Rusijos Irkutsko srityje mirus 28 metų Kovos su maru instituto darbuotojai Darjai Šipilovai kilo įtarimų, kad ji galėjo būti užsikrėtusi plaučių maru. Rusijos tarnybos tvirtina, kad maras nenustatytas, o moteris mirė nuo neaiškios kilmės plaučių uždegimo.
Tačiau kodel tuometi tuo pat metu imtasi plataus masto apsaugos priemonių? Beveik 200 su mirusiąja bendravusių žmonių stebimi medikų, ligoninėse taikyti karantino ribojimai, o padėtį atidžiai seka Europos Komisija ir Jungtinių Valstijų tarnybos.
Mirė institute, kuriame tiriami ypač pavojingi sukėlėjai
D. Šipilova mirė spalio 2-osios naktį Šelechovo ligoninėje, netoli Irkutsko. Ji dirbo Irkutsko Sibiro ir Tolimųjų Rytų kovos su maru mokslinių tyrimų institute, tiriančiame marą ir kitų pavojingų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus.
Nepriklausomas Sibiro leidinys „Liudi Baikala“ („Baikalo žmonės“), remdamasis savo šaltiniais, paskelbė, kad rugsėjo 25 d. laboratorijoje D. Šipilova galėjo sudaužyti mėgintuvėlį su marą sukeliančia bakterija Yersinia pestis. Ši įvykių versija oficialiai nepatvirtinta.
Rusijos vartotojų teisių ir visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“ teigia, kad institute nenustatyta jokio įvykio dirbant su ligų sukėlėjais. Pasak tarnybos, išsamūs mirusiosios mėginių tyrimai taip pat neparodė mikroorganizmų, susijusių su jos profesine veikla.
Oficialus neigimas – ir karantino priemonės
Rusijos valdžia nurodo, kad D. Šipilovos mirties priežastis buvo neaiškios kilmės plaučių uždegimas. Vis dėlto Šelechovo ligoninėje buvo įvesti karantino ribojimai, o žiniasklaida skelbė apie apsaugos priemones ir kitose Irkutsko gydymo įstaigose.
„Euronews“ duomenimis, daugiau kaip 60 Kovos su maru instituto darbuotojų buvo izoliuoti instituto patalpose. Šelechove veikiančioje Irkutsko aliuminio gamykloje įvestas privalomas kaukių dėvėjimas, o į Irkutsko sritį atvyko „Rospotrebnadzor“ vadovė Ana Popova.
Pačios šios priemonės neįrodo, kad maras patvirtintas. Tačiau jos rodo, kad galimas užkrečiamosios ligos pavojus vertinamas rimtai.
Pirmieji pareigūnų pranešimai vieni kitiems prieštaravo
Papildomų abejonių sukėlė pirmosiomis dienomis skelbti prieštaringi Rusijos pareigūnų pranešimai. Irkutsko srities gubernatorius Igoris Kobzevas iš pradžių kalbėjo apie „ypač pavojingą infekciją“, jos neįvardydamas.
Kaimyninės Buriatijos vadovas Aleksejus Cydenovas pirmiausia paskelbė, kad jauna moteris mirė nuo maro, tačiau vėliau savo įrašą pataisė ir pridėjo žodį „galimai“. „Euronews“ taip pat skelbė, kad dalis vietos valdžios pranešimų apie marą ir kelionių ribojimus vėliau buvo pakeisti arba pašalinti.
Tokia pranešimų kaita savaime nepatvirtina maro, tačiau ji apsunkina padėties vertinimą ir didina tarptautinių tarnybų reikalavimą skelbti patikimus laboratorinių tyrimų duomenis.
Briuselis ir Vašingtonas padėtį stebi
Europos Komisija spalio 5 d. patvirtino labai atidžiai stebinti pranešimus apie galimą plaučių maro atvejį Rusijoje. Komisija palaiko ryšį su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, o duomenimis keičiamasi ir per Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO).
Komisijos atstovė priminė, kad Europoje žmonių maro atvejų nebuvo daugiau kaip 50 metų. Po COVID-19 pandemijos Europos pasirengimo sveikatos krizėms sistema buvo sustiprinta.
Padėtį stebi ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras bei kitos Jungtinių Valstijų tarnybos. JAV valstybės sekretorius Markas Rubijas (Marco Rubio) spalio 5 d. sakė, kad panikuoti nėra pagrindo, tačiau įvykį būtina atidžiai stebėti.
Kuo pavojingas plaučių maras?
Marą sukelia bakterija Yersinia pestis, dažniausiai gyvenanti smulkiųjų žinduolių organizmuose ir platinama jų blusų. Žmonės gali užsikrėsti įkandus užkrėstai blusai, liesdamiesi su užkrėstais audiniais arba įkvėpę sergančiojo išskiriamų kvėpavimo dalelių.
Plaučių maras yra retesnė, bet ypač pavojinga ligos forma. Ji gali plisti nuo žmogaus žmogui per kvėpavimo daleles, o negydoma gali labai greitai baigtis mirtimi.
Tačiau šiais laikais maras yra gydomas. PSO nurodo, kad anksti pradėtas gydymas antibiotikais yra veiksmingas, todėl įtarus plaučių marą itin svarbu kuo greičiau nustatyti ligą ir pradėti gydymą.
Kol kas – įtarimas, ne patvirtintas protrūkis
Spalio 5-osios vakaro duomenimis, nėra patikimo patvirtinimo, kad Rusijoje prasidėjo maro protrūkis. Taip pat nepranešta apie patvirtintą maro perdavimą nuo žmogaus žmogui.
Vis dėlto instituto darbuotojos mirtis, nepatvirtinta laboratorinio įvykio versija, beveik 200 stebimų žmonių, karantino priemonės ir prieštaringi pirmieji pareigūnų pranešimai reiškia, kad šio įvykio negalima numoti ranka. Esminį atsakymą gali duoti tik išsamiai ir skaidriai paskelbti laboratorinių tyrimų duomenys.
Maro požymiai ir gydymas
CDC: maro klinikiniai požymiai ir diagnostika. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro vaizdo įrašas anglų kalba apie maro formas, ligos požymius ir laboratorinę diagnostiką.
CDC: maro gydymas ir profilaktika. Antrajame CDC vaizdo įraše aiškinami maro gydymo ir apsaugos po galimo sąlyčio su sukėlėju principai.
Parengta pagal „Reuters“, „Associated Press“, „Euronews“, Europos Komisijos, Pasaulio sveikatos organizacijos, LRT pranešimus
