpinimo, nes pavadinimas “Lietuva” būtų neaiškus, apie kurią Lietuvą šnekama – LDK ar Mažają Lietuvą. Jų kultūriniai lygiai ryškiai skyrėsi. Bet tau, kvaily, to nesuprast.
      Patacko neliesk! Nepriaugai ir nepriaugsi iki jo lygio, piemenie!

      Atsakyti
  3. Klodas says:
    8 metai ago

    Lietuviai ir Latvijos vardų kilmė, kaip ir etninių kilčių prigimtis neatsiejama. Esmė – „Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis”. J.Šliūpas pagrįstai kėlė vienos valstybės tikslą, vertino per daugelį amžių abiejų tautų įgytus savitumus, kurie yra mūsų turtas. Deja Baltuvos vienybei neprieteliai ieško prieštaravimų, mažmožius išpučia ir sureikšmina, bet taip ir išsiduoda.

    Atsakyti
  4. Kemblys says:
    8 metai ago

    Alvydo Butkaus ir Violetos Butkienės straipsnis apie lietuvių kalbos žeminimą parašytas beveik vien svetimžodžiais.

    Gal kas paaiškintų šiuos žodžius, žodyne neradau, nesupratau:
    ,,mentalitetinį, makaronikas, konsoliduotumo, antiunijines, morfologizuojama, bilingvizmas, konsoliduotesnė”.

    Atsakyti
    • Voras says:
      8 metai ago

      Šaunuolis, taip ir toliau, Kembly!

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai

Būstų lietuviai nori ir pigių, ir didelių

2022 08 14
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20

2022 08 12
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

2022 08 12
7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris – apie gyvūnų įvaizdį kalboje | vlkk.lt nuotr.

7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris – apie gyvūnų įvaizdį kalboje

2022 08 11
Hibridinis parkas | „Idea prima“ nuotr.

Vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje

2022 08 10
Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas | LŽS nuotr.

Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas

2022 08 08
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

A. Maceina. Gimtoji kalba

2022 08 07
Gyvūlininkystė | Ž. Morkvėno nuotr.

Lietuva veikia išvien su Europos žemdirbiais

2022 08 05
Lietuvoje – pirmas beždžionių raupų atvejis

Lietuvoje – pirmas beždžionių raupų atvejis

2022 08 03
Skraidyklės | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasaulio čempionate – Lietuvos lakūnų auksas

2022 08 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą
Menas

Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą

2022 08 16
Kariai | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.
Lietuvoje

Mokymus pradės 11-oji kariūnų karta

2022 08 16
G. Kazėnas. Vilniaus r. savivaldybės paneigimo PANEIGIMAS
Lietuvoje

Ruošiamasi dar vienam švietimo sistemos pokyčiui

2022 08 16
Pratęsus karantiną ligos išmokos ir toliau bus mokamos
Lietuvoje

Kaip užsitikrinti pensiją ūkininkams?

2022 08 16
„Maisto bankui“ gyventojai išlaidų negailėjo
Lietuvoje

Nepasiturintys gyventojai sulauks paramos

2022 08 16
Mažėja administracinė našta verslui
Lietuvoje

Mažėja administracinė našta verslui

2022 08 16
Prezidentas susitiko su energetikos ministru
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su energetikos ministru

2022 08 16
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių būstų pardavimui trūksta skaidrumo

2022 08 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vija apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • kokia apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • T0mas J. apie Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą
  • Mokymus pradės 11-oji kariūnų karta
  • Ruošiamasi dar vienam švietimo sistemos pokyčiui
  • Kaip užsitikrinti pensiją ūkininkams?

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 790; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 535; komentarų: 1
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 529; komentarų: 13
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 488; komentarų: 7
  • Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis peržiūrėta: 480; komentarų: 1
  • 6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata peržiūrėta: 452; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

Būstų lietuviai nori ir pigių, ir didelių

by Ditė Česėkaitė
2022 08 14
1
Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai

Įsigyti nuosavą būstą norėtų dauguma lietuvių, o kasmet tai padaryti lig šiol pavykdavo vis didesnei daliai žmonių. Lietuvos statistikos biuro...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 12
1
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Latvijos parlamentas priėmė rezoliuciją, paskelbdamas Rusiją „valstybe terorizmo rėmėja“. Pareiškime teigiama, jog Rusijos veiksmai Ukrainoje yra „kryptingas genocidas prieš ukrainiečių...

Skaityti toliau

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

by Ditė Česėkaitė
2022 08 12
0
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien  Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) įteiktas Lietuvos prašymas leisti įstoti į bylą Ukraina prieš Rusiją trečiosios šalies teisėmis. Ši...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vija apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • kokia apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • T0mas J. apie Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai
  • Global-Kapitalistas apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru

Kitas straipsnis
O. Turčynovas: Rusija pradėjo atvirą agresiją prieš Ukrainą (video, tiesioginė transliacija)

O. Turčynovas: Rusija pradėjo atvirą agresiją prieš Ukrainą (video, tiesioginė transliacija)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai