Pirmadienis, 20 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (I)

Alvydas Butkus, www.respublika.lt
2011-07-25 17:04:59
13
Prof. Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.

Prof. Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.

Alvydas Butkus
Alvydas Butkus

Sakoma, draugą pažinsi nelaimėje. Plykstelėjus diplomatiniam skandalui su Austrija, Lietuva netruko sulaukti solidaraus Latvijos ir Estijos palaikymo.

Abi šios šalys buvo pirmosios, stojusios Lietuvos pusėn; jos neapsimetė neutraliomis stebėtojomis ir netvirtino, jog kilęs konfliktas yra išimtinai Lietuvos ir Austrijos reikalas.

Konflikto laikas sutapo su anksčiau numatytu Latvijos prezidento Andrio Bėrzinio vizitu į Lietuvą (kai kas teigia, kad M. Golovatovo sulaikymas Austrijoje buvo Kremliaus surežisuotas, priderintas prie šio vizito, o viso to tikslas – supriešinti Baltijos valstybes su kitomis ES narėmis). Kaip ten bebūtų, naujasis Latvijos prezidentas irgi akcentavo Latvijos ir Lietuvos santykių svarbą bei glaudžią partnerystę be jokių išankstinių sąlygų. „Turime rasti bendrą kalbą, kad galėtume pasiekti savo tikslų“ – LRT žurnalistei teigė A. Bėrzinis. Dieną vėliau Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis metiniame susitikime su Lietuvos ambasadoriais pabrėžė aktyvesnio Lietuvos bendradarbiavimo siekį su broliškąja Latvija.

Lietuviškoji Pandoros skrynia

Tačiau Lietuvos ir Latvijos santykius gali aptemdyti naujasis Tautinių mažumų įstatymo projektas. Abiejų šalių santykių puoselėtojai su nuostaba ir dideliu nerimu sutiko žinią, jog Lietuvos kultūros ministerijos ruošiamajame tautinių mažumų įstatymo projekte numatyta įteisinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose bei pavardžių rašymą tautinės bendruomenės kalbos rašmenimis Lietuvos Respublikos piliečio paso pagrindiniame puslapyje. Itin šokiruojančiai atrodo  ketinimas leisti Lietuvos teritorijoje esančius lietuviškus vietovardžius rašyti užsienio kalbomis – lenkiškai, rusiškai ar baltarusiškai, destis, kuri bendruomenė toje apylinkėje vyrauja, o vienai iš slavų kalbų net suteikti regioninės kalbos statusą – tokiu būdu susiaurinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimą Lietuvos teritorijoje ir sumenkinti tos kalbos reikšmę.

Šios ir kai kurios kitos įstatymo projekto formuluotės kaip du vandens lašai panašios į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos programą. Susidaro įspūdis, kad naująjį projektą parengė Pietryčių Lietuvos autonomininkai, siekantys dar labiau izoliuoti šią Lietuvos dalį, o daugiatautiškumą ir kalbų įvairovę paversti išimtinai neopolonizacija. Todėl nestebina, kad šį projektą Seime paskubėjo užregistruoti ne kas kitas, o pats J. Narkevičius.

Akivaizdu, kad numatytosios pataisos pažeistų Lietuvos ir Latvijos solidarumą bei sudarytų precedentą vėl destabilizuoti jau nusistovėjusius tautinių bendruomenių santykius Latvijoje ir  Estijoje. Latvijos didmiesčiuose, ypač  Daugpilio mieste bei Daugpilio ir Kraslavos rajonuose gyventojų daugumą sudaro slavakalbiai šalies piliečiai, kaip Lietuvos Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Tačiau Latvijoje valstybinės kalbos reikalavimų (įskaitant pavardžių, gatvėvardžių ir vietovardžių rašybą) laikomasi visoje šalies teritorijoje, nedarant jokių išimčių atskiriems rajonams. Tokių išimčių nedaroma ir Estijos Narvos rusakalbiam regionui.

Kas tinka Jupiteriui, netinka jaučiui

Latviai ir estai supranta, jog jų šalys per mažos, kad jas būtų galima dalyti dar į etninius ar kalbinius regionus ar rezervatus, nes toks dalijimas kenktų šalies integralumui. Kai kurie lietuviai politikai, atrodo, tebesapnuoja gyveną daugiatautės 16 a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje. Tačiau kas tinka didelėms šalims, nebūtinai turi tikti mažoms. Bepigu, pavyzdžiui, Lenkijai liberalizuoti tautinių mažumų įstatymą, kai jos tautinės mažumos dabar tesudaro vos 3 proc. šalies gyventojų, o ir tos pačios išsidėsčiusios ne aplink sostinę, bet šalies pakraščiuose. Lietuvoje tautinės mažumos sudaro 16 proc., Latvijoje – 41 proc., Estijoje – 32 proc. Nepaisant to, būtent Latvijos ir Estijos tautinių mažumų politika pripažinta pavyzdine Europos Sąjungoje.

Vadinasi, problema yra kur kas platesnė nei Lietuvos kitataučių kaprizai ir jų tenkinimas. Lietuva elgiasi nesolidariai, parengusi superliberalų tautinių mažumų įstatymą, visiškai neatsižvelgusi į Latvijoje galiojantį. Tokiu būdu ji provokuoja ir Latvijos slavakalbius sekti Lietuvos slavų radikalų pavyzdžiu. Tad tokiu įstatymu Lietuva gali atnaujinti etninius neramumus Latvijoje ir Estijoje bei sujaukti etninę situaciją visame Baltijos regione. Be to, šitaip bus duotas šansas Kremliui vėl badyti akis Latvijai ir Estijai Lietuvos pavyzdžiu. Prisiminkim nesolidarų Lietuvos pilietybės įstatymą ir kaip juo naudojosi Maskva, kiršindama Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis.

Alvydas Butkus yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Letonikos centro vadovas

Šis straipsnis taip pat buvo paskelbtas ir latvių kalba laikraštyje „Latvijas avīze“ („Latvijos laikraštis“) :
A.Butkus. Lietuvas un Latvijas attiecības var aptumšot jaunais Mazākumtautību likumprojekts

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkus. Mindaugas ir latgaliai
  2. A. Butkus. Apie lenkiškas pasakas
  3. A. Butkus. Kuria kalba šnekėsimės, baltai?
  4. K. Garšva. Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
  5. G. Visockas. Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą
  6. Lietuva ir Estija ryškiai lenkia Latviją IKT išsivystymo srityje
  7. P.Gylys. Ar Lenkija turi slaptą antilietuvišką strategiją?
  8. G. Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose?
  9. A.Eigirdas. Valdančioji koalicija Vilniuje: sveiko proto beieškant
  10. L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas
  11. A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. tikras lietuvis says:
    12 metų ago

    Pritariu autoriui.

    Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    12 metų ago

    Visiškai netoliaregiškai elgiasi pripratę pataikauti galingiesiems mūsų ministeriai. Tačiau ne Arūnas Gelūnas šį dalyką sugalvoja. Tai aukščiausios LR valdžios nurodymas ministrui.

    Emanuelis Zingeris iki šiol piktybiškai atsisako savo avadovaujamame Seimo Užsienio reikalų komitete svarstyti vardų ir pavardžių rašybos įstatymą, kuriame numatyta kitataučiams leisti rašyti jų pavardes kaip jie nori kitų įrašų skyriuje. Taip yra ir Latvijoje. O Lietuvą iki šio įtampoje šiuo klausimu laiko – ZINGERIS.

    Atsakyti
    • Justas says:
      12 metų ago

      Reikia paklausti Zingerio, kodėl jis laiko, kad Latvijos variantas neteisingas. Jis kaip mūsų tarnas turėtų atsakyti.

      Atsakyti
      • Jonas says:
        12 metų ago

        Beviltiška kalusti. Visi žydai visada į klausimą klausimu atsako.

        Atsakyti
        • Justas says:
          12 metų ago

          Atsakyti klausimu į klausimą ko gero ne žydo savybė. Tai nelabai protingo užguito žydo savybė.

          Atsakyti
  3. Gintaras S says:
    12 metų ago

    Alvydas teisus. Nors “tautinių mažumų politikos koncepcija” dar tik Kultūros ministerijos (konkrečiai – p.Meliano) stalčiuje, bet ja Seime gal bus mėginama manipuliuoti, pateikiant čia minimą “tautinių mažumų įstatymo” projektą. Aš netikiu, kad šioje situacijoje Vyriausybė išdrįstų svarstyti “koncepciją”, nepaisant galimo prezidentūros spaudimo (tačiau p. Kubiliaus užsispyrimas ribų neturi, kaip ir prezidentės aplinkos paviršutiniškumas šioje srityje, todėl Alvydo nerimas turi pagrindo. Tačiau p. Narkievičius, atsižvelgdamas į laiko faktorių, nelaukia visų procedūrų Vyriausybėje pabaigos, o griebia jaučiui už ragų iš karto Seime. Matyt, tikisi dalies opozicijos (Tvarkos ir teisingumo, didelės dalies socialdemokratų, o taip pat Seimo liberalų ir “nutautintos” TS-LKD paramos. Tačiau jis neatsižvelgia į priešrinkiminį refleksą, kai TS-LKD mėgins demonstruoti savo tautiškumą, o ir liberalai, kaip visada bus konservatyvesni už Kubilių… Manau, šioje Seimo kadencijoje tokias iniciatyvas sustabdysime. Bet kas bus kitoje kadencijoje???

    Atsakyti
  4. Justas says:
    12 metų ago

    “Prisiminkim nesolidarų Lietuvos pilietybės įstatymą”

    Dėl to turi būti didžiulė gėda velioniui Brazauskui.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      12 metų ago

      Kas ten nesolidaraus ir kuo dėtas AMB?

      Atsakyti
  5. Laisvė says:
    12 metų ago

    labai puikus straipsnis, gal dar galima sustabdyti tokius išdavikiškus įstatymus, kurių rengėjai de facto ir de jure išduota duotas priesaikas Tarnauti Lietuvai ir saugoti jos teritorinį vientisumą. Tokie veikėjai galimai nusipelno apkaltos už duotos priesaikos sulaužymą

    Atsakyti
  6. Nagi says:
    12 metų ago

    Už šitokio “įstatymo” ruošimą reikėtų kad visa šio įstatymo rengimo komisiją atsistatydintu kartu su kultūros ministru ponu Gelūnu, tai pono A Valinsko atvestas į vyriausybę ministras, kuris nieko bendro neturi su tautinę valstybę, tai nutautęs globalistas iki kaulo smegenų, jis iš tos pačios klikos kaip ir tie ‘inteligentai”, kurie pasirašė atvirą laišką Lietuvai, kad eis ginti lenkų kalbos Lietuvoje. Pirmiausiai mes lietuviai privalome išsivalyti savo tautinę visuomenę nuo šitokių veikėjų ir tik tada galėsime įvesti tautinių mažumų įstatymus, prilygstančius ES bendriems tautinių mažumų įstatymas. Dabar kol Lietuvą valdo “gelūnai”, “bumblauskai”, “š liekiai”, nieko gero mums tikėti iš jų nėra ko ir laukti kad jie pasitaisys ir susipras. Tuščias reikalas iš jų šito prašyti. Jie seniai pamiršo kas tai yra Lietuva. Jie, žmonės praradę savo šaknis ir savo tautą, meldžiasi svetimiems dievams, esantiems Varšuvoje, ar Maskvoje. Jie, tokių kaip A Butkus, ar A Lapinskas į savo valdžios tarpą neįsileidžia, kaip nebuvo įsileistas gerbiamas akademikas kadaise į Lietuvos Švietimo ministeriją, nes jis turėjo tautinį stuburą, o mūsų globalistams tokie vyrai su stuburu nepatinka ir buvo iš ministerijos išspirtas. Taip būs ir dabar. Seime būs išsukinėjamos rankos tiems deputatams, kurie nenorės pritarti dabar ruošiamam Švietimo ministerijoje naujam tautinių mažumų įstatymui. Visiems mums, kaip mes galime ir mokame, privalome apginti savo kalbą ir Tėvynę, taip kaip ją apgynė knygnešiai ir savanoriai atkūrę Lietuvą.

    Atsakyti
  7. Alantas says:
    12 metų ago

    Ženevos konvencija IV, priimta 1948 metais į okupuotas teritorijas atkeltus okupantų kolonistus vertina kaip karo nusikaltimą be senaties, todėl negali būti jokių kalbų apie kažkokias tautines mažumas, kaip rusų ar lenkų, nes tai yra okupantų vykdyto lietuvių tautos genocido įteisinimas, ir akivaizdus veikimas prieš Lietuvos valstybę. Jeigu okupantų kolonistams, karo nusikaltėliams nepatinka, kad ta “5 kolona” negali jaustis Lietuvoje geriau kaip Rusijoje ar Lenkijoje, visi keliai atviri važiuoti namo, iš kur jie buvo atkelti pažeidžiant tarptautinę teisę.

    Atsakyti
  8. sauliusdra says:
    11 metų ago

    lenkai lietuvos nera paprasti “slavakalbiai”, didziuma ju – LDK pilieciu ainiai (gerbti reikia), o ne rusu kolonistai…kaip susikalbet, kitas reikalas, bet pagarba yra svarbiausia.

    Atsakyti
  9. Labai skaudu, says:
    10 metų ago

    kad lietuviai, kurie yra aktyvūs, turi tvirtą tautinį stuburą, gilias tautines šaknis, jau nuo 2004 metų yra šalinami iš vietos politikos, izoliuojami ir išstumiami į visuomenės paribį, neatsižvelgiant į jų išsilavinimą ir kompetenciją.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

2023 03 07
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Paauglystės dialektika šiuolaikinėje politikoje

2023 02 27
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kai Lietuva kiekvieno širdyje – kitokia

2023 02 20
Telefonas | pixabay.com, Helloolly nuotr.

Bus pakeisti telefonų numeriai, prasidedantys 8

2023 02 17
Pixabay.com nuotr.

Lietuva – patraukli užsienio studentams

2023 02 16
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

J. Basanavičius. Lietuvos „Aušra“ patinka ne visiems

2023 02 14
Knygnešys Jurgis Bielinis | wikipedija.org nuotr.

A. Karalius. „Maža tauta“ – dideli žmonės…

2023 02 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Automobilių sąvartynas | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

AAD primena reikalavimus automobilių ardytojams

2023 03 20
Rinkimai, balsavimas | vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

Rinkimų metu rimtų pažeidimų nebuvo

2023 03 20
Mokykla | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Regitracija į mokyklas Vilniuje – iki gegužės 31

2023 03 20
Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje
Kalba

Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

2023 03 20
149 eurų vertės bateliai nusidėvėjo per kelis mėnesius, pardavėjui teko grąžinti pinigus | Europos vartotojų centro nuotr.
Lietuvoje

149 eurų vertės bateliai nusidėvėjo per kelis mėnesius, pardavėjui teko grąžinti pinigus

2023 03 20
Rinkimai | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Baigėsi antrasis savivaldybių merų rinkimų ratas

2023 03 20
Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Kariai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Ričardas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Antrininkas? apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
  • Žemyna apie Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • AAD primena reikalavimus automobilių ardytojams
  • Rinkimų metu rimtų pažeidimų nebuvo
  • Regitracija į mokyklas Vilniuje – iki gegužės 31
  • Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

by Ditė Česėkaitė
2023 03 16
0
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys Paryžiuje susitiko su Prancūzijos kultūros ministre Rima Abdul Malak ir drauge aptarė kitąmet Prancūzijoje vyksiantį Lietuvos...

Skaityti toliau

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

by Ditė Česėkaitė
2023 03 07
0
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina plėtoti naujus transporto koridorius nuo Klaipėdos iki Odesos ir kitų Ukrainos uostų, gerinti šalių susisiekimą geležinkeliais...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Ričardas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Antrininkas? apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
  • Žemyna apie Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam
  • nuomonė apie Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam
Kitas straipsnis
Pirmakursiai gaus studento pažymėjimus su „atmintimi“

Pirmakursiai gaus studento pažymėjimus su „atmintimi“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai